Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-287-564/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-10-15Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-15
Bylos Nr.
1-287-564/2014
Teisminio proceso Nr.
1-36-1-00003-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Kaltinamasis
R. D.
Baudžiamoji byla Nr.1-287-564/2014Proceso Nr. 1-36-1-00003-2014-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.3.; 2.1.10.1. ;2.1.15.3.3.2.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Marijampolė,

2014 m. spalio15 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė

sekretoriaujant G. A.,dalyvaujant prokurorams A. A., B. Č.,

nukentėjusiojo atstovams J. S., advokatui V. K., Kalvarijos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Ž. K., E. T. Č.

gynėjui advokatui R. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 140 str. 3 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamoji R. D. mušdama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y. 2014 m. sausio 1 d., apie 18 val., M. S. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia sudavė smūgį delnu per veidą mažamečiui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukeldama mažamečiui L. K. fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. D. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2014 m. sausio 1 d., apie 19 val., V. D. pasakius, kad jos mažametis sūnus pas E. L. ir ten visi girtauja, rūko, nuėjo į L. namus. Virtuvėje buvo E. L., L. K., kuris laikė vyno butelį. Kiti vaikai buvo sekančiame kambaryje. Ji stovėjo prie pat durų. L. K. ją stūmė, norėjo išeiti pro duris, todėl ji, norėdama, kad atvažiuotų policija ir visus vaikus pamatytų, paėmė L. K. už gobtuvo, pasodino ant kėdės ir pasakė, kad palauktų, kol policija atvyks. L. K. neverkė. R. K. sėdėjo ir net neatsikėlė. Ji pasiėmė savo sūnų O. D. ir išėjo. L. K. pažinojo, žinojo negalias, tačiau kad jis sunkus invalidas- nežinojo. J. S. ją buvo apkaltinusi ir iki šio įvykio dėl kitokių veiksmų., nors su ja nesusipykus. D. M. neprašė, kad jos sūnus keistų parodymus. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Nedirba, yra neįgali. Nekilnojamo turto neturi. Sutuoktinis gauna 1200 litų atlyginimą, sūnui 12 metų.

Nukentėjusiojo atstovė, civilinė ieškovė J. S., parodė, kad kažkas paskambino pas juos buvusiai D. D. ir pasakė, kad L. K. sumušė R. D.. Ji su D. D. susitiko einantį būrį vaikų ir jie pasakojo, kad R. D., kai L. K. norėjo išeiti, trenkė jam per veidą. Kuris konkrečiai iš vaikų ir ką pasakė, negali nurodyti. Ji apie tai pranešė policijai. Ant L. K. veido matėsi pirštų atspaudai, buvo paraudę, jis tik sakė, kad „teta bumpt“ ir rodė per veidą, buvo išsigandęs. Jis dėl sveiktos būklės kitokio mąstymo neturi, taip kalba, ir apklausiamas policijoje taip pat parodė. Smulkiai su Laurynu apie tai, kas įvyko nešnekėjo, stengėsi jį nuraminti, nes jei ką kiti jam padaro, jis piktumą išlieja ant jų. Į gydytojus nesikreipė. Tyrėja paprašė paklausti vaikų, kas galėtų atvažiuoti apklausai ir ji pasakė, kad vaikus atveš. Su ja į apklausą važiavo L. Š., A. M., D. D.. Šiems vaikams ji nesakė, ką sakyti tyrėjai, pati jų apklausose nedalyvavo. Kadangi važiavo ir jos vaikai, po apklausų užsuko į Maxima parduotuvę ir ko vaikai prašė, tą ir nupirko, pirkdama ne tik savo, bet ir kartu važiavusiems vaikams. Prašo civilinį ieškinį tenkinti. Po šio įvykio L. K. atsirado širdies veiklos sutrikimai, atsirado skysčio ir šis susirgimas nepraeina iki šiol. Gydytojai nurodė, kad tai dėl streso. Iki įvykio širdies ligų nebuvo. L. K. po įvykio sugrįžo į mokyklą, tačiau jo elgesys pablogėjo. Jis prastai miegojo, rėkė, šoko iš miegų, naudojo raminančius vaistus. Apie Vaikų teises jis nieko nesupranta. Žodį „Policija“ jis supranta, žodis „nepilnamečiai“ jam nieko nereiškia. Iki šios dienos jis pasikeitęs, piktesnis. D. M. sakė, kad reikia nutraukti jų vaikų bendravimą, nes bijo R. D., kadangi ji vaikų teisių apsaugos darbuotojus kviečia. Taip pat D. M. sakė, kad R. D. prišnekėjo, jog A. M. melagingus parodymus teisme duotų, kad sakytų, jog ji papirkinėjo vaikus.

