- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-603/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius
- Ieškovas
- L. B. W. B.
- Atsakovas
- individualiai įmonei „A. D. komercinė firma“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. W. B. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui individualiai įmonei „A. D. komercinė firma“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo likviduojamos IĮ „A. D. komercinė firma“ veiklos pabaigos, taip pat pareiškėjo AB TURTO BANKO atsisakymo nuo pareiškimo prie bankroto bylos pridėtoje civilinėje byloje suinteresuotiems asmenims A. D. , L. D. ir antstolei L. U. dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pareiškėjas nurodė atsisakantis nuo pareiškimo, nes, nepavykus nuginčyti dovanojimo sutarties, vieninteliu buto savininku yra E. D. , kuris nėra skolininkas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad iš jo neturėtų būti priteisiamos L. D. išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kadangi už teisines paslaugas advokatui mokėjo ne ji, o E. D. . Jei teismas nustatytų, kad išlaidos byloje turi būti priteisiamos, pareiškėjas neturėtų būti atsakingas už visas bylinėjimosi išlaidas, kadangi pareiškimas buvo paduotas trečiojo asmens antstolės L. U. nurodymu dėl jos areštuoto buto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pripažino, kad LIĮ „A. D. komercinė firma“ veikla pasibaigė, patvirtino nepatenkintus įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, taip pat nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo AB TURTO BANKO pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. D. , L. D. ir antstolei L. P. dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad likviduojamos įmonės bankroto administratorius pateikė teismui kreditorių susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos. Teismui pateikti visi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 31 straipsnio 8 punkte ir 32 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos bei patvirtinti nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus (ĮBĮ 26 str. 1 d., 32 str. 4 d.).
Teismas taip pat tenkino pareiškėjo AB TURTO BANKO atsisakymą nuo pareiškimo, nes nustatė, kad pareiškėjui yra žinomos šio veiksmo teisinės pasekmės, o byloje nėra duomenų, kad toks atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Spręsdamas L. D. prašymą priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, teismas pažymėjo, kad nors pinigų priėmimo kvite yra pasirašęs E. D. , tačiau iš atstovavimo sutarties matyti, jog E. D. veikė kaip L. D. atstovas. Dėl šios priežasties negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad L. D. neturėtų būti priteistos advokato atstovavimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo pareikštas ginant likviduojamos įmonės interesus, L. D. turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš likviduojamos įmonės, įtraukiant L. D. į kreditorių sąrašą (CPK 98 str. 1 d., ĮBĮ 26 str. 1d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas A. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, jog LIĮ „A. D. komercinė firma“ veikla pasibaigė, tačiau nesutinka su teismo patvirtintais nepatenkintais kreditorių finansiniais reikalavimais. Nurodo, kad kreditorius AB DnB NORD bankas kitoje civilinėje byloje atsisakė savo ieškinio, o teismo nutartis, kuria priimtas ieškinio atsisakymas ir byla nutraukta, yra įsiteisėjusi. Negalima sutikti su patvirtintu kreditoriaus L. B. W. B. 111 112 Lt dydžio finansiniu reikalavimu, nes iš pradžių reikalavimo suma siekė tik 60 000 Lt; visiškai neaišku, iš kur atsirado tokia suma. Taip pat nesutiktina su L. D. priteistomis 1 000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidomis, nes pareiškėjas AB TURTO BANKAS pats nurodė, kad pareiškimas buvo paduotas trečiojo asmens antstolės L. U. nurodymu. Pareiškėjas privalėjo žinoti apie pasekmės ir pralaimėjęs bylą turėjo apmokėti L. D. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesuprantamas teismo sprendimas šias išlaidas priteisti iš likviduojamos įmonės. L. D. neturėtų būti įtraukta į kreditorių sąrašą, o bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai turėtų būti priteistas iš antstolės L. U. . Apeliantas taip pat pažymi, kad 2008 m. balandžio 9 d. įmonės nekilnojamojo turto, esančio Gintaro įlankos g. 4, Neringoje, bendrasavininkė L. B. kreipėsi į įmonės bankroto administratorių, prašydama leisti įsigyti šį turtą apmokant visas iki prašymo pateikimo esančias įmonės skolas. 2008 m. balandžio 25 d. vykusiame kreditorių susirinkime pasiūlymui nebuvo pritarta. Šiame susirinkime dalyvavo ir kreditoriaus AB DnB NORD banko atstovas, kuris taip pat atsisakė, kad būtų apmokėtos visos skolos. Nurodytas nekilnojamasis turtas, kritus tokio pobūdžio turto kainoms, buvo parduotas už 70 000 Lt. Apelianto nuomone, kreditorių finansiniai reikalavimai negali būti tenkinami, nes kreditoriams buvo pasiūlyti pinigai, kurių jie dėl nežinomų priežasčių atsisakė. Toks kreditorių sprendimas apeliantui ir įmonei padarė materialinės žalos. Bankroto administratorius turėjo užprotestuoti nurodytą kreditorių sprendimą, tačiau dėl neaiškių aplinkybių nieko nedarė.
