Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, viešoji įstaiga „Vilniaus universitetas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Anot pareiškėjos, Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis Institutas patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančius inžinerinius tinklus – šilumos trasą nuo ŠK-2149-68 iki pastato (duomenys neskelbtini) (ilgis 57,8 m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis viešais duomenimis, Institutas buvo reorganizuotas prijungiant jį prie viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Vilniaus universitetas“. Institutas išregistruotas iš Juridinių asmenų registro 2010 m. spalio 7 d.

4. Pareiškėja pažymi, kad 2022 m. birželio 28 d. raštu kreipėsi į VšĮ „Vilniaus universitetas“, prašydama informuoti, kam buvo perduotas valstybės turto (šilumos trasos) valdymas, likvidavus Institutą, ir kam buvo perleistas Rūsys, likvidavus Instituto IĮ „Serentis“; VšĮ „Vilniaus universitetas“ informavo, kad pareiškėjos rašte minimas turtas jai nebuvo perduotas.

6. Anot pareiškėjos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė, todėl mano, kad yra pagrindas spręsti dėl Rūsio pripažinimo valstybės turtu.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

10. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad Matematikos ir informatikos instituto IĮ „Serentis“ nuosavybės teise priklauso rūsio patalpos, pažymėtos 5-25, 5-26, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal 1994 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkį Nr. 188p. ir 1994 m. gegužės 23 d. perdavimo-priėmimo aktą. Nustatyta, kad Matematikos ir informatikos instituto IĮ „Serentis“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 1994 m. sausio 12 d.

11. Pareiškėja 2022 m. birželio 28 d. raštu kreipėsi į VšĮ „Vilniaus universitetas“, prašydama informuoti, kam buvo perduotas valstybės turto (šilumos trasos) valdymas, likvidavus Institutą, ir kam buvo perleistas Rūsys, likvidavus Instituto IĮ „Serentis“. VšĮ „Vilniaus universitetas“ 2022 m. liepos 17 d. raštu informavo, kad pareiškėjos rašte minimas turtas jai nebuvo perduotas, nors būtent universitetas perėmė Instituto teises ir pareigas (po reorganizacijos).

12. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 1964 m. CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįsta tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu 1964 m. CK 95, 97, 98 ir 99 straipsniai buvo pakeisti, taip pat kodeksas papildytas 95(1) ir 98(2) straipsniais. Šiuose straipsniuose buvo įtvirtinta antra viešosios nuosavybės teisės forma – savivaldybių nuosavybė. 1964 m. CK 98 (2) straipsnyje buvo nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn turtas priskiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, jog jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-3-8/2008). Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.

14. Turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo, nuo 1998 m. sausio 6 d. reglamentuojančio valstybės turto, priskiriamo savivaldybių nuosavybėn, dalį ir jo perdavimo tvarką (redakcijos, galiojusios iki 2022 m. liepos 8 d.), 2 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad savivaldybės jų nuosavybėn priskirtą, bet dar neperduotą valstybės turtą valdo patikėjimo teise. To paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn priskiriamas valstybės turtas, kurį valdo savivaldybių biudžetinės ir viešosios įstaigos. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad pagal įstatymą savivaldybių nuosavybėn priskirtą turtą kiekvienai savivaldybei perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioti asmenys. Taigi, pagal nuo 1998 m. sausio 6 d. iki 2022 m. liepos 8 d galiojusį teisinį reglamentavimą Rūsys nuosavybės teise Vilniaus miesto savivaldybei galėjo formaliai pereiti tik tokias teises perdavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui teisės aktuose nustatyta tvarka.

15. Duomenų apie tai, kad Rūsys buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybei ar VŠĮ „Vilniaus universitetas“, nėra. Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠĮ „Vilniaus universitetas“ patvirtino, kad jie minėto objekto nuosavybės ar kita teise nevaldo, Rūsys nėra apskaitomas jų apskaitoje/žinioje/balanse. Valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka minimas nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

16. Iš pareiškėjos nurodytų faktinių aplinkybių, kitos byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir nustatyta, tenkinamas pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad rūsio patalpos, pažymėtos 5-25, 5-26, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad rūsio patalpos, pažymėtos 5-25, 5-26, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Juridinis faktas pareiškėjai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, nustatomas tikslu įregistruoti daiktines teises.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.