Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Anykščių r., (duomenys neskelbtini) k., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 1971-12-01 pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau BK) 225 str. 2 d., 109 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m.; 2) 1978-04-17 pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d., 146 str. 2 d., 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 m.; 3) 1984-11-16 pagal 1961 m. BK 16 str. ir 98 str. 3 d., 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m.; 4) 1992-07-02 pagal 1961 m. BK 90 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 m.; 5) 1994-10-04 pagal 1961 m. BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn.; 6) 1998-04-30 pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. su 1 000 Lt vertės turto konfiskavimu; 7) 2005-04-04 pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn.; 8) 2008-05-13 pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 9) 2011-03-28 pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn.; 10) 2011-04-21 pagal BK 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d., 159 str. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 11) 2012-04-16 pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 2 m. 10 mėn. 2014-04-18 Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-18 nutartimi, paleistas lygtinai, neatlikęs 5 mėn. 22 d., bausmės pabaiga - 2014-10-20, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2014 m. spalio 14 d., apie 16.40 val., savo namuose, esančiuose Anykščių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia, ypač degiu skysčiu - benzinu su alyvos priemaišomis, apipylė lovoje gulinčią sugyventinę D. A. ir, panaudodamas žiebtuvėlį, ją padegė, dėl ko atviros liepsnos ir aukštos temperatūros poveikyje nudegė D. A. kvėpavimo takai ir 85 procentai kūno paviršiaus ploto, įvyko II-III laipsnio kūno paviršiaus nudegimai, kas sukėlė nukentėjusiajai ypatingai didelį skausmą ir dideles fizines kančias, bei išsivysčius nudegiminiui šokui, endotoksiniui šokui (kliniškai), ūmiam kvėpavimo nepakankamumui, dauginių organų disfunkcijos sindromui, dėl ko nuo patirtų sužalojimų nukentėjusioji 2014 m. spalio 16 d. 2.10 val. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje mirė, tokiu būdu, tyčia, itin žiauriai nužudė savo šeimos narį - D. A., su kuria bendrai gyveno neįregistravęs santuokos.

2014-10-17 parodymų patikrinimo vietoje metu E. A. parodė kambarius: kuriame jis su D. A. ir A. K. gėrė alų, bei kambarį, kuriame vėliau gulėjo D. A., kai apdegė, kambarį iš kurio jis paėmė talpą su benzinu, o taip pat E. A. parodė padėtį, kurioje jis laikė talpą su benzinu virš D. A., kai ji gulėjo lovoje ( t., 2, b. l. 45-46, 47-50).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimas

Nustatyta, kad 2014 m. spalio 14 d. apie 16.40 val. E. A. namuose kilo gaisras, kurio metu kambaryje apdegė ant lovos gulėjusi E. A. sugyventinė D. A., kuri 2014 m. spalio 16 d. ligoninėje mirė. Teismo medicinos specialistas konstatavo, kad dėl atviros liepsnos ir aukštos temperatūros poveikio D. A. nudegė kvėpavimo takus ir 85 procentus kūno paviršiaus, įvyko II-III laipsnio kūno nudegimai dėl ko išsivystė nudegiminis ir endotoksinis šokas, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, dauginių organų disfunkcijos sindromas, dėl ko ji mirė. Teisiamajame posėdyje E. A. pripažino, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, kilus žodiniam konfliktui, padegė gulinčią lovoje sugyventinę D. A.. Jis parodė, kad norėjo pagąsdinti D. A. ir atsinešęs iš kito kambarį talpą su benzinu, laikė virš lovos, kurioje gulėjo D. A.. Kai ji įspyrė į bakelį, jis nukrito ant lovos, ir išsiliejo apie 1 litras benzino. Jis pripažįsta, kad prilietė uždegtą žiebtuvėlį prie lovos, dėl ko ir kilo gaisras, kurio metu apdegė D. A.. Jo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas A. K., kuris parodė, kad būdamas E. A. namuose, matė, kaip E. A. įėjo į kambarį, kuriame gulėjo D. A. ir jis girdėjo jų ginčą. Po to, E. A. išėjo iš kambario, kuriame gulėjo D. A. ir nuėjęs link virtuvės, vėl grįžo į D. A. kambarį ir tuoj pat jis išgirdo ugnies pliūpsnio garsą ir tai patvirtina E. A. nurodytą aplinkybę, kad jis atsinešė iš kito kambario bakelį su benzinu į kambarį, kuriame gulėjo D. A.. Jis patvirtino, kad įbėgęs į kambarį, matė gaisrą ir ant grindų sėdinčią nuogą, apdegusiu kūnu D. A., kuri aimanavo iš skausmo, o kai jis tos pačios dienos vakare lankėsi E. A. namuose, jis sakė “Man gražu kaip dega žmogus“ Netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo, nes iki įvykio jis buvo E. A. namuose, kur kartu su D. A. ir E. A. girtavo, negauta duomenų, kad šis liudytojas būtų suinteresuotas apkalbėti E. A.. Šias aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys: kambaryje rasti apdegę D. A. drabužiai - marškinėliai, kelnės, megztinis baltiniai, švarkelis, kambaryje rasta apdegusi lova, kurios rėmų dugne matosi degėsiai, grindys ir sienų tapetai padengti suodžiais, rastas išsilydęs šviestuvo gaubtas. Prie namo išorinės sienos rasti apdegę berankoviai marškinėliai su apdegusios liemenėlės likučiais, apdegusi paklodė ir pagalvė su apdegusiais užvalkalais. Specialistas nustatė, kad ant D. A. drabužių - marškinėlių, liemenėlės likučių, apdegusios paklodės, lovos užtiesalo, pagalvės užvalkalo, degėsių pavyzdyje, paimtame nuo lovos, E. A. drabužių - kelnių, megztinio, yra benzino pėdsakai. Įvykio vietos apžiūros metu netoli E. A. namų išimtose talpose su etikete “Akvilė“, „Agroma“ rastas tos pačios rūšies degus skystis kaip ir ant D. A. ir E. A. drabužių (b.l.167-172, 1 t.) ir tai patvirtina E. A. nurodytas aplinkybes, kad D. A. buvo apipilta benzinu, kuris įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas netoli E. A. namų. Tai, kad gaisro sukėlimui buvo panaudotas benzinas patvirtina ir nukentėjusiojo P. A. parodymai, kai jis nurodė, kad sugrįžęs į namus rado motiną D. A. kambaryje su nudegimo kūne žymėmis, o kai motina buvo išvežta į ligoninę, tame pačiame kambaryje jis matė bakelį su benzinu. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad ant gulinčios lovoje D. A. buvo išpilta degaus skysčio benzino ir E. A. prilietus žiebtuvėlį prie lovos, atvira liepsna buvo sukeltas gaisras, kurio metu dėl patirtų nudegimų D. A. mirė.

Kaltinamasis E. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje keitė parodymus, keldamas įvairias versijas dėl sukelto gaisro, kurio metu mirtinai nudegė D. A., priežasčių: ikiteisminio tyrimo metu atvykusiems į įvykio pareigūnams liudytojams I. L. ir L. G., med. darbuotojai D. R., nukentėjusiajam D. A. nurodė, kad D. A. užsidegė pildama į benzopjūklą benziną, kai tuo pačiu metu bandė prisidegti cigaretę; tos pačios įvykio vietos apžiūros metu L. G. nurodė dar ir kitą versiją - D. A. rūkė lovoje ir užsidegė. Teisiamajame posėdyje apklausos pradžioje E. A. nurodė, kad jis nenorėjo padegti D. A., o tik ją pagąsdinti, gaisras kilo dėl jo neatsargumo, kai jis norėjo prisidegti cigaretę, vėliau nurodė, kad degdamas cigaretę jis galėjo paslysti ir dėl to žiebtuvėlio liepsna paliesti lovą, kurioje gulėjo D. A.. Apklaustas teismo posėdyje kaip liudytojas, specialistas, priešgaisrinės priežiūros vyresnysis inspektorius L. G. nurodė, kad gaisro priežastis buvo atviros ugnies poveikis degioms medžiagoms, o nuo naftos produktų garų gaisras kilti negalėjo, nes tokiu atveju būtų nukentėjęs labiausiai asmuo, laikęs žiebtuvėlį, ko šiuo atveju nenustatyta. E. A. apklausos pabaigoje pripažino, kad uždegtu žiebtuvėliu palietė benzinu aplietą sofą dėl ko ir kilo gaisras, pripažino, kad D. A. padegė tyčia, nesuvokdamas kaip jausis D. A.. Jis pripažino, kad tai įvyko dėl to, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės rodė, kad E. A. žinodamas, kad ant lovos, kurioje gulėjo D. A. yra išpiltas benzinas, uždegto žiebtuvėlio liepsna prilietė jį prie sofos dėl ko kilo gaisras, kurio metu D. A. patyrė nudegimus nuo kurių mirė. Padarytos veikos objektyvieji požymiai leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo E. A. tyčią nužudyti D. A.: priliesdamas uždegtą žiebtuvėlį prie sofos ant kurios gulėjo D. A. ir ant kurios buvo išpiltas degus skystis – benzinas, E. A. suprato, kad kelia pavojų D. A. gyvybei ir sveikatai, numatė, kad gali kilti gaisras, kurio metu ji gali patirti mirtinus nudegimus, t.y. gali ją nužudyti ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Buvus jo tiesioginę tyčią dėl padegimo patvirtina ir po įvykio E. A. liudytojui A. K. pasakyta frazė “Man gražu kaip dega žmogus“, tarp jo veiksmų ir D. A. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys ir jis yra atsakingas už jos nužudymą padegant. Bylos aplinkybės patvirtina, kad E. A. nužudė D. A. itin žiauriai. Šis nužudymo būdas nustatomas, atsižvelgus į kaltininko panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-387/2014 ir kt.). Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad D. A. patyrė kvėpavimo takų, 85 procentų II-III laipsnio kūno nudegimą, kuris komplikavosi nudegiminiu šoku, dėl nudegimų ji patyrė didelį skausmą (b.l.44,1 t.). Iš garso įrašų padarytų, registruojant pranešimą Bendrajam pagalbos centrui apžiūros protokolo matyti, kad girdisi D. A. aimanavimas, ji garsiai šaukia, kad nebegali, visa dega (b.l.127-128,1 t.). Iš D. A. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad 17.55 val. atvežta į ligoninę D. A. buvo sąmoninga, rėkė iš skausmo (b.l.132,1 t.). Esant tokių aplinkybių visumai, pripažintina, kad po patirto nudegimo E. A. sugyventinė D. A. patyrė didelį skausmą, fizines ir dvasines kančias, todėl toks jos gyvybės atėmimo būdas vertinamas kaip itin žiaurus, ką neabejotinai suprato ir kaltinamasis E. A.. Byloje ištirtais įrodymais E. A. veikoje nustačius objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų numatyto nusikaltimo požymius, jo veika kvalifikuotina pagal šią normą.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusieji T. A. ir P. A. dėl motinos D. A. nužudymo pareiškė civilinį ieškinį po 15 000 Eur (b.l. 1 t. 63-64, 51-52) neturtinės žalos atlyginimui, nes jie dėl motinos mirties patyrė dvasinius išgyvenimus.

Nukentėjusiosios, mažametės G. A. atstovė pagal įstatymą ir nukentėjusioji V. G. nurodė, kad ji globoja nužudytosios sesers dukrą G. A. nuo 2014-11-27, kuriai dabar 13 metų. Jos sesuo D. A. paskutiniu metu dirbo Utenoje ir į namus sugrįždavo tik savaitgaliui, todėl jos mažametė dukra gyveno su ja. Sesuo dirbo mėsos kombinate Utenoje ir gaudavo apie 1300 Lt atlyginimą ir kas mėnesį jai mokėdavo po 400 litų dukros Gaivilės išlaikymui. Dėl sesers laidotuvių turėjo 1607 Lt išlaidų. Prašo priteisti mažametei, jos globojamai nužudytosios dukrai G. A. dėl motinos netekties ir dėl to patirtų išgyvenimų 45000 eurų neturtinės žalos ir negautas pajamas iš motinos nuo 2014-10-14 iki G. A. gim. 2002-01-24 pilnametystės, t.y. 2020-01-24 pas mėnesį po 140 eurų, viso už 62 mėnesius 8680 eurų.

Neturtinės žalos atlyginimo būdus ir jos nustatymo kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti, teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais šiuo atveju neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugražinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko nukentėjusiesiems pinigai ar materialus turtas negali atstoti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų, todėl nustatant žalos dydį, teismas vadovaujasi ir bendraisiais teisės sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Priteisiant neturtinę žalą atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, nors negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. A. yra 60 metų amžiaus, ženklaus turto neturi, jam už padarytą nusikaltimą skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl priteisus žalą, kurios jis neturės realios galimybės atlyginti, bus nepateisinti nukentėjusiųjų lūkesčiai.

Nukentėjusieji T. A., P. A. yra pilnamečiai D. A. vaikai, dėl motinos mirties jie patyrė dvasinius išgyvenimus, nes gyveno su motina, palaikė nuolatinį ryšį, juos siejo glaudūs tarpusavio dvasiniai emociniai ryšiai, jie matė motiną, kai ji buvo nudegusi ir matė jos kančias, dėl ko neabejotina patyrė sunkius išgyvenimus ir dvasinį skausmą.

Nukentėjusioji G. A., būdama 13-os metų, nors su motina ir negyveno, tačiau palaikė ryšį, dėl ko neabejotina, jog motinos netektis suteikė jai dvasinius išgyvenimus. Iš V. G. paaiškinimų matyti, kad D. A. prieš mirtį girtavo ir su dukra palaikė nereguliarų ryšį, bylos duomenimis nereguliariai siuntė lėšas jos išlaikymui, paskutinį kartą prieš mirtį ji dukrą lankė maždaug prieš 4 mėnesius (2014 m. birželio mėnesį), todėl atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, jai prašoma priteisti neturtinė žala mažintina. V. G. yra žuvusios D. A. sesuo, su kuria pastaruoju metu mažai bendravo, tačiau dėl jos mirties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, ji globoja jos nepilnametę dukrą, todėl priteisti prašoma neturtinė žala mažintina.

Siekiant nukentėjusiųjų ir kaltinamojo teisių pusiausvyros bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika (LAT Nr. 2K-148/2011, 2K-252/2011, 2K-410/2011, 2K-118/2013 ir kt.). nukentėjusiesiems T. A., P. A., G. A. priteistina po 15 000 Eur neturtinės žalos, o V. G. priteistina suma mažintina iki 5 000 Eur (BPK 115 str. 1 d.), V. G. civilinis ieškinys dėl 164 Eur turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas rašytiniais dokumentais, todėl yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.291 str. 1 d.).

Nužudytosios D. A. dukros G. A. atstovė V. G. prašo iš kaltinamojo priteisti nužudytosios dukrai G. A. po 140,00 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis iki G. A. pilnametystės ir pareiškė civilinį ieškinį 8680,00 Eur sumai turtinei žalai atlyginti.

CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie galėjo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

