Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., (duomenys neskelbtini) pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu S. D. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2023 m. rugpjūčio mėn. vakare jis, vairuodamas automobilį ,,Renault Master“, su kolega A. (pavardės jis nežino) važiavo Geležinio Vilko gatve, Vilniuje, iškrauti (duomenys neskelbtini) baldų siuntas klientui. Ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), jis važiavo atbulas. Prie keliuko augo medžiai, kurių šakos buvo virš jo vairuojamo automobilio. Kadangi automobilio tentas aukštas, pastarasis kliudė medžius, buvo traškesiai, jis važiavo labai lėtai – apie 1 km/h greičiu. Buvo įjungti automobilio avariniai žibintai, jis pastoviai žiūrėdavo tiek į dešinę, tiek į kairę, tačiau jokių žmonių jis nematė nei už 5, nei už 10 metrų. Pravažiavęs apie 20 metrų jis išgirdo neeilinį garsą, po ko jis iš karto sustabdė automobilį, išlipo ir pamatė moterį, gulinčią prie dešinio galinio rato. Pastarasis moters nebuvo pervažiavęs. Supratęs, kad jis šią moterį stumtelėjo automobiliu, jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Moteris norėjo keltis, bet jis jai liepė nesikelti, kol neatvažiuos medikai. Savo veiksmus jis vertina neigiamai, gailisi, supranta, kad reikia atidžiau važiuoti. Tikėtina, kad kai jis vairavo žiūrėdamas vienu momentu į kairę pusę, kad nekliudytų automobilių, jis nežiūrėjo į dešinį veidrodėlį ir per tą laiką moteris iš kažkur atsirado.

3. Teisiamojo posėdžio metu S. D., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu S. D. parodė, kad nuo 2023 m. balandžio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 10 d. apie 15.30 val. jis kartu su kolega A. (pavardės jis neatsimena), automobiliu ,,Renault Master" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) (tikslaus namo adreso jis neatsimena, bet tai buvo šalia namo, nurodyto pranešime apie įtarimą - (duomenys neskelbtini)). Jiems atvykus prie vietos, kur reikėjo iškrauti krovinį, reikėjo privažiuoti atbulomis, todėl sustojęs jis pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius, tačiau nepastebėjo nei vieno žmogaus, jokių kliūčių. Ten buvo labai siauras pravažiavimas. Nuvažiavęs atbulas apie 20 metrų jis išgirdo, kad kažkas subildėjo ir toliau buvę žmonės sušuko, taigi jis iš karto sustojo, išlipo iš automobilio ir nuėjęs prie galinės automobilio dalies pastebėjo gulinčią moterį (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), kuri buvo sąmoninga. Jis moteriai liepė nesikelti ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Dėl situacijos jis labai gailisi, bet, kaip minėjo, važiuodamas atbulomis jis nematė jokio asmens - galbūt tai galėjo nutikti dėl to, kad moteris ėjo iš automobilio galo automobilio link ,,aklojoje zonoje" ir to jis galėjo nepastebėti. Jeigu yra patirta žala, jis norėtų ją atlyginti (bylos tomas 1, lapai 177-180).

5. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. apie 15.30 val. grįždamas iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), jis pamatė policijos ir medikų automobilius, ten taip pat stovėjo jo mamos pažįstama, kuri paklausė, ar ne jo mama yra sužeista. Nuėjęs prie medikų automobilio jis pastebėjo, kad automobilyje guli jo mama J. B., kuri buvo sąmoninga, po šoko, nekalbėjo, jį atpažino. Gydytojas pasakė, kad jo mamai yra sužeista koja, ją pervažiavo automobilis ir ją veš į ligoninę. Po apytiksliai 30 min. jis nuvyko į Lazdynų ligoninę, kurios priėmimo skyriuje rado gydytojo laukiančią savo mamą. Pastaroji po gydytojų apžiūros buvo išleista gydytis namie, jai ant kojos buvo uždėta langetė. Taip pat buvo atvykęs jo brolis I. B., su kuriuo jie kartu parvežė J. B. namo. Atvykus prie namų ties namo laiptine jo mamai pasidarė bloga, ji negalėjo pastovėti, todėl I. B. pro šalį ėjusių kaimynų paprašė iškviesti medikus. Atvykę medikai patikrino spaudimą ir pasakė, kad šis yra stipriai nukritęs ir reikia vežti mamą į ligoninę. Medikams išvežus jo mamą į ligoninę jis kartu su broliu nuvyko į Lazdynų ligoninę, kurio priimamajame buvo jo mama. Pastarąją apžiūrėjęs gydytojas padarė galvos tomografiją, skyrė vaistus ir išleido ją vėl į namus. Jis mamą parvežė namo. Kadangi jis pats gyvena kartu su mama, jis ją prižiūrėjo. Maždaug po savaitės mamai nuo kojos nuėmus langetę jis pastebėjo, kad ant kojos kaupiasi kažkoks skystis. Tą pačią dieną nuvykus pas chirurgą pastarasis jam pasakė, kad čia yra nekrozė ir reikia mamą vežti į ligoninę. Šeimos gydytojas iškvietė medikus ir nusiuntė jo mamą į Lazdynų ligoninę. Po valandos jo mama iš savo namų jau buvo išvežta į ligoninę, kur ji buvo paguldyta ir išgulėjo apie mėnesį laiko. 2023 m. rugsėjo 27 arba 28 dieną jo mama buvo pervežta į Vilkpėdės ligoninę, kadangi gydytojai pasakė, kad jai būtina nuolatinė priežiūra. Mamos sveikata iki eismo įvykio buvo normali, ji galėjo vaikščioti, pati savimi pasirūpindavo, sveikata nesiskundė, nors jai buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) liga Po 2023 m. rugpjūčio 10 d. eismo įvykio mamos sveikata stipriai pablogėjo, ji nebegali savimi pasirūpinti, nevaikšto dėl kojos traumos ir sunkiai orientuojasi, kartais neatpažįsta žmonių. Gydantys gydytojai jam paaiškino, kad dabartinę mamos būseną galėjo nulemti eismo įvykio metu patirta trauma. Šiuo metu jo mama guli slaugos ligoninėje. Mamos vardu civilinio ieškinio jis dar nepateikė, kadangi vis dar tvarkosi dokumentus, teiks prašymą dėl globos, neįgalumo. Civilinį ieškinį jis planuoja pareikšti vėliau civilinio proceso tvarka (bylos tomas 1, lapai 71-74, 77-79).