Liudytojas A. M. parodė, kad jis, G. Š., A. Š., L. Š., O. D. nunešė M. S. į namus katę. Ten buvo ir L. K.. M. S. buvo nusipirkęs alaus ir jis, O. D., L. Š., L. K. gėrė alų virtuvėje. Atėjusi R. D. pasakė, kad iškvies nepilnamečių inspektorių ir L. K. verkdamas bėgo namo. R. D. jį pagriebė prie slenksčio už drabužių peties srityje, neleido eiti, parstūmė atgal į virtuvę, liepė sėdėti savo vietose. L. K. pradėjo verkti, kai išgirdo, kad iškvies nepilnamečių inspektorių. Kai atėjo R. D., virtuvėje buvo jis, L. Š., O. D. ir L. K.. R. D. išsivedė O. D. namo ir jie išsiskirstė. Jį Kalvarijos PK apklausinėjo tardytoja, mama apklausoje nedalyvavo. Ką pasakojo- neatsimena, jį tardytoja klausinėjo, o jis pats atsakė į klausimus. Vadovaujantis BPK 276 str. perskaityti liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 10-11 ). Liudytojas A. M. apklaustas dalyvaujant vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S., parodęs, jog įėjusi į virtuvę, R. D. pradėjo šaukti, kad vaikai sėdi prirūkytoje patalpoje ir geria alų, liepė visiems sėdėti ir niekur neiti, nes ji pakvies policijos pareigūnus. R. D. šaukiant, L. K. norėjo pro ją praeiti ir išeiti iš M. S. namų, tačiau R. D. trenkė delnu L. K. per veidą ir liepė sėdėti ir laukti. L. K. pradėjo verkti ir atsisėdo greta jo. Bet R. D. apsižiūrėjo, kad neturi telefono ir išėjo kartu su savo sūnum Osvaldu. Perskaičius šiuos parodymus, paaiškino, jog jie neteisingi. R. D. L. K. netrenkė per veidą. Tyrėjai taip sakė, nes į apklausą vežusi J. S. jį papirko. Liepė sakyti, kad R. D. trenkė L. K. per veidą, prižadėjo nupirkti traškučių, limonado, todėl jis taip ir sakė tyrėjai. Po apklausos nuvažiavo į Maximą ir J. S. visko nupirko. L. Š. girdėjo, kai jam liepė taip sakyti. Į teismo posėdį atvažiavo su mama ir kaltinamąja, nei viena iš jų neprašė nieko, ką jis turėtų sakyti teisme. Jo mama su L. K. mama ne draugės.

Liudytojas L. Š. parodė, kad su L. K. nuėjo pas M. S.. Ten buvo jo sesuo G., R. K., O. D., A. M.. O. D. ir A. M. gėrė vyno, kurį parnešė M. S. tėvas, jis pats taip pat kelis gurkšnius išgėrė. A. V. D. su R. D.. R. D. pasakius, kad iškvies nepilnamečių inspektorių, L. K. norėjo išeiti į lauką. R. D. paėmė L. K. už megztuko nugaros srityje ir partraukė jį atgal. Kuriuo momentu L. K. pradėjo verkti, liudytojas apkalusios metu tiksliai nepasakė- pradžioje nurodė, kad kai R. D. jį pastūmė, po to- kai R. D. pasakė, kad iškvies nepilnamečių inspektorių. Kai R. D. su O. D. išėjo, ir jie visi išėjo į lauką. Į apklausą Kalvarijos PK atvežė L. K. tėvai, apklausos metu buvo darbuotoja iš vaikų teisių apsaugos skyriaus. P. K. teisybę pasakojo. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 ir 4 d. perskaityti liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 12-13 ). Liudytojas apklaustas dalyvaujant vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei E. S.. Liudytojas parodęs, kad gėrė alų, atėjusi R. D. pamatė, kad jos sūnus Osvaldas rankose laiko alaus butelį ir supykusi pasakė, kad iškvies policiją bei nepilnamečių inspektorių. Tuo metu L. K. bandė išeiti per lauko duris. Jis matė, kad R. D. sudavė smūgį delnu L. K. per veidą, po to sugriebusi už gobtuvo liepė sėdėti ir laukti, kol atvyks policija. L. K. pradėjo verkti. Kadangi R. D. neturėjo telefono, ji kartu su O. D. išėjo. Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad jis nematė, kaip R. D. sudavė L. K., tik išėjęs į lauką pamatė raudoną L. K. veidą, pats L. K. nieko nesakė. Jį ir A. M. veždama į apklausą Kalvarijos PK papirko J. S.-pažadėjo nupirkti traškučių ir atsigerti, kad pasakytų, jog R. D. trenkė L. K. į veidą. Po apklausos „Maximoje“ nupirko traškučių ir atsigerti. Išėję iš M. S. namų jis, jo sesė, O. D., A. M., R. K. kalbėjosi, visi galvojo, kad R. D. trenkė L. K. per veidą.

Liudytoja A. Š. parodė, kad jai R. K., G. Š., L. Š., A. M., O. D., L. K. būnant pas M. S. ir jai sėdint virtuvėje, atėjo R. D.. Kiti buvo kambaryje. R. D. sakė, kad iškvies nepilnamečių inspektorių, liepė visiems sėdėti vietoje. L. K. norėjo pabėgti. R. D., stovėdama prie durų, paėmė L. K. už peties ir pastūmė, bet nesmarkiai, L. K. pradėjo verkti ir atsisėdo. Po to apklausiama paaiškino, kad L. K. pradėjo verkti, kai R. D. pasakė, kad iškvies nepilnamečių inspektorių. Jis buvo išsigandęs ir tada norėjo pabėgti. Išėjus R. D., jie taip pat išėjo. L. K. išbėgo nieko nesakęs. Kalvarijos PK buvo apklausinėjama, į apklausą ją nuvežė ir apklausoje dalyvavo mama. Vadovaujantis BPK 276 str.1 ir 4 d. perskaityti liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( b..l. 14-15 ). Apklausos metu dalyvaujant motinai R. Š., liudytoja parodžiusi, kad A. M., O. D. ir L. Š. gėrė šiek tiek alaus. Atėjusi R. D. pasakė visiems sėdėti vietoje, nes iškvies nepilnamečių inspektorių. L. K. norėjo išeiti. Jam priėjus prie R. D., R. D. ranka trenkė L. K. per veidą ir pasakė, kad jis niekur neis. L. K. pradėjo verkti ir sugrįžo atgal. Perskaičius šiuos parodymus sakė, kad ji tyrėjai sakė, jog matė, kaip R. D. sugriebė L. K. už kapišono, kad per galvą netrenkė. Apklausos protokolą perskaitė. Kaip apklausos protokole atsirado sakinys, jog ji matė, kaip R. D. sudavė L. K. per veidą, nežino, taip sakyti jos niekas – nei J. S., nei tyrėja neprašė. Jai niekas nesakė, ką sakyti teisme, policijoje. L. K. veidas po to, kai jį suėmė R. D., nebuvo pasikeitęs, paraudęs. Mama nei su R. D., nei su J. S. nėra draugės.

Liudytoja G. Š. parodė, kad ji R. K., L. K. L. Š., O. D. buvo pas M. S.. Ji su R. K. , M. S., sėdėjo kambaryje, o L. Š., A. M., A. Š. buvo virtuvėje. A. M. ir O. D. gėrė alaus. Atėjusi R. D. pasakė stovėti vietose, iškvies policiją. L. K. išsigando, kad atvažiuos policija, apsiverkė, norėjo pabėgti pro R. D., tačiau ši jį sugavo už kapišono ir grąžino atgal. išsigando. Išėjus iš M. S. namų, ji ir R. K. paskambino D. D., kuri gyveno pas J. S., D. D. pasišaukė L. K. mamą, pasakė, kad sumušė Lauryną, kad iškvies policiją, o L. K. nesumušė, tik kad paėmė už kapišono. Ji buvo apklausta policijoje, pasakė viską, kaip buvo, ar sakė, kad R. D. mušė L. K.- neatsimena. Vadovaujantis BPK 276 str.1 ir 4 d. perskaityti liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( Bl.l. 16-17 ). Liudytoja apklausta dalyvaujant motinai R. Š.. Apklausos metu parodžiusi, kad R. D. pasakius, kad visi liktų savo vietoje, nes iškvies nepilnamečių inspektorių, L. K. norėjo išeiti, tačiau priėjus prie R. D., ši ranka trenkė L. K. per veidą, bet kur tiksliai pataikė, ji nematė ir pasakė, kad jis niekur neis. L. K. išsigandęs pradėjo verkti ir grįžęs atsisėdo virtuvėje. Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad išėjus iš M. S. namų, paklausė L. K., kodėl jis verkia, ir jis pasakė, kad jį mušė, rodė per galvą, todėl ir ji pasakė, kad R. D. trenkė per galvą. Ant L. K. veido paraudimo nebuvo. Visi kalbėjosi, ką sakyti ir visi sakė, kad sakys tiesą. L. Š. sakė, kad sudavė per veidą, sakė, kad buvo raudona. A. Š. matė, kad paėmė už kapišono, ir ji taip matė, todėl taip ir kalbėjo, kad sakys, jog paėmė už kapišono. Niekas jos neprašė sakyti, kad R. D. paėmė už kapišono.

Liudytoja R. K. parodė, kad ji G. Š., L. Š., A. M., L. K. ir R. K., O. D. buvo M. S. namuose. Virtuvėje buvo A. Š., A. M., O. D. ir L. K., Osvaldas su Aurimu gėrė alų. Visi kiti buvo kitame kambaryje. Jai būnant kitame kambaryje, atėjo R. D., liepė visiems likti vietoje, nes iškvies nepilnamečių inspektorių, V. D. prašė telefono. L. K. apsiverkė, buvo net raudonas, jis bėgo ir jį R. D. stumtelėjo. Kažkuris vaikas pribėgęs jai sakė, kad R. D. jam sudavė Ji pati to nematė, nes buvo užsisukusi, o kai atsisuko, L. K. jau sėdėjo. Kai visi išėjo į lauką, L. K. verkė, bet verkė dėl to, kad pasakė, jog iškvies nepilnamečius. Kai jį stumtelėjo, jis neverkė. Kas vyko tarp L. K. ir R. D., ji pati nematė. Išėjus į lauką ji paskambino D. D. ir pasakė, jog jai sakė, kad R. D. sudavė L. K.. Atėjusi J. S. pasiėmė L. K.. G. Š. sakė, kad tik stumtelėjo L. K.. Ji negirdėjo, kaip L. K. visiems būnant lauke sakė, kad jį mušė. Kad L. K. tik stumtelėjo, sužinojo tik išėjusi į lauką.

Liudytoja D. D. parodė, kad jai paskambinusi R. K. pasakė, kad ateitų pasiimti L. K. iš M. S. namų, kad R. D. trenkė jam per veidą, kai jis norėjo pabėgti. Eidama pakeliui sutiko G. Š., R. K., L. Š., A. M., su jais buvo ir L. K.. L. K. buvo apsiverkęs, bet veidas nebuvo raudonas. J. S. jį nusivedė namo. L. K. verkė, nieko daugiau nesakė, tik „mušė, mušė“. Buvo apklausta policijoje, dalyvavo vaikų teisių apsaugos darbuotoja. Apklausos metu sakė teisybę, protokolą skaitė. Vadovaujantis BPK 276 str.1 d.ir 4 d. perskaityti liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 20-21 ). Apklausoje dalyvavo vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė E. S.. Apklausos metu liudytoja nurodžiusi, jog ji matė, kad L. K. dešinys skruostas buvo raudonas. Perskaičius šiuos parodymus, paaiškino, kad L. K. veidas raudonas buvo nuo verkimo, kad jis trynė veidą, todėl jis buvo paraudęs. Su J. S. jau nebendrauja, o su R. D. bendrauja. Į apklausą policijoje vežė J. S. su J. K., taip pat važiavo L. Š. ir A. M.. Šiuos vaikus J. S. papirko, sakė pasakyti, kad trenkė per veidą.

Liudytoja V. D. parodė, kad kartu su R. D. atėjo į E. L. namus. Vaikai- Šatkai, abu J. S. vaikai buvo kambaryje. Į virtuvę atėjo L. K. su R. K.. R. D. pasakė, kad iškvies policiją. L. K. pradėjo verkti, R. D. sakydama, kad niekur neisi, paėmė jį už striukės apykaklės, truputį patampė. Jo niekas nemušė. L. K. jau verkė. Iš pradžių iš E. L. namų išėjo mergaitės, o po to ji su R. D. ir O. D.. Ji pati buvo neblaivi. Vadovaujantis BPK 276 str.1 ir 4 d. perskaityti liudytojos parodymai ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 25-26 ). Liudytoja nurodžiusi, jog kai kartu su R. D. atėjo į N. S. namus, dalis vaikų sėdėjo kambaryje, dalis virtuvėje, tačiau kas buvo kambaryje ir kas buvo virtuvėje, ji neprisimena. Ji iš karto nuėjo į kambarį, kur buvo M. S., o R. D. liko virtuvėje. Kas vyko virtuvėje, ji nematė, nes buvo kambaryje. Ji tik girdėjo, kad R. D. pyko ant vaikų. Pasiėmusi cigaretę, ji iš M. S. namų išėjo. Apie tai, kad R. D., būdama M. S. namuose, sudavė smūgį ranka per veidą L. K., sužinojo tik sekančią dieną iš kalbų. Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad šitie parodymai teisingi. Kai į virtuvę atėjo L. K. ir Rusnė, ji buvo kambaryje.

Liudytojas O. D. parodė, kad jis, A. Š., G. Š., A. M., L. K., R. K. E. L. namuose gėrė alų, ten buvo ir M. S.. A. Š., L. Š., L. K. ir E. L. buvo virtuvėje, o jis R. K., G. Š. buvo kitam kambaryje. Matė, kaip L. K. išgėrė stiklinę vyno. Jam R. K. ir G. Š. pasakė, kad atėjo jo mama. Ji stovėjo virtuvės tarpduryje, o jis buvo kitame kambaryje. Išėjus jam iš kambario, mama liepė eiti namo, sakė, kad kviečia policiją, o L. K. norėjo bėgti, tuomet mama paėmė jį už striukės kapišono, patraukė ir sugrąžino atgal. Po to L. K. atsisėdo ir verkė, nieko nekalbėjo. Kartu su mama buvo atėjusi V. D.. Tuo metu virtuvėje buvo E. L., L. K., R. K., A. Š. ir L. Š.. M. S. gulėjo kitame kambaryje, buvo beveik buvo užmigęs. Jis išėjo kartu su mama, o kiti išėjo po to. Daugiau tą vakarą L. K. nematė.

Liudytojas E. L. parodė, kad pas sūnų M. S. buvo atėję kažkurie vaikai, tačiau konkrečiai kas tokie- nurodyti negali. Jis pats tuo metu buvo neblaivus. Kai į jo namus atėjo R. D., vaikai buvo kitame kambaryje, kur buvo M. S., o jis vienas virtuvėje gėrė, tačiau vyno neturėjo. Jis buvo girtas, todėl ką sakė atėjusi R. D., negali pasakyti, jokių veiksmų ji neatliko.

