Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė išnagrinėjo prokuroro Arvydo Bernotavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šioje baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

T. R., (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvoje teistumas išnykęs BK 97 str. 6 d.)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R., 2024 m. vasario 16 d., apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo UAB ,,P.“ vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARKB0249, patikros sertifikato Nr. 1985749, buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas – tai yra 1,56 promilių girtumas.

Kaltinamasis T. R. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jam priskirtas įmonės automobilis ,,Toyota VERSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 16 d., dienos metu, jis vienas namuose vartojo alkoholį, gėrė brendį. Po kurio laiko, valandų nežino, buvo jau vakaras, nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti maisto. Važiuojant (duomenys neskelbtini), pamatė automobilius stabdančius policijos pareigūnus. Jis išsigando ir nesustojęs nuvažiavo (duomenys neskelbtini), kur pareigūnai važiuodami iš paskos su įjungtais švyturėliais jį ir sustabdė. Pareigūnai liepė išlipti iš automobilio ir pūsti į alkoholio matuoklį. Pirmu bandymu jam buvo nustatytas virš 1,5 promilių neblaivumas, po kažkiek minučių buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Pareigūnai jį nušalino nuo automobilio vairavimo, paėmė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Automobilio dokumentai liko automobilyje. Dėl savo tokio neatsakingo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

iš liudytojo R. S. apklausos protokolo matyti, kad jis yra policijos pareigūnas. 2024 m. vasario 16 d., dirbant kartu su tyrėja N. S., (duomenys neskelbtini). buvo atliekama vairuotojų blaivumo kontrolė (duomenys neskelbtini). N. S. stabdant automobilius ir mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, (duomenys neskelbtini) stabdomas automobilis ,,Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nestojo. Automobilis buvo persekiojamas tarnybiniu automobiliu, jis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudojus tarnybinio automobilio švyturėlius ir garsinį signalą. Jis pirmas priėjo prie sustojusio minėto automobilio, kurio viduje, prie vairo sėdėjo vienas vyras. Asmeniui, sėdinčiam automobilio viduje, liepė atidaryti automobilio dureles. Automobilio vairuotojas atidarė automobilio durelės ir jis buvo ištrauktas iš automobilio, jam buvo uždėti antrankiai. Buvo atlikta asmens apžiūra, kurios metu rasta piniginė, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, išduotas T. R., nuo jo sklido alkoholio kvapas, buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai. T. R. buvo nurodyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau jis kelis kartus sąmoningai nutraukė pučiamo oro mėginį į alkotesterį, todėl buvo perspėtas dėl atsakomybės vengiant pasitikrinti neblaivumą. 17.14 val., T. R. nustatytas 1,56 promilių girtumas, pakartotinai, 17.35 val., nustatytas 2,15 promilių girtumas.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2024 m. vasario 16 d., apie 17.10 val., atliekant vairuotojų blaivumo kontrolę (duomenys neskelbtini) stabdomas nestojo automobilis „Toyota Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudojus tarnybinio automobilio švyturėlius ir garsinį signalą. Nustatyta, kad automobilį vairavo T. R., (duomenys neskelbtini) kuriam 17.14 val., nustatytas 1,56 promilių girtumas, pakartotinai, 17.35 val., nustatytas 2,15 promilių girtumas.

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. R. 2024 m. vasario 16 d., 17.14 val., nustatytas 1,56 promilių girtumas, pakartotinai, 17.35 val., nustatytas 2,15 promilių girtumas. Jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jo veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, todėl jis yra baustinas.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, prašė skirti mažesnį konfiskuotino turto dydį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – padaryta viena nesunki tyčinė nusikalstama veika. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje administracine tvarka baustas, laikomas neteistu, dirbantis, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų registre nėra registruotas. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmė - bauda, nustatant kiek mažesnį negu prokuroro siūlomą bausmės dydį, kuri, nagrinėjamu atveju, atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kartu su bausme kaltinamajam skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (uždraudimas) 3 metų terminui (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis), poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 20 d. BK 67 straipsnio 1 dalyse ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis). Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 72 straipsnio 1-4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas kaltinamasis, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant jam nepriklausantį automobilį. Bylos duomenimis, automobilis priklauso UAB ,,P.“ Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių konfiskuoti kitam juridiniam asmeniui priklausančią nusikaltimo padarymo priemonę, iš kaltinamojo išieškotina dalies turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principą, manytina, kad šioje byloje yra pagrindas iš kaltinamojo išieškoti dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą, t. y. 4 000 Eur.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas ir specialiosios teisės sustabdymas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

UAB ,,P.“ atstovui V. V. grąžintą automobilį ,,Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti UAB ,,P.“ žinioje.

T. R. vairuotojo pažymėjimas, esantis prie popierinės bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 51 MGL (MGL yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui), t. y. 2 550 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę 34 MGL – 1700 Eur (vieno tūkstančio ir septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, T. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. vasario 20 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi , BK 72 straipsnio 5 dalimi, T. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškoti dalies vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) valstybės naudai.

T. R. vairuotojo pažymėjimą, esantį prie popierinės bylos ikiteisminio tyrimo institucijoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, įpareigoti perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Kardomąsias priemones: dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą ir specialiosios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

UAB ,,P.“ atstovui V. V. grąžintą automobilį ,,Toyota Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti UAB ,,P.“ žinioje.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu ir teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.