- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- N-575-2330-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00660-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties S. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. Š. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 straipsnio 4 ir 7 dalyse numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad S. Š. 2010 m. liepos 28 d., apie 20.10 val., Jonavoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo dviratį, būdamas neblaivus (nustatytas 2,97 prom. – sunkus girtumo laipsnis), jo nesuvaldė ir atsitrenkė į važiuojantį automobilį, įvykio metu apgadintas automobilis. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) 9 ir 14 punktų reikalavimus.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) S. Š. už 131 straipsnio 4 ir 7 dalyse numatytų pažeidimų padarymą skyrė 500 litų baudą. Nurodė, jog pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti pažeidimą, jo dalyvius. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Šalies argumentai
S. Š. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad neteisingai išdėstytos eismo įvykio aplinkybės. Pažymėjo, jog eismo įvykio metu jis vedė dviratį keliu prie parduotuvės, tuo metu jam iš priekio atvažiavo automobilis, kuris važiuodamas užkabino jo dviratį, partrenkė pareiškėją į šoną ir dviračio rankena praslysdama subraižė automobilio dureles. S. Š. įsitikinimu, automobilio vairuotojas, pasinaudodamas tuo, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nurodė, kad jo automobilis tuo metu stovėjo, nors iš tikrųjų jis važiavo ir nepraleido pareiškėjo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi S. Š. skundo nepatenkino ir paliko Nutarimą nepakeistą. Teismas konstatavo, kad padarytą teisės pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, nukentėjusiojo V. A. paaiškinimas ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodyta eismo įvykio situacija, atsižvelgiant į jam nustatytą neblaivumo laipsnį, kelia abejonių.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Š. apeliacinius skundu prašo panaikinti Nutarimą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apelianto įsitikinimu, byloje esančiais duomenimis nėra patvirtintas faktas, jog jis atsitrenkė į stovintį automobilį. Be to, į teismo posėdį nebuvo kviesti policijos pareigūnai, kurie būtų pašalinę prieštaravimus. Nurodo, kad jis teisingai išdėstė įvykio aplinkybes, t. y. kad eismo įvykio metu jis vedė dviratį keliu prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, Jonavoje, tuo metu jam iš priekio atvažiavo automobilis, kuris važiuodamas užkabino jo dviratį, partrenkė apeliantą į šoną ir dviračio rankena praslysdama subraižė automobilio dureles.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 131 straipsnio 4 ir 7 dalyse.
ATPK 131 straipsnio 4 dalyje inter alia numatyta, kad asmenų, vairuojančių mopedus ir dviračius, važnyčiotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, kai padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų.
ATPK 131 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog dviračių ir mopedų vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, esant asmenims neblaiviems, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki septynių šimtų litų.
S. Š. apeliaciniame skunde iš esmės neneigia, jog vairavo dviratį būdamas neblaivus, tačiau nesutinka, kad jis kliudė automobilį, argumentuodamas tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent jis atsitrenkė į automobilį, o ne V. A. vairuojamas automobilis atsitrenkė ir partrenkė apeliantą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė nepažeisdamas minėtų reikalavimų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad aplinkybės, jog apeliantas vairavo dviratį būdamas neblaivus ir apgadino kito asmens automobilį, įrodytos: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, jog pareigūnai, gavę budėtojo pranešimą dėl eismo įvykio, nuvyko į įvykio vietą ir nustatė, jog S. Š., važiuodamas dviračiu, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį „VW Vento“, kurį vairavo V. A., dviratį vairavusiam asmeniui nustatytas 2,97 promilių girtumas (b. l. 23-24), nukentėjusiojo rašytiniu paaiškinimu, kuriame paaiškino, kad dviratininkas atsitrenkė į jo automobilį (b. l. 16), eismo įvykio vietos schema, su kuria administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiko (b. l. 15), alkotesterio rodmenimis (b. l. 14), fotonuotraukomis (b. l. 20-22) ir kita bylos medžiaga.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo V. A., kuris tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. V. A. teisme duoti parodymai (b. l. 49-51) atitinka pirminiame paaiškinime (b. l. 16) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Š., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto iškeltos versijos, jog jis iš viso dviračiu nevažiavo, o jį tik vedėsi, nepatvirtina jokie įrodymai.
Apeliantas taip pat nurodo, kad nepagrįstai teismo posėdžio metu nebuvo apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Šiuo aspektu pasakytina, kad nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad S. Š. veikoje yra 131 straipsnio 4 ir 7 dalyse nustatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtis.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, S. Š. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), todėl Kauno apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.