- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- N-444-885-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00139-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. nutarimu nutraukė V. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nesant jo veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų įvykio ir sudėties. Teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog V. K. įvažiavus į griovį buvo apgadintas automobilis. Tačiau byloje automobilio apgadinimai jokiame dokumente nėra užfiksuoti, o automobilio savininkė J. B. paaiškino, kad jai priklausantis automobilis apgadintas nebuvo. Pažymėjo, kad duomenų, jog automobiliui „VW Sharan“ įvažiavus į griovį, būtų sutrikdyta kitų žmonių sveikata, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas, byloje nėra. Todėl sprendė, kad V. K. veikoje nėra ATPK 127 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėties ir asmuo neturėjo pareigos apie įvykį pranešti policijai. Teismas nustatė, iš karto po eismo įvykio iš V. K. nebuvo pareikalauta pateikti vairuotojo pažymėjimo, jis į policijos komisariatą buvo iškviestas tik 2010 m. kovo 1 d., todėl sprendė, kad nėra aišku, kada pareigūnui pareikalavus V. K. nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
II.
Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarimą ir V. K. skirti administracinę nuobaudą ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Nurodo, kad automobilio „VW Sharan“ apgadinimai yra užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje ir transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte. Akcentuoja, kad V. K. vairuotas ir apgadintas automobilis priklauso J. B., todėl padaryta veika laikytina eismo įvykiu ir V. K. apie įvykį privalėjo pranešti policijai, nes automobilio savininkės eismo įvykio vietoje nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. K. prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog buvo apgadintas automobilis „VW Sharan“. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimu byloje Nr. N-3550/2010, kurioje konstatuota, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuotai transporto priemonei, neprivalo apie įvykį pranešti policijai. Pažymi, kad įvykio metu nesusižalojo ir nebuvo sužaloti jokie kiti asmenys. Teigia, kad pateikti vairuotojo pažymėjimą jo niekas neprašė, nes nuslydęs į griovį vairuotu automobiliu, išėjo ieškoti pagalbos, o grįžus į įvykio vietą automobilis jau buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Atkreipia dėmesį į tai, jog eismo įvykis kilo 2009 m. birželio 7 d., o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2010 m. kovo 1 d., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina suėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pabrėžęs, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007).
Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas V. K. pareikštas dėl 2009 m. birželio 7 d. padarytų administracinių teisės pažeidimų (b. l. 4). Taigi administracinė nuobauda V. K. galėjo būti skiriama ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 7 d., arba iki šios datos turėjo būti pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, laikantis ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų.
Iš bylos duomenų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas V. K. buvo surašytas 2010 m. kovo 1 d., (b. l. 4), t. y. jau pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, kai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalėjo būti pradėta, o pradėta privalėjo būti nutraukta vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu (kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai). Pažymėtina, kad procesinės kliūties – senaties termino suėjimo – panaikinti negali nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Administracinės nuobaudos skyrimo terminų pasibaigimas yra aplinkybė, dėl kurios administracinio teisės pažeidimo byla tampa negalima (ATPK 250 straipsnio 7 punktas).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindų panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą, kuriuo V. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, susiję su V. K. kalte dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo, paliekami nenagrinėti. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.