6. Ikiteisminio tyrimo metu G. G. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. apie 15.30 val. jis išėjo į lauką parūkyti. Po keleto minučių pamatęs atbuline eiga pradedantį judėti mikroautobusą jis pasuko galvą ir pastebėjo, kad už mikroautobuso lėtai eina senyva moteris. Jis vairuotojui garsiai sušuko (neatsimena, ką), bet vairuotojas nesureagavo (nuo jo iki mikroautobuso buvo apie 100 m atstumas, todėl mikroautobuso vairuotojas galėjo jo neišgirsti). Netrukus mikroautobusas nubloškė minėtą moterį ir pervažiavo. Jo draugas D. N. greitai sureagavo ir nubėgęs prie mikroautobuso pradėjo daužyti į pastarojo šoną, po ko mikroautobuso vairuotojas sustojo. Jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir Iškvietė pagalbą. Po to jis priėjo prie minėto mikroautobuso, kurio vairuotojas jau buvo išlipęs, nieko nesakė (galėjo būti šoke). Jis priėjo prie mikroautobuso galinės dalies, kur gulėjo moteris, kuri buvo sąmoninga, rusiškai kažką sakė apie kojas. Taip pat toje vietoje buvo kaimynė iš kitos laiptinės (kaimynės duomenų jis nežino), kuri partrenktai moteriai po galva padėjo savo rankinę. Tada atvyko policijos pareigūnai ir medikai, kurie išvežė moterį į ligoninę (bylos tomas 1, lapai 85-88).

7. Specialistas, apžiūrėjęs J. B. medicininius dokumentus, konstatavo, kad J. B. padarytas dešinės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis, kuris padarytas iki medikų apžiūros 2023 m. rugpjūčio 10 d. 15.42 val. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar veikiant blauzdą išilginei apkrovai esant pėdos pasukimui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas padarytas eismo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (bylos tomas 1, lapai 97-98).

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas pažymi, kad S. D. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat A. B., G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto apžiūros metu užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. apie 15.34 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, S. D., vairuodamas krovininį automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, 114 punkto reikalavimą, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, 175 punkto reikalavimą, kad gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones: daugiabučio gyvenamojo namo kieme esančiu transporto priemonių judėjimui skirtu keliu važiuodamas atbulas nebuvo pakankamai atsargus ir nestebėjo automobiliui artimos aplinkos, dėl ko nepraleidęs automobilio galine dalimi partrenkė keliu ėjusią J. B., padarydamas jai dešinės čiurnos išorinės kulkšnies lūžį, t. y. sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

9. S. D., vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį, pažeidė Kelių teismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta J. B. sveikata, taigi S. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

10. Teisiamojo posėdžio metu S. D. prašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jo brolio R. D. atsakomybei pagal laidavimą. S. D. nurodė, kad jo brolis yra už jį vyresnis, jam yra autoritetas, galintis daryti jam teigiamą įtaką.

11. Teisiamojo posėdžio metu R. D. prašė atleisti S. D. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant S. D. jo atsakomybei pagal laidavimą. R. D. nurodė, kad S. D. papasakojo jam apie šį eismo įvykį, buvo nusiminęs, gailėjosi. Jis yra vyresnis brolis, yra S. D. autoritetas, taigi gali teigiamai paveikti S. D.. Jis padėtų S. D. atlyginti savo veiksmais padarytą žalą – jau ne kartą yra padėjęs broliui. Jis pats turi teisę vairuoti kelių transporto priemones, stengiasi vairuoti pavyzdingai, nors yra pasitaikę nešiurkščių pažeidimų.

12. S. D. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai. S. D. neteistas (bylos tomas 1, lapai 189-190), baustas administracine nuobauda už nešiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą (bylos tomas 1, lapai 191-192), dirba (bylos tomas 1, lapai 193-195), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad S. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Laiduotoju sutinka būti R. D., kuris yra S. D. brolis ir gali daryti S. D. teigiamą įtaką. R. D. neteistas (bylos tomas 2, lapas 39), administracinėmis nuobaudomis baustas už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą (bylos tomas 2, lapai 37-38), dirba, charakterizuojamas teigiamai (bylos tomas 2, lapas 36). R. D. yra S. D. brolis, su pastaruoju palaiko pastovų ryšį, jų santykiai geri, S. D. jo klauso, atsižvelgia į jo nuomonę, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu R. D. gali daryti teigiamą įtaką S. D., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

14. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus S. D., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo R. D. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dviejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Procesinės prievartos priemonės

15. Ikiteisminio tyrimo metu S. D. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos tomas 1, lapai 181-183), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

S. D., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

S. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti S. D. ir R. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti S. D., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.