Atsakovas LIĮ „A. D. komercinė firma“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad kreditorius AB DnB NORD bankas iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bankroto byloje atsisakymo nuo visų ar dalies reikalavimų raštu nei teismui, nei administratoriui nepateikė (ĮBĮ 26 str. 2 d.). Pažymi, kad kreditorė L. D. teismo sprendimo neskundė. Jos reikalavimas bankroto byloje patvirtintas ne kaip apelianto asmeninė skola, o kaip bankrutavusios įmonės prievolė, kuri, įmonę išregistravus, pasibaigs. Dėl šios priežasties ginčyti aptariamą reikalavimą nebėra prasmės. Taip pat nurodo, kad kitų teismo sprendime nurodytų bankroto procedūros metu likusių nepatenkintų finansinių reikalavimų sumos nesikeitė, jie bankroto byloje buvo patvirtinti nutartimis, kurios yra įsiteisėjusios.
Ieškovas L. B. W. B. prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Pažymi, kad tai, jog skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė likusius kreditorinius reikalavimus, nesudaro pagrindo šią sprendimo dalį skųsti apeliacine tvarka, nes likusių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų nurodymas nuosekliai seka iš teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos, su kuriuo apeliantas sutinka. Nei CPK, nei teismo sprendime nėra nurodyta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiama sprendimo dalis, konstatuojanti likusius nepatenkintus kreditorinius reikalavimus. Dėl šių priežasčių apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Teismas, nustatęs, kad bankroto procedūra baigta, bankroto administratorius atliko visu procesinius veiksmus, kreditorių reikalavimai nepatenkinti, duomenų apie nebaigtas bylas nepateikta, pateikti visi reikiami dokumentai, pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu apeliantas pateikė atsisakymą nuo apeliacinio skundo, jam buvo išaiškintos šio veiksmo teisinės pasekmės. Skundo atisakymo pasekmes apeliantas suprato.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių (CPK 308 str.). Šios procesinės teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Atsisakymas nuo apeliacinio skundo teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima atsisakymo nuo apeliacinio skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 308 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo, teismas turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujantis asmuo jo atsisako laisva valia, neveikiamas trečiųjų asmenų, ar jam žinomi atsisakymo nuo skundo teisiniai padariniai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šioje byloje apelianto pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo prieštarauja įstatymams ar pažeidžia apelianto ir (ar) kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, nenustatytas ir viešojo intereso gynimo poreikis. Apeliantui teisiniai apeliacinio skundo atsisakymo padariniai yra žinomi. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepriimti apelianto pareikšto atsisakymo nuo skundo. Kadangi kiti byloje dalyvaujantys asmenys teismo sprendimo nebuvo apskundę, priėmus apeliacinio skundo atsisakymą, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 308 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Priimti apelianto A. D. atsisakymą nuo apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo.
Nutraukti apeliacinį procesą pagal apelianto A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo.