Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kreivėnų k., Tauragės r., gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokytoja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 281str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji B. I. , vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata:

2007-05-26 apie 19 val. 35 min., Klaipėdos rajone, Mieželių kaime, kelyje Priekulė – Sakučiai – Ventė 3 km. 410 m., B. I. , vairavo automobilį RENAULT MEGANE, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 161, 171, 180.2, 181 punktų reikalavimus, t.y. vairuodama transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, esant ištisinei ženklinimo linijai, skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, nevažiavo dešiniau nuo jos, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, prieš pradėdama lenkti priekyje važiuojančią transporto priemonę neįsitikino, jog šios transporto priemonės vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, priekyje važiuojančiai transporto priemonei rodant kairįjį posūkio signalą, neapvažiavo jo iš dešinės, nepalaukė, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą, o važiuodama pagrindiniu keliu, prieš šalutinį kelią, motociklo HONDA VT600, valstybinių numerių ženklas 354 JR, važiuojančio priekyje ta pačia kryptimi, vairuotojui rodant kairiojo posūkio signalą, važiavo, kirsdama ištisinę ženklinimo liniją, į priešingos krypties eismo juostą, kad aplenktų motociklą iš kairės ir atsitrenkė į motociklo HONDA VT600, sukančio į kairiąją pusę, kairįjį šoną. Eismo įvykio metu sužalotas motociklo HONDA VT600 vairuotojas I. P. ir keleivė I. Ž. , kuriems nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji B. I. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad 2007- 05-26 apie 19.30 val. ji savo automobiliu R. M. 70-80 km/h greičiu važiavo iš darbo Klaipėdoje keliu Priekulė –Ventė, dešiniąja eismo juosta. Išvažiavusi už Priekulės ribos, ji pralenkė kiek lėčiau važiavusį automobilį, kuriame buvo daug jaunimo, tačiau jos nei joks automobilis, nei motociklas ties nepralenkė nei ties geležinkelio pervaža Priekulėje, nei vėliau, motociklo ji išvis nematė, o automobilį – tik vieną. Tik Mieželių kaimo ribose prieš pat sankryžą jos automobilį dideliu greičiu aplenkė nukentėjusiojo vairuojamas motociklas, kuris, rodydamas dešinįjį posūkio signalą, staigiai sumažino greitį, taip sudarydamas avarinę situaciją. Norėdama išvengti susidūrimo, ji per ištisinę liniją išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir tuo metu automobilio priekine dalimi užkliuvo motociklo kairįjį šoną. Prie Priekulės aplenktasis automobilis tik tuo metu išlindo iš posūkio, todėl jame buvę žmonės net ir negalėjo gerai matyti visų susidūrimo aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamoji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( 2 t., 23-28 b.l.), taip pat jos atstovas teismui pateikė fotografijas, iš kurių matyti, kad kelias autoįvykio vietoje yra vingiuotas ( 2t., 146-154 b.l.).

Nukentėjusysis I. P. parodė, kad 2007-05-26 apie 20 val. jis kartu su sugyventine I. Ž. ir kitais draugais iš Klaipėdos miesto važiavo prie Minijos upės, šalia Liaunų kaimo Klaipėdos rajone. Jis su sugyventine važiavo savo motociklu HONDA VT600, valstybinio numerio ženklas 354 JR, kurį pats vairavo, o kiti draugai su automobiliais. Pravažiavus Priekulės miestelyje esantį geležinkelį, tik įsukus į kelią Priekulė - Ventė, jis motociklu aplenkė ta pačia kryptimi Renault automobiliu važiuojančią kaltinamąją. Visą tą kelią iki šalutinio kelio vedančio link Liaunų kaimo, važiavo dešiniąja eismo juosta, 90 km/h greičiu. Artėjant prie kairėje esančio šalutinio kelio, maždaug prieš 60-70 m. iki to kelio, jis įjungė kairįjį posūkio signalą, tuo metu pažiūrėjęs pro galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad iš paskos parvažiuoja automobilis Renault, kurį jis aplenkė. Šis automobilis buvo atsilikęs maždaug 150 m. atstumu nuo jo, pradėjo mažinti greitį, ir prieš sukant į kairėje esantį kelią stabtelėjo dešiniojoje eismo juostoje prie pat vidurinės linijos, skiriančios eismo juostas, ir po truputį riedėdamas pradėjo sukti kairėn, tuo metu pajuto smūgį į motociklo galą. Nuo šio smūgio jis ir sugyventinė nukrito nuo motociklo ant kelio važiuojamosios dalies. Po eismo įvykio pamatė, kad tas pats automobilis, kurį jis aplenkė Priekulės m. nuvažiavo nuo kelio, tada suprato, kad šis automobilis atsitrenkė į jo motociklą. Šiuos savo parodymus I. P. yra patvirtinęs patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 119-133).

Nukentėjusioji I. Ž. įvykio aplinkybes paaiškino panašiai kaip ir I. P. , savo parodymus ji yra patvirtinusi parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 134-138).

Liudytojas R. M. irgi patvirtino nukentėjusiųjų parodymus, parodė, kad 2007-05-26 jis kartu su jais ir kitais draugais važiavo prie Minijos, už Priekulės miestelio. I. Ž. ir I. P. važiavo motociklu, jis kartu su Edvinu ir Sergėjumi važiavo I. P. automobiliu Renault 19, o Dima, M. Z. ir Eglė važiavo Dimos automobiliu R. M. . Pirmi važiavo I. P. su I. Ž. , po to jis, o paskui jį R. M. . Važiuojant keliu Priekulė – Sakučiai – Ventė, už Priekulės jau pravažiavus geležinkelį, I. P. motociklu pralenkė priekyje jo važiavusį kitą automobilį R. M. ir priekyje šio automobilio dešiniosios eismo juostos viduriu važiavo maždaug du kilometrus. Artėjant prie sankryžos, I. P. sumažino greitį, įjungė kairįjį posūkio signalą, tuo metu iš jo paskos važiavęs automobilis R. M. prieš pat sankryžą per ištisinę liniją važiavo į priešingą eismo juostą ir priekine dešinės pusės dalimi atsitrenkė į I. P. motociklo galą. R. M. nurodė važiavęs maždaug 50-100 metrų atstumu ir visą šį eismo įvykį labai aiškiai matęs. Iki eismo įvykio tiek jis I. P. automobiliu, tiek priekyje jo važiavusi kaltinamoji važiavo apie 90 km/h greičiu, o prieš pat eismo įvykį ji padidino greitį, tačiau kiek - tiksliai jis nežino.

Liudytojas S. S. ir M. Z. patvirtino R. M. parodymus.

Iš 2007-05-29 M. R. universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1187/07(03) matyti, kad eismo įvykio metu I. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 114,115).

Iš 2007-05-29 M. R. universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1188/07 (03) matyti, kad eismo įvykio metu I. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 117,118).

Iš 2008-04-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11K-383 (07) matyti, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šiuo eismo įvykio kilimu buvo automobilio „RENAULT MEGANE“ vairuotojos B. I. veiksmai, - kelio ruože, kuriame priešpriešines eismo juostas skiria horizontalaus kelio ženklinimo siaura ištisinė linija ji nevažiavo dešine kelio puse, keldama grėsmę eismo saugumui, važiuodama dalinai ar visiškai priešpriešine eismo juosta iš kairės pusės lenkė motociklą „Honda VT 600“ ir su juo susidūrė (1 t., b.l. 174-179).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kelyje Priekulė-Sakučiai-Ventė 3 km, 410 m. (1 t., b.l. 10-17).

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281str. 1d., nes nustatyta, kad B. I. , vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šią savo išvadą teismas grindžia kompleksine byloje ištirtų įrodymų analize – kaltinamosios, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kitais byloje surinktais dokumentais.

Nors kaltinamoji B. I. savo kaltės nepripažino, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomą įvykio versiją – kad ji buvusi aplenkta motociklo prieš pat susidūrimą, kad I. P. rodęs dešinįjį posūkio ženklą ir taip ją suklaidinęs, kad jis užkirtęs jos judėjimo kelią staiga ir ji nebespėjusi kitaip sureaguoti ir išvengti susidūrimo. Tuo tarpu įrodymų visuma, kurią sudaro įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų protokolai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, teismo medicinos ir autotechninės specialistų išvados yra vientisa ir teismas neturi jokio pagrindo ją paneigti. Netgi atsargiai vertinant suinteresuotų šios bylos baigtini nukentėjusiųjų ir jų draugų liudytojų R. M. , S. S. , M. Z. parodymus, faktas, kad kaltinamoji, kirsdama ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir būtent joje susidūrė su nukentėjusiojo I. P. vairuotu motociklu, yra patvirtintas visais byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir pačios kaltinamosios parodymais. Būtent ši aplinkybė yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su autoįvykio kilimu, todėl teismas daro vienareikšmišką išvadą, jog B. I. pažeidė šį svarbų kelių eismo taisyklių reikalavimą ir sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužaloti I. P. ir I. Ž. .

Nukentėjusieji I. P. ir I. Ž. šioje byloje yra pareiškę civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jiems iš B. I. ir autoįvykio metu jos civilinę atsakomybę apdraudusios AB „Lietuvos draudimas“ lt turtinę žalą, kurią sudaro abiem po 1189,25 lt su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų, taip pat 522,28 lt papildomų išlaidų vaistams I. P. po antrosios operacijos, 3959,71 lt I. P. negautų pajamų, 1944,00 lt I. Ž. negautų pajamų, 2883,92 lt I. P. transporto priemonės transportavimo bei remonto išlaidų, ir neturtinę žalą - 20 000 lt I. P. ir 50 000 lt I. Ž. . Šiuos savo reikalavimus nukentėjusieji grindžia tuo, kad dėl patirtų traumų I. Ž. nuo 2007-05-26 iki 2007m. lapkričio mėn. negalėjo dirbti, per tą laikotarpį neteko 1944,00 lt( tiek sudaro skirtumas tarp jos uždarbio ir gydymosi laikotarpiu išmokėtos kompensacijos). Nukentėjusiajai atlikta sudėtinga operacija, kurios pasekmes ji jaučia iki šiol, ypač dėl to, kad stipriai sužalota matoma jos kūno vieta – kojos blauzda, kurią bjauroja didelis randas. I. P. iki šiol gydosi sužalojimus, jau patyrė tris su šiuo autoįvykiu susijusias operacijas, nuo 2007-05-26 iki 2007 m. lapkričio mėn. buvo nedarbingas, vėliau dėl operacijos 2008 m. vasario mėn. ir kovo mėn. dalį negalėjo dirbti, per tuos laikotarpius neteko 3 959,71 lt su darbu susijusių pajamų. Autoįvykio metu apgadintą motociklą teko gabenti iš įvykio vietos į Klaipėdą, remontuoti ir tai sukėlė papildomų išlaidų. Abiems nukentėjusiesiems sutriko miegas, prarastas saugumo jausmas, įvykis sukėlė stiprų dvasinį sukrėtimą ir ženkliai sumažino jų galimybes bendrauti, dirbti, tuo pačiu – uždirbti šeimai reikalingus pinigus, dėl ko pablogėjo ir santykiai faktinėje šeimoje. Be to, kol jiedu intensyviai gydėsi ir negalėjo daug judėti, turėjo samdyti seną I. P. močiutę prižiūrėti jų keturmetę dukterį bei slaugyti juos pačius. Patirti sužalojimai turi įtakos jų sveikatai ir dabar, nukentėjusioji I. Ž. ypač skaudžiai išgyvena pakitusią jos kūno estetinę išvaizdą.

Nukentėjusiųjų turtiniai reikalavimai, pagrįsti medicininiais dokumentais (1 t., 32-36 b.l., 2 t., 163 b.l.), procedūrų, privačios palatos ir vaistų apmokėjimo kvitais ( 1 t., 40-55 b.l., 2 t.,162, 164-169 b.l.), dokumentais dėl motociklo transportavimo ir remontavimo ( 56-60 b.l.), pažymomis apie socialinio draudimo išmokas ir netektą darbo užmokestį ( 2 t., 160,161 b.l.), yra pagrįsti ir tenkintini. Išimtį šiuo atveju sudaro ieškinyje prašoma priteisti 400 lt suma už vitaminus ir nuskausminamuosius tepalus – teismui pateiktas visas sąrašas pirktų vaistų pavadinimų su kainomis, pridėti visų jų įsigijimo dokumentai, todėl neaišku, kokie dar vaistai ir medikamentai įeina į šią atskirai nurodomą sumą, ar jie iš tikrųjų buvo pirkti ir ar už juos nėra prašoma priteisti pinigų antrą kartą. Todėl ši ieškinio dalis laikoma neįrodyta ir atmetama ( Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1d.).

Tačiau, nors nukentėjusieji ir patys ieškinyje nurodo, kad už dvi poras ramentų, du plastikinius įtvarus ir gydomąsias kojines po operacijos sumokėjo patys, tačiau kvitų neišsaugojo ir pateikti teismui negali, tačiau, remiantis teismui pateiktais medicininiais dokumentais ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, darytina išvada, kad chirurginiu būdu ilgą laiką gydytiems nukentėjusiesiems šių medicininių priemonių reikėjo, prašoma priteisti už jas suma yra protinga, todėl priteistina iš kaltinamosios civilinę atsakomybę autoįvykio metu apdraudusios AB „Lietuvos draudimas“ (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau –Įstatymo) 11 str.).