Pagal atstovės pagal įstatymą V. G. parodymus, sesuo D. A. dirbo ir padėjo išlaikyti savo dukrą G. A., teikdama kas mėnesį po 116,00 Eur (400 Lt) išlaikymą. Iš bylos rašytinių dokumentų (b.l. 3 t. 82, 83, 84,85) matyti, kad D. A. dukros išlaikymui 2014-05-26 pervedė 58,00 Eur (200 Lt), 2014-07-30 – 29,00 Eur (100 Lt), 2014-08-25 – 87,00 Eur (300 Lt), 2014-03-03 – 58,00 Eur (200 Lt). Išlaikymu CK 6.284 str. 1 d. prasme suvokiama ne bet kokia materiali parama, o materialinių ir kitokių asmens pragyvenimui reikalingų išteklių teikimas nuolat ir esminio dydžio, užtikrinant gyvenimo poreikių pagrindinę dalį (kasacinė byla Nr. 3K-3-484/2006). Norint išspręsti šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios G. A. įstatyminės atstovės civilinį ieškinį, pareikštą turtinei žalai atlyginti, byloje būtini duomenys apie D. A. gautas reguliarias pajamas iš jos darboviečių, o taip duomenys apie nukentėjusiajai išmokėtas vienkartines išmokas ar mokamas našlaičio pensijas, kas leistų įvertinti vienokios ar kitokios kompensacijos priteisimo ieškovei pasekmes. Negavus nurodytos papildomos medžiagos, nėra galimybės priimant apkaltinamąjį nuosprendį apskaičiuoti mažametės nukentėjusiosios G. A. įstatyminės atstovės V. G. civilinio ieškinio dydžio turtinei žalai atlyginti, todėl jai pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Asmenys, kurių tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 str.). Nustatyta, kad D. A. dėl 2014-10-14 padaryto sveikatos sutrikdymo buvo gydyta VšĮ Utenos ligoninėje nuo 2014-10-15 iki 2014-10-16 ir už jai suteiktas gydymo paslaugas buvo apmokėta 168,70 Eur (582,46 Lt) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant turėtas išlaidas iš kaltinamojo E. A., kuris padarė D. A. sužalojimus dėl kurių buvo teikiamos gydymo paslaugos (CK 6.279 str., Sveikatos draudimo įstatymo 27 str.).

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo priteisti 115,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (b.l. 3 t. 70). Teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo priskiriama teismo diskrecijai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinamojo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Remiantis išdėstytu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos atstovaujant T. A. sudaro 130,16 Eur (b.l. 3 t. 78), P. A. – 136,99 Eur (b.l. 3 t. 79), G. A. - 185,28 Eur (b.l. 3 t. 77), V. G. – 110,01 Eur (b.l. 3 t. 76). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. A. (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d.).

Teisminio proceso metu nukentėjusiesiems ir liudytojams iš teismo lėšų buvo apmokėtos jų turėtos kelionės išlaidos į Panevėžio apygardos teismą : D. M. - 9,57 Eur, I. L. – 14,21 Eur, V. G. – 23,41 Eur, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 105 str. 1,3 d.).

Teisėjų kolegija, skirdama E. A. bausmę, vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 61 str. numatytas bausmių skyrimo nuostatas.

E. A. pripažino esmines jam inkriminuotų veikų aplinkybes, tačiau šis prisipažinimas buvo nulemtas surinktų įrodymų, o ne kaltinamojo savanoriškų pastangų atskleisti nusikalstamą veiką, todėl jo veikoje nėra BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus galėjimosi, nenustatyta ir kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

E. A. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BPK 11 str. 6 d.), Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. numato tik realią laisvės atėmimo bausmę, E. A. nusikalto esant dviem šį nusikaltimą kvalifikuojančioms aplinkybėms, esant tiesioginei tyčiai, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bausmė E. A. gali būti mažinama ar skiriama kita bausmės rūšis, kaltinamasis padarytos žalos neatlygino. Jis nusikalto, būdamas 11 kartų teistas, turėdamas teistumą ir būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės, neatlikus bausmės, lytinio paleidimo metu padarė tyčinį labai sunkų, baigtą nusikaltimą, nusikalstamos veikos metu atsiradę padariniai negrįžtami, nes buvo atimta šeimos nario gyvybė, todėl jam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė arčiau jos maksimumo. Paskutinį kartą jis buvo nuteistas 2012-04-16 Anykščių r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. 3 p., kuriuo paskirta bausmė vadovaujantis 64 str. 1 ir 3 d. buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme 2 m. 10 mėn., Alytaus r. apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatbuvus 5 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausmės, todėl BK 27 str. 1 d. prasme laikytinas recidyvistu. E. A., būdamas recidyvistas, padarė naują labai sunkų nusikaltimą, neatlikęs ankstesnės laisvės atėmimo bausmės, nuo 1971 metų sistemingai darė nusikaltimus už ką buvo nuteistas įvairiomis bausmėmis, išvadų iš savo nusikalstamo elgesio nepadarė, paskutiniai nusikaltimai susiję su smurto panaudojimu, todėl yra labai pavojingas visuomenei ir vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p. pripažintinas pavojingu recidyvistu. E. A. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu jis galėjo visiškai suvokti nusikalstamų veikų pavojingumą ir galėjo valdyti savo veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302 str., 303 str. 2 d.,

