- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-06
- Bylos Nr.
- ATP-41-134/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-8-3-568-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarimo J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu J. J. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt dydžio bauda, o pagal ATPK 130 str. 1 d. byla nutraukta, nes pažeidėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.
J. J. nubaustas už tai, kad 2011-02-19, 20 val. vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į metrologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant skiriamosios juostos, bei atsitrenkė į kelio ženklą. Įvykio metu apgadintas kelio ženklas ir automobilis. Tokiais savo veiksmais J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities VPK kelių policijos biuro viršininkas prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir J. J. nubausti pagal ATPK 130 str. 1 d., skiriant sankcijoje numatytą nuobaudą.
Skunde teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog J. J., pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pagal ATPK 17 str. administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos yra šios : gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Šioje byloje tokių sąlygų nėra. Byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ar kitam asmeniui eismo įvykio vietoje būtų grėsęs realus pavojus, kurį pašalinti būtų tikslinga pasišalinti iš eismo įvykio vietos (nei J. J., nei kiti asmenys nesužaloti, eismo įvykio metu nekilo kitokių pavojingų padarinių). Teismas netyrė, ar pažeidėjas negalėjo informuoti policijos kitais būdais nei išvykdamas iš įvykio vietos. Nemuno gatvė yra viena iš intensyviausių Panevėžio mieste, todėl J. J. galėjo kreiptis pagalbos į vairuotojus ar praeivius ir pranešti apie įvykį policijai. Apeliantas nesutinka su išvada, kad padaryta žala yra mažesnė nei išvengtoji, nes pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra viena pavojingiausių KET pažeidimų, tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad J. J., išvykęs iš eismo įvykio vietos, jei jo nebūtų sulaikę policijos pareigūnai, būtų savanoriškai pranešęs apie įvykį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas J. J. veiksmus, jam pasišalinus iš jo sukelto eismo įvykio vietos, pripažino būtinuoju reikalingumu motyvuodamas tuo, kad J. J. siekdamas išvengti dar didesnės žalos nei jo padarytoji, neturėdamas telefono ir privalėdamas pranešti apie įvykį policijos pareigūnams, neturėjo galimybės elgtis kitaip nei pasielgė. Šie teismo argumentai neatitinka asmens pripažinimo veikus būtinojo reikalingumo sąlygomis keliamų reikalavimų, todėl yra nepagrįsti. Pagrindinė būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga yra gresiantis pavojus kitiems asmenims, visuomenės ar valstybė interesams. Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nenustatė jokių aplinkybių, rodančių tokios grėsmės realumą, nes J. J. sukelto eismo įvykio metu tebuvo sugadintas kelio ženklas, tačiau nebuvo sužalotas nei pažeidėjas, nei kiti asmenys, nekilo jokių kitokių pavojingų padarinių. Kita būtinojo reikalingumo sąlyga susijusi su tuo, kad pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis. Nors J. J. teigė neturėjęs telefono, tačiau jis eismo įvykį padarė vienoje judriausių miesto gatvių, vakaro metu, vykstant intensyviam eismui, todėl galėjo kreiptis pagalbos tiek į kitus vairuotojus, tiek į praeivius, tačiau to nepadarė, priešingai, kurį laiką pastovėjęs gretimoje gatvėje, išvyko iš įvykio vietos. Trečia būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga susijusi su tuo, kad asmens padaryta žala mažesnė nei išvengtoji. Šios trečiosios sąlygos teismas skundžiamame nutarime praktiškai neanalizavo, todėl iš teismo motyvų lieka neaišku, kokios žalos pažeidėjas, pasišalinęs iš įvykio vietos, išvengė ir kodėl jo padarytas KET pažeidimas mažesnis už tariamai grėsusią žalą. Tuo tarpu tiek apeliaciniame skunde, tiek šiame sprendime jau aptarta, kad susidariusioje situacijoje jokia reali žala įstatymo saugomoms vertybėms negrėsė, todėl J. J. nebuvo jokios būtinybės išvykti iš sukelto eismo įvykio vietos, apie tai nepranešus policijos pareigūnams. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad J. J. ruošėsi vykti į policiją pranešti apie eismo įvykį, atlyginti žalą, priešingai, pagal pažeidėjo parodymus, jis rengėsi vykti pas giminaitį.
Aptartos aplinkybės rodo, kad J. J., pasišalindamas iš sukelto eismo įvykio vietos, neveikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl nutarimo dalis dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 130 str. 1 d. naikintina ir J. J. baustinas už šį pažeidimą. ATPK 130 str. 1 d. sankcija numato, kad kartu su kitomis nuobaudomis privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Teismas, skirdamas J. J. nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad J. J. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos sunkių pasekmių nesukėlė, nes nepadaryta jokia žala kitų asmenų sveikatai ar turtui. J. J. dirba vairuotoju-ekspeditoriumi UAB ,,S“, jo darbinė veikla pagrįsta teise vairuoti transporto priemone, todėl šios teisės netekimas pažeidėjui faktiškai reikštų ir teisės dirbti vairuotoju atėmimą bei galimybės išlaikyti šeimoje auginamus du mažamečius vaikus sumažėjimą. Šios sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas J. J. būtų visiškai neadekvatus jo padaryto pažeidimo ir asmenybės pavojingumui, todėl, vadovaujantis ATPK 30¹ str., J. J. skirtinas minimalus sankcijoje numatytas baudos dydis ir netaikytinas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas.
Rezoliucinė dalis
nutarė
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarimą.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria J. J. administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukta ir dėl šios dalies priimti naują nutarimą :
J. J. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirti 3000 Lt dydžio baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šią ir pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinus, J. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 3000 Lt dydžio baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Šis nutartis neskundžiama.