Teismas neturi pakankamo pagrindo priteisti nukentėjusiesiems niekuo nepagrįstų vaiko priežiūros ( 700,00 lt) ir nukentėjusiųjų slaugymo (500,00 lt) išlaidų – jokie dokumentai, kad tokios išlaidos būtų realiai patirtos, nepateikti, liudytojai, galintys tai patvirtinti, neapklausti, ieškovai nėra net pateikę dokumentų, kad turi nepilnametį vaiką ir kad jis nelanko ugdymo įstaigos, todėl turėjo būti kitų asmenų prižiūrimas namuose. Kita vertus, šiuos nepatogumus nukentėjusiesiems turėtų kompensuoti neturtinės žalos atlyginimui priteisiama suma.

Nukentėjusiųjų, kuriems padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, reikalavimas atlyginti jiems padarytą neturtinę žalą iš esmės yra pagrįstas, kadangi jų atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, jų sveikatai padaryta žala ir jie yra paaiškinę, kad dėl to juto ir skausmą, ir nepatogumus bei suvaržymus, negalėdami dirbti, judėti, bendrauti, vykdyti savo įsipareigojimų, tačiau prašomos priteisti sumos yra akivaizdžiai per didelės, todėl mažintinos.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numatyta, kad tokia neturtinė žala, padaryta asmens sveikatai dėl nusikaltimo, turi būti atlyginta, atsižvelgiant į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes. Nukentėjusiųjų sveikata sutrikdyta nesunkiai, nusikaltimas, dėl kurio kilo tokios pasekmės – neatsargus, teismas neturi jokio pagrindo įtarti B. I. tyčia pakenkus nukentėjusiesiems. Pažymėtina ir tai, kad iš dalies dėl šio autoįvykio kaltas ir nukentėjusysis I. P. , kuris vairavo padidintos rizikos transporto priemonę – motociklą neturėdamas tokios teisės ir galimai iš tiesų viršijo savo galimybes saugiai elgtis kelyje, kad būtų išvengta autoįvykių.

I. Ž. , kuri intensyviai gydėsi trumpiau negu I. P. , jai atlygintiną ženkliai didesnę neturtinę žalą sieja su estetinės kūno išvaizdos pablogėjimu. Tačiau, nustatydamas priteistiną sumą, teismas atsižvelgia ir į tai, jog randas liko ant kojos blauzdos, jį dar galimai įmanoma koreguoti plastinės chirurgijos priemonėmis, o tam skirtos išlaidos gali būti pripažįstamos turtine žala ir priteisiamos atskirai. Be to, jau seniai su I. P. gyvenanti nukentėjusioji ir pati turėjo žinoti, kad jis neturi teisės vairuoti motociklą, kuris ir šiaip yra didesnę riziką būti sužalotam kelianti transporto priemonė, todėl, įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo priteisti ir šiai nukentėjusiajai tokio dydžio neturtinės žalos sumos.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas nustato, kad atlygintina neturtinė žala I. P. ir I. Ž. yra po 10 000 litų, iš kurių Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1d.1p. nustatytą 500 eurų ( 1726,40 lt) sumą jiems perpus ( po 863,20 Lt) turės sumokėti AB „Lietuvos draudimas“, o likusią sumą – kiekvienam nukentėjusiajam po 9 136,80 lt – kaltinamoji B. I. .

Nors nukentėjusieji prašo priteisti jiems advokato pagalbos apmokėjimo išlaidas, tačiau nepateikia jokių šias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl jos negali būti priteistos.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas. B. I. dirba, darbe charakterizuojama puikiai, yra brandaus amžiaus, globoja be tėvų globos likusį globotinį, teisiama pirmą kartą. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303str. 2d.,

nusprendžia:

B. I. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281str. 1d. ir paskirti bausmę – 30 MGL (3 900,00 litų) baudą, nustatant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų I. P. ir I. Ž. civilinį ieškinį ir priteisti:

I. P. – 8 355, 17 lt turtinės žalos atlyginimo ir 863,20 lt neturtinės žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos draudimas“ bei 9 136,80 lt neturtinės žalos atlyginimo iš B. I. ;

I. Ž. – 2 933,26 lt turtinės žalos atlyginimo ir 863,20 lt neturtinės žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos draudimas“ bei 9 136,80 lt neturtinės žalos atlyginimo iš B. I. .

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.