Liudytojas M. S. parodė, 2014 metais, tačiau tikslesnio laiko neprisimena, jam būnant pas tėvą E. L., į šiuos namus taip pat buvo atėję O. D., lyg tai G. Š. ir jos brolis, du maži Klemų vaikai. Jis tuo metu buvo neblaivus ir gulėjo lovoje kitame kambaryje, o vaikai buvo virtuvėje. Kas vyko tėvo namuose, kai buvo atėję vaikai, jis negirdėjo ir nematė, nes miegojo. Prieš tai su tėvu E. L. ir V. D. vartojo alkoholį. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tuomet geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Liudytojui sutikus, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui ( b. l. 24). Apklausimas jis nurodęs, jog 2014 m. sausio 1 d.,. apie 17.30 val., jam būnant tėvo namuose, (duomenys neskelbtini)į svečius užėjo (duomenys neskelbtini)., gyvenantys nepilnamečiai- R. P., G. Š., L. Š., O. D., L. K., R. K.. Jis pasigėrė ir užmigo. Miegodamas išgirdo tame pačiame kaime gyvenančios R. D. balsą, tačiau triukšmas netrukus nutilo ir jis nesikėlė pasižiūrėti, kas vyksta. Apie tai, kad R. D. sudavė smūgį delnu per veidą L. K., M. S. sužinojo tik sekančią dieną iš kalbų. Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad jie teisingi, papildomai paaiškindamas, kad apie tai, jog buvo sumuštas L. K., sužinojo iš J. S..

Liudytoja E. S. parodė, kad dalyvavo kaip vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė nepilnamečių apklausose. L. K. apklausoje taip pat dalyvavo jo motina J. S.. L. K. sunkiau bendrauja, tačiau jis šiek tiek nerišliais sakiniais pasakojo, parodė, kad Osvaldo mama du kartus ranka sudavė į skruostą, iš gestų leido suprasti, kad jam skaudėjo. Ką pavyko iš L. K. išklausti, tas ir buvo užrašyta jo apklausos protokole. Normalu, kad teisme, kur didelė auditorija, vaikas, o šiuo atveju L. K. ir su negalia, elgiasi kitaip. Taip pat dalyvavo A. M. ir L. Š. apklausose. Pats A. M., kuris yra gana drąsus, pasakė, kad R. D. sudavė L. K.. Nebuvo minties, kad jis gali meluoti, ji pastebi vaiko mėtymąsi. L. Š. lėtas, geras vaikas, jo apklausos gerai neatsimena, bet lygtai jis buvo labai susijaudinęs. Tik iš D. D., pas kurią lankosi dėl elgesio problemų, sužinojo, kad J. S. vaikus į apklausą atvežė be tėvų žinios, taip pat D. D. sakė, kad „dabar S. bus“, nes papirko vaikus traškučiais. Anksčiau D. D. būdavo pas J. S. be tėvų leidimo, J. S. buvo nubausta administracine tvarka, po to jos labai susipyko. J. S. šeimai prievartos priemonės nebuvo taikomos, vaikų paėmimo klausimas nebuvo svarstomas, nemano, jog L. K. galėjo bijoti Vaikų teisių specialisto.

Liudytoja E. Š. parodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime atliko nukentėjusiojo, liudytojų apklausas, kitus tyrimo veiksmus. L. K. buvo apklausiamas dalyvaujant motinai J. S. ir vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei. Jis atsakinėjo į klausimus. Paklausus kur viskas buvo, pasakė kad pas Marių, kad ten žaidė, atėjo Osvaldo mama ir mušė – pasakė, kad mušė ir parodė du kartus per veidą, sakė, kad skaudėjo, kad verkė. Paklausus kodėl sudavė, atsakė, kad pyko. Kitus liudytojus apklausinėjo dalyvaujant vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei, jiems paaiškino, kad turi papasakoti nemeluojant, vis paklausdavo, ar tikrai taip buvo, ar nemeluoja. Visi sakė, kad buvo taip. Vaikai protingi, kalbėjo nuosekliai. Jie pasakojo, kad Osvaldo mama supyko, kai pamatė alkoholį ant stalo, neleido niekam išeiti, norėjo iškviesti nepilnamečių inspektorių, kad L. K. norėjo išeiti, tačiau jo R. D. neleido ir tada sudavė smūgį-vieni sakė, kad sudavė, kiti -kad sudavė delnu per veidą. R. Š. dalyvavo dukrų apklausose, jos davė tokius pačius parodymus. Į pareigūnus niekas dėl to, kad apklaustiems vaikams buvo padaryta įtaka, nesikreipė. Ji pati su J. S. kalbėjo kad ši su tėvų sutikimu gali atvežti vaikus apklausai.