nusprendžia:

Pripažinti E. A. kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 3 ir 6 punktus ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 19 (devyniolikai) metų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 2 d. šią bausmę subendrinus su 2012-04-16 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 5 mėnesių 22 dienų laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu, paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 19 (devyniolikai) metų 5 mėnesiams 22 dienoms. Bausmę pirmus 5 metus skirti atlikti kalėjime, likusius - pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-12-14. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo suėmimo laiką nuo 2014-10-15 iki 2015-12-14. Pratęsti E. A. kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti E. A. pripažinti pavojingu recidyvistu ( BK 27 str. 2 d. 2 p.).

Priteisti iš E. A.: T. A. 15 000 Eur neturtinės žalos, P. A. 15 000 Eur neturtinės žalos, G. A. 15 000 Eur neturtinės žalos, V. G. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 164 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš E.A.Panevėžio teritorinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm.kodas 191351679, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b/k 73000) 168,70 Eur D. A. gydymo išlaidų.

Nukentėjusiajai G. A. ( jos įstatyminė atstovė V. G.) pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl periodinių išmokų netekus maitintojo atlyginimo patenkinimą, o jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš E. A. 562,44 Eur nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų valstybei ( Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Priteisti iš E. A. – 47,19 Eur valstybei proceso išlaidų, turėtų apmokėjus liudytojo ir nukentėjusiojo kelionės išlaidas.

Paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, nekilnojamojo turto registre įregistruotam E. A. turtui iki nuosprendžio įvykdymo : 139/149 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Anykščių r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ( t.2, b.l. 132, 137, 138) uždraudžiant disponuoti šiuo turtu ir šį turtą nuosprendžio vykdymo procese panaudoti civilinių ieškinių atlyginimui.

Daiktinius įrodymus (saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariate) nuosprendžiui įsiteisėjus:

- 1,5 l talpos butelį su etikete „Fuldataler“, 100 ml talpos tuščią plastikinį buteliuką su etikete „Ls husgvarnaoil“, žalios spalvos 5 l talpos plastikinę talpą su etikete „O. S.-Syntetic 10 W-40“, 5 l talpos plastikinę talpą su skysčio likučiais, 5 l talpą, 1 l talpos plastikinę talpą ant kurios užrašyta „TAD-147 universali transmisinė alyva“, 1 l talpą su etikete „Agroma“, 200 ml talpos stiklainį, 100 ml talpos plastikinį buteliuką su etikete „Stihl“ alyva, 1,5 l talpos plastikinį butelį su etikete „Akvilė“, maišelį su užrašu „Norfa“, D. A. drabužius (kelnaičių likučius, juodos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos marškinėlius su liemenėlės likučiais), antklodę, lovos užtiesalą, pagalvės užvalkalą, degėsių pavyzdžius, paimtus įvykio vietoje, 1 plastiko paketą, sunaikinti kaip menkaverčius;

- A. A. drabužius (žalios spalvos švarką, juodos spalvos kelnes, languotus marškinius, pilkos spalvos sportines kelnes, pilkos spalvos megztinį) – kurie supakuoti į 3 kartonines dėžes, grąžinti E. A.;

- žiebtuvėlį, kaip nusikaltimo įrankį, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą šiame teisme.