Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A.L., pareiškėjo atstovui advokatui Tomui Leščinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.L. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 85-11-IL-739 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nurodytai proceso šaliai nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamo ginčo esmė - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 85-11-IL-739 „Dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves.

Ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Kita vertus, įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo, kuris reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise (žr. Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Lietuvos visuomenės ir valstybės saugumą reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau ir Įstatymas), kuris numato inter alia ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 str. 1, 2 p.). Kaip matyti iš Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Pagal bylos rašytinius įrodymus nustatyta, jog 2013 m. kovo 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėjas A.L. buvo įtariamas 2013 m. kovo 16 d., apie 19.30 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), pastūmęs savo tėvą J.L. bei vieną kartą sudavęs ranka į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi (b.l. 39) buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro N.M. 2013 m. kovo 26 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00257-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo, A.L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Nurodytai teismo nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjas 2013 m. balandžio 16 d. prašymu (b.l. 23) kreipėsi į Tauragės apskrities VPK, prašydamas grąžinti iš jo paimtą ginklą medžioklei. Ginčijamu 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 85-11-IL-739, remdamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, atsakovas nusprendė panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato A.L. išduotą leidimą (duomenys neskelbtini) laikyti šaunamąjį ginklą medžioklei.

Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.

Įstatymo 40 straipsnis įtvirtina aplinkybių sąrašą, kuomet leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami. Šio straipsnio 11 punktas numato, jog minėtas leidimas panaikinamas, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui <...>. Kaip yra savo praktikoje pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš šios teisės normos matyti, kad reikalavimas panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo (žr. pvz., administracinę bylą Nr. A-438-164/2011).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ne vieną kartą smurtavo artimoje aplinkoje - 2012 m. vasario 18 d., 23.45 val., būdamas J.L. namuose, (duomenys neskelbtini), triukšmavo garsiai šūkaudamas ir provokuodamas buitinius konfliktus, tokiais veiksmais sutrikdė viešą rimtį ir asmenų ramybę (b.l. 28), A.L. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 str. 1 d. pažeidimą 2012 m. vasario 22 d. nutarimu paskirtas įspėjimas; 2013 m. kovo 16 d., apie 19.30 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), pastūmė savo tėvą J.L. bei vieną kartą sudavė ranka į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą.

Vertinant, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti didesnį pavojų viešajai tvarkai, ginklo turėtojui taip pat keliami didesni rūpestingumo, atidumo ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Todėl toks pareiškėjo elgesys, kai jis tendencingai sukelia konfliktines situacijas artimoje aplinkoje, leidžia daryti pagrįstą išvadą apie galimą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. gegužės 26 d. priėmė Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuriuo siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, skatinti žmones gyventi santarvėje ir problemas spręsti nekonfliktiniu būdu, užtikrinti, kad bet kuriuo smurto atveju smurtautojui būtų neatidėliotinai pritaikytos prevencinio poveikio priemonės, užtikrinti nukentėjusio asmens saugumą ir galimybes gauti reikiamą pagalbą. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas numato, jog valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir vyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių, inter alia neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus. Minėtos teisės akto nuostatos leidžia smurtą artimoje aplinkoje vertinti, kaip pakankamą įrodymą, pagrindžiantį smurtautojo pavojingumą aplinkiniams. Todėl turint duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnis įpareigoja instituciją imtis prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad A.L. su nuo smurto nukentėjusiu tėvu J.L. susitaikė, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo charakteristika tapo nepriekaištinga, nei daryti išvadą, jog nebereikia taikyti prevencinių priemonių smurtui artimoje aplinkoje išvengti.

Darytina išvada, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 85-11-IL-739 pagrįstai pagal turimus duomenis apie pareiškėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą ir baudžiamąjį nusižengimą artimoje aplinkoje pripažino, kad pareiškėjo elgesys kelia grėsmę ir teisėtai panaikino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato A.L. išduotą leidimą (duomenys neskelbtini), remdamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Konstatavus, kad Tauragės apskrities policijos komisariatas tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, bei nenustačius 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 85-11-IL-739 priėmimo metu pažeistų pagrindinių procedūrų, A.L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A.L. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 85-11-IL-739 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.