Liudytoja R. Š. parodė, kad dalyvavo dukrų G. ir A. apklausose policijoje, o sūnų Luką į apklausą be jos žinios nuvežė J. S.. Su vaikais apie tai, kas įvyko E. L. namuose tarp L. K. ir R. D. nekalbėjo. Apklausų metu ko tyrėja dukrų klausė, jos pačios pasakojo, tačiau ką pasakojo, tiksliai neatsimena ir negali pasakoti, kad nesuklaidintų teismo. Tyrėja davė dukroms protokolus skaityti. Jos protokolus skaitė, pasirašė, sakė, kad gerai surašyta, todėl ji pati taip pat pasirašė. Nei su J. S. šeima, nei su R. D. nesusipykę. Sūnus Lukas po apklausos sakė, kad tyrėjai pasakė, kaip viskas buvo. Apie sūnaus papirkimą dėl parodymų nieko nežino, mano, kad jį nelabai ir papirktų, nes jis ne akiplėša ir teisingas.

Liudytojas J. K. parodė, kad telefonu pranešus, jog sūnų Lauryną sumušė R. D., L. S. ir tuo metu pas juos namuose buvusi D. D. nubėgo pas L. Sugrįžus sūnui į namus, matė, kad jis išsigandęs, veidas paraudęs, sakė, kad jį mušė Roma. Po šio įvykio L. K. pasidarė labai nervuotas, prabusdavo naktimis, vis rodydavo, kad muša, bijojo, reikėjo vartoti papildomus vaistus, mokykloje sakė, kad jis tapo nesuprantamesnis. Po pirmojo teismo posėdžio pas juos į namus buvo atėjusi D. M. ir sakė, kad prieš teismą ją buvo pasikvietusi R. D. ir prašė, kad jos sūnus Aurimas pakeistų parodymus, kad sakytų, jog nieko nebuvo, bei grasino, kad jeigu nepakeis parodymų, praneš vaikų teisių apsaugos skyriui ir iš jos bus atimti vaikai, todėl ji išsigandusi įkalbėjo sūnų Aurimą, kad teisme papasakotų kitaip. D. M. išsigando, nes iš jos anksčiau vaikai paimti buvo. D. M. apie tai prie R. D. teisme pasakyti bijojo.

Liudytoja D. M. parodė, kad R. D. jos niekada negąsdino ir nesakė keisti parodymus šioje byloje. Po pirmojo teismo posėdžio ji buvo nunešusi J. S. kompaktinius diskus, tačiau apie R. D. su ja nekalbėjo. Kodėl J. S. ir J. K. kalba, kad ji jiems sakiusi, jog R. D. grasina, nežino, iš R. D. dovanų negavusi. Sūnus Aurimas sakė, kad J. S. su J. K. jį vežėsi į Kalvariją, nupirko traškučių ir prašė pasakyti, kad R. D. mušė jos sūnų. Pats sūnus apie tai, kas vyko pas E. L. namuose, kai buvo atėjusi R. D., nepasakojo.

Iš 2014-01-01 protokolo-pareiškimo seka, kad J. S. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2014-01-01, apie 18.00 val., jos mažamečiui sūnui L. K., gim. (duomenys neskelbtini), būnant M. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), R. D. sudavė smūgį delnu per veidą (b.l. 1).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G75/14(09) konstatuojam , kad sudavus smūgį delnu per veidą L. K. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 28 ).

Iš asmens blaivumo testo duomenų seka, kad R. D. tikrinimo 2014-01-01 19.24 val. rezultatas- 0,00 prom ( b. l. 29 ).

Iš Gimimo liudijimo AA Nr. 470658, išduoto2007-01-04 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS seka, kad L. K. gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 32).

Iš neįgaliojo pažymėjimo seka, kad L. K. nustatytas nuo 2012-03-19 iki 2014-06-27 sunkus neįgalumo lygis ( b. l. 33).

Iš pažymos apie R. D. baudimą administracine tvarka seka, kad R. D. 2014-01-02 nubausta pagal LR ATPK 178¹ str. 1 d. dėl to, kad jos sūnus O. D. 2014-01-01 vartojo alkoholinius gėrimus-alų, jam nustatytas 0,35prom. girtumas ( b. l. 36-37).

Iš L. K. charakteristikos, išduotos Kazlų Rūdos specialiosios mokyklos seka, kad jis šioje ugdymo įstaigoje mokosi nuo 2012-12-19, tėvai juo labai rūpinasi. L. K. nustatytas labai didelis specialiųjų ugdymo poreikių lygis, jis kalba neaiškiai tardamas žodžius, į klausimus atsako vienu žodžiu ir su mokytojo pagalba. Jo elgesys 2014 metais pablogėjo, padažnėjo pykčio protrūkių ( b. l. 99-100).

Motyvuojamoji dalis

Teismas aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, kad kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, nors ji neprisipažįsta, įrodyta visiškai. Kaltinamosios paaiškinimus teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to jos parodymai tam tikrose detalėse ( dėl to, kurie vaikai buvo virtuvės patalpoje, kai ji įėjo, kurie vartojo alkoholį, kokią alkoholio rūšį vartojo, primygtinai nurodant, kad L. K. turėjo rankose butelį vyno ) nesutampa ir su liudytojų parodymais. Nepilnamečiai liudytojai, kurie neatsako už melagingus parodymus, teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus aiškindami, kad kaltinamoji R. D. ranka L. K. nesudavė, tik sugriebė jį už rūbų ir parstūmė atgal ant kėdės. Teisiamojo posėdžio metu LR BPK 276 str. 4d. pagrindu buvo ištirti jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nepilnamečiai liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir visi, apklausiami skirtingu laiku ir dalyvaujant skirtingiems asmenims jų apklausose, davė vienodus parodymus, t. y. paaiškino, kad R. D. sudavė delnu L. K. per veidą. Jų nurodomos parodymų keitimo priežastys nėra tos pačios: liudytojai A. M. ir L. Š. paaiškino, kad taip sakyti ikiteisminio tyrimo pareigūnei jiems liepė nukentėjusiojo motina L. S., liudytoja A. Š. negalėjo paaiškinti, kodėl parodymai skiriasi, liudytoja G. Š. – jog sakė dėl to, kad taip buvo nurodęs L. K. ir kiti vaikai, tačiau taip sakyti jų niekas neprašė. Apklausas atlikusi tyrėja liudytoja E. Š. paaiškino, kad liudytojai patys nuosekliai aiškino aplinkybes, ji jų ne kartą perklausdavo, ar iš tikrųjų taip buvo ir jie patvirtindavo, kad buvo taip, dėl liudytojams daromo poveikio niekas į policiją nesikreipė. Liudytoja E. S., dalyvavausi apklausose kaip vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistė, taip pat aiškino, kad vaikai patys pasakojo aplinkybes, jokių požymių nepastebėjo, kad jie būtų melavę. Liudytoja R. Š., dalyvavausi dukrų apklausose parodė, kad jos pačios pasakojo aplinkybes, skaitė apklausos protokolus, sakė, kad surašyti teisingai, be to mano, kad sūnaus Luko pagal jo būdą neįmanoma papirkti. Iš liudytojos R. K. parodymų seka, kad jau iš karto įvykio vietoje, kažkuris iš vaikų sakė, kad R. D. sudavė L. K., t. y. tokias aplinkybes nurodė jau ir iki liudytojų nurodomo „papirkimo“ ir jų apklausų ikiteisminio tyrimo metu . Teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusiojo dėl jo būklės nebuvo galimybės. Iš pateiktos charakteristikos ir Vaiko raidos centro duomenų seka, kad jo bendravimas, kalbėjimas apsunkintas. Liudytoja E. S., dalyvavusi jo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad iš jo elgsenos, gestų, išsakytų žodžių suprato, jog jis nurodė, jog R. D. sudavė jam per veidą ir jam skaudėjo. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai- įvykio vietoje buvę vaikai, nevienodai ir nenuosekliai aiškina aplinkybes, kada LKlemas pradėjo verkti, kaip atrodė L. K. po jo kontakto su R. D., ar veidas buvo raudonas, ar ne, išsako tokias priežastis ir išsireiškimus, kurie tokiam vaikų amžiui nebūdingi-„papirko‘, „papirkėja“ , „L. K. verkė nes išsigando, kad iškvies nepilnamečius“ ir kt. Byloje liudytojų parodymais nustatyta, kad yra prieštaravimai tarp R. D. ir R. S. šeimų, kad vaikų tėvai bendrauja su R. D., vieną iš liudytojų- A. M. su motina ir į teisiamąjį posėdį atvežė R. D.. Teismas sprendžia, kad šios aplinkybės, parėjus jau gana ilgam laiko tarpupio įvykio, turėjo įtakos nepilnamečių, kaip labai pažeidžiamų asmenų parodymų, duodamų teisme teisingumui, o ikiteisminio tyrimo metu jie buvo apklausti iš karto po įvykio. Visų šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad nepripažinti įrodymais liudytojų A. M., L. Š., G. Š., A. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo tyrėjai, nėra pagrindo, jie gauti teisėtais būdais. Šie parodymai atitinka nukentėjusiojo ir jo atstovės paaiškinimus. Liudytojas O. D. yra kaltinamosios sūnus, be to jo parodymai dėl alkoholio vartojimo, dėl to, kas buvo virtuvėje, kai tėjo R. D. nesutampa su kitų liudytojų parodymais, todėl teismas jo parodymais nesivadovauja. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. K. yra mažametis, gim. (duomenys neskelbtini). Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad L. K., suduodant jam delnu per veidą galėjo jausti fizinį skausmą, liudytoja E. S. parodė, kad ji iš L. K. suprato, kad jam tuo metu skaudėjo. Visų šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamosios kaltė įrodyta visiškai, jos veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d. požymius.

