Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės

2019 m. liepos 2 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2019 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 12SD-719-(14.12.104) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 12SD-719-(14.12.104) (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo pareiškėjo prašymas persiųstas nagrinėti Inspekcijai ir Aplinkos apsaugos departamentui, pagrįstumo ir teisėtumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas prašo atsakovę įpareigoti priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 28 d. prašymu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, nurodydamas, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), savininkas galimai neteisėtai pastatė tvorą be pareiškėjo leidimo ir sutikimo, kuri ribojasi su jo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo ribomis. Prašyme nurodė, kad tvora tęsiasi iki kanalo, todėl galimai neteisėtai savavališkai užėmė žemės sklypo ir kanalo, kaip vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalį, neturėdami jokio teisinio pagrindo, tokiu būdu suvaržant jam ir kitiems asmenims teisę laisvai pateikti prie kanalo.

NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2019 m. vasario 20 d. skundžiamu sprendimu informavo pareiškėją, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius, siekdamas patikrinti informaciją dėl galimo žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2019 m. vasario 8 d. atliko žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą vietoje. Patikrinus žemės sklypus, žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, t. y. patikrinimo metu nenustatytas valstybinės ar privačios žemės užėmimo faktas. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjo nurodytas kanalas – griovys yra privatus ir jo plotas yra įskaičiuotas į bendrą plotą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kaip vandens telkinių plotą. Pareiškėjas skundžiamu sprendimu informuotas, kad jo prašymo dalį dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko užtvėrimo tvora gretimybėje su jo žemės sklypu galimai neteisėtai be pareiškėjo leidimo ir sutikimo, pagal kompetenciją perdavė nagrinėti Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, o prašymo dalį dėl galimai užtvertos tvoros vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), pagal kompetenciją perdavė nagrinėti Aplinkos apsaugos departamentui.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje su aptartu skundžiamu sprendimu nesutinka iš esmės dėl to, kad jo prašymas buvo persiųstas nagrinėti Inspekcijai ir Aplinkos apsaugos departamentui.

NŽT yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatomis. Šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (1 straipsnis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad Viešojo administravimo įstatymas numato šias kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų prašymai ir skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis). VAĮ 14 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.

Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 28 d. prašymu kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono skyrių, prašydamas patikrinti ar žemės sklypų savininkai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) teisėtai, be pareiškėjo sutikimo, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos dalyje, pastatė tvorą, kuri ribojasi su jo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo ribomis. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu, spręstina, jog pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymas VAĮ 2 straipsnio prasme priskirtinas skundų kategorijai, kadangi juo prašoma viešojo administravimo subjektą atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus – apginti galimai pažeistas pareiškėjo teises. NŽT Klaipėdos rajono skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir 36 straipsnio 1 dalimi bei Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutartimi Nr. 1244, 11 punktu, atliko žemės sklypų patikrinimą dėl pastatytos tvoros ir jokių žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nenustatė. T. y., NŽT išnagrinėjo pareiškėjo prašymą dėl žemės naudojimo, kiek tai susiję su jos kompetencija. Pažymėtina, jog pareiškėjas dėl atliktų patikrinimo rezultatų ginčo nekelia, tačiau nesutinka, kad Inspekcijai ir Aplinkos apsaugos departamentui buvo persiųsti nagrinėti kiti prašyme keliami klausimai dėl pastatytos tvoros teisėtumo.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, statybos valstybinė priežiūra apima: <...> 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; <...> 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; <...> 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus. Aplinkos apsaugos departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277, 10 punkte numatyta, jog Aplinkos apsaugos departamentas, įgyvendindamas 9 punkte nurodytus veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas: 10.1) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, gamintojų/importuotojų atsakomybę reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus; 10.2) organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų; 10.3) kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, augalijos, gyvūnijos bei kitus gamtos išteklius. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, reglamentuoja paviršinių vandens telkinių (išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.2 punkte numatyta, jog pