Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis J. V. (toliau – palikėjas). Kadangi palikėjas nebuvo sudaręs testamento, po jo mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai: pareiškėja kaip jo sutuoktinė ir vaikai – J. G. bei G. V. Kitų įpėdinių, suinteresuotų bylos baigtimi, nėra. Palikėjas 1992 m. liepos 20 d., t. y. santuokos metu (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise (po 1/2 su sutuoktine) įgijo šį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, tvartą ir daržinę, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Be minėto turto, palikėjas asmeninės nuosavybės teise turėjo 118/835 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kito paveldimo turto, kurį sudarytų palikėjo turtinės teisės ir pareigos, nėra. Po palikėjo mirties niekas per įstatyme nustatytą 3 mėn. terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti: po palikėjo mirties pareiškėja liko gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame palikėjas faktiškai gyveno iki mirties. Pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą minėtu adresu. Pareiškėja 3 mėn. laikotarpyje po palikėjo mirties mokėjo mokesčius už santuokoje įgytam turtui tiektas elektros energijos paslaugas. Tai patvirtina, kad pareiškėja perėmė palikėjo prievoles (mokėjo ir už savo, ir už palikėjo turto dalį). Pareiškėja nuolat rūpinosi santuokoje įgytu turtu ir po palikėjo mirties laikė save vienintele turto savininke. Be to, po palikėjo mirties liko santuokoje įgyti naminiai gyvūnai – šuo, katė ir arklys. Pareiškėja 3 mėn. laikotarpyje gyvūnus kasdien prižiūrėjo ir šėrė. Tai taip pat patvirtina, jog ji perėmė palikėjo prievoles rūpintis santuokoje įgytais naminiais gyvūnais ir arkliu. Minėti faktai patvirtina, kad pareiškėja elgėsi su paveldėtu turtu, kaip šeimininkė, jį tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo visus reikiamus mokesčius ir perėmė kitas prievoles (prižiūrėjo gyvūnus). Kadangi po palikėjo mirties pareiškėja liko gyventi santuokoje įgytame name, darytina išvada, kad pareiškėja iš karto po palikėjo mirties valdė ir naudojosi visu minėtu turtu, jį prižiūrėjo ir tvarkė, taip pat naudojosi visais name ir ūkiniuose pastatuose likusiais santuokos metu įgytais buities daiktais, buitine technika ir kitais daiktais. Tai reiškia, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiniu valdymu. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėja po palikėjo mirties valdė jo paliktą turtą, juo naudojosi ir jį prižiūrėjo, kaip savo, palaikė jį tinkamos būklės ir laikė save vienintele turto savininke bei perėmė palikėjo pareigas, t. y. atliko aktyvius veiksmus. Kadangi palikimą sudaro 1/2 dalis santuokoje įgyto namo su ūkio pastatais, pareiškėjai likus gyventi name, akivaizdu, kad ji ir toliau naudojosi visais name ir ūkiniame pastate palikėjo paliktais asmeniniais ir bendrais daiktais, vienintelė mokėjo mokesčius už visą turtą, jį prižiūrėjo, tvarkė ir valdė, kaip savo, todėl laikytina, kad pareiškėja po palikėjo mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu. Pareiškėjos nuomone, palikėjo dukra J. G. taip pat priėmė palikimą faktiniu valdymu, nes prisidėjo prie mokesčių mokėjimo ir gyvūnų priežiūros. Jei ji pareikš norą priimti palikimą faktiniu valdymu, pareiškėja tam neprieštaraus. Palikėjo sūnus G. V. palikimo nepriėmė nei vienu iš įstatyme numatytų būdų. Palikėjo sūnus gyvena tėvų name, tačiau nemoka jokių mokesčių ir tęsia gyvenimą, pradėtą iki palikėjo mirties. Tai reiškia pasyvų naudojimąsi daiktu ir nėra laikoma palikimo priėmimu. Palikimo priėmimo faktą reikia nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad pareiškėja galėtų disponuoti paveldėtu turtu ir jį įregistruoti savo vardu.

7. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444–445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

8. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinti keli palikimo priėmimo būdai: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių, ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.