Civilinė ieškovė nukentėjusiojo L. K. atstovė pagal įstatymą J. S. priteisti iš kaltinamosios 5000 litų neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia tuo, kad kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai, nukreipti prieš mažametį, sunkaus neįgalumo negalintį aktyviai pasipriešinti vaiką. Suduodant smūgį ranka per veidą sukeltas didelis fizinis skausmas turėjo lemiamos reikšmės jo sveikatai. Po įvykio L. K. tapo agresyvesnis, nervuotesnis, drovesnis, uždaresnis, vengia bendravimo, jaučia psichologinę baimę, per miegus šaukia, kad teta jį mušė, širdies plote atsirado skysčių. Šie veiksmai neigiamai atsiliepė ir jos psichologinei pusiausvyrai. Smurto panaudojimas sūnaus atžvilgiu ją labai pažemino, įžeidė jos garbę ir orumą, ji patyrė didelį stresą, sunkius dvasinius išgyvenimus.

Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl ieškinys atstovaujant mažamečio nukentėjusiojo L. K. interesus tenkintinas ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d.). Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais kaltinamosios R. D. veiksmais, tačiau šie veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas nukentėjusiojo L. K. sužalojimo aplinkybes bei pasekmes, neabejotinai aišku, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas ypatingai atsižvelgia į tai, kad smurtas buvo panaudotas prieš neįgalų mažametį vaiką, kas buvo žinoma ir kaltinamajai. Tačiau duomenų, kad būtent vien tik kaltinamosios R. D. neteisėta veika sukėlė ypatingai reikšmingas pasekmes-liekamuosius reiškinius ( širdies veiklos sutrikimą, nurodytą pateiktame med. dokumente) ar kitą fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimą, turėjo įtakos jo vystymuisi, nėra. Medicininiuose dokumentuose širdies veiklos sutrikimo priežastis nenurodyta. Nukentėjusiajam sunkus neįgalumo lygis buvo nustatytas dar iki įvykio, t. y. 2012-03-19, jo elgesio , psichologinės būsenos pakitimai, taip pat konstatuoti iki įvykio,-jau Vaiko raidos centro išraše iš medicininių dokumentų, kur L. K. buvo tirtas 2013-05-15 - 2013-05-24 konstatuota, kad atsiradę problemos dėl elgesio, skriausdavo kitus vaikus, dažnėja pykčio protrūkių, atsirado problemos su miegu ir kt. Kaltinamoji nedirba, pati savarankiško pragyvenimo šaltinio neturi, yra neįgali. Šioje byloje nusikalstama veika padaryta prieš mažametį L. K., jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teismų praktikoje (Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-453/2011, 2K-581/2012) laikomasi nuomonės, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 str. 2-4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai. Iš bylos duomenų matyti, kad J. S. įvykio metu nenukentėjo, tačiau ji byloje pripažinta mažamečio nukentėjusiojo L. K. atstove pagal įstatymą ir civiline ieškove. Esant šioms aplinkybėms , jai priteisti neturtinę žalą nėra pagrindo, todėl jos nurodyti motyvai dėl jai pačiai padarytos neturtinės žalos, nustatant priteistinos L. K. žalos dydį neturi pagrindo. Šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad ieškinys mažintinas, padarytos neturtinės žalos dydį atitinka 1000 litų suma ir ji priteistina nukentėjusiajam L. K..

Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Byloje esantys dokumentai- atstovavimo sutartis, pinigų priėmimo kvitai ir sąskaitos už teisinę pagalbą ( b. l. 72-74,89 ) patvirtina, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą civilinė ieškovė J. S. advokatui už atstovavimą iš viso yra sumokėjusi 1500 Lt. Iš bylos duomenų seka, kad kaltinamoji kaltės nepripažino, žalos gera valia neatlygino, todėl nukentėjusiojo atstovė , siekdama apginti neįgalaus mažamečio vaiko interesus, buvo priversta kreiptis į advokatą dėl profesionalios teisinės pagalbos. Šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, todėl jos išieškotinos iš kaltinamosios R. D..

Kaltinamosios R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą. Jos nusikalstama veika nebuvo iš anksto suplanuota, liekamųjų reiškinių nėra. R. D. neteista, administracine tvarka bausta už KET pažeidimus, charakterizuojama patenkinamai, nedirba, neįgali, registruota darbo biržoje, augina nepilnametį vaiką. Įvertinus jos padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą mažesnę negu sankcijos vidurkis , artimesnę minimaliai laisvės atėmimo bausmę be realaus jos atlikimo, bausmės vykdymą atidedant.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas

NUSPRENDĖ:

R. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d., ir paskirti laisvės atėmimą 5 ( penkiems ) mėnesiams. Taikyti BK 75 str. 1d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 ( vienerių ) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti nekeisti, pradėjus vykdyti- panaikinti.

Priteisti iš kaltinamosios R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., nukentėjusiajam L. K., gim. (duomenys neskelbtini),. gyv. (duomenys neskelbtini)., 1000 ( vieną tūkstantį litų) kas atitinka 289,62 EUR ( du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 62 euro centus ) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir nustatyti, kad šias lėšas uzufrukto teise išimtinai šio vaiko interesais valdo, naudoja jo atstovė pagal įstatymą J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš kaltinamosios R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., civilinei ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus litų), kas atitinka 434,43 EUR ( keturis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 43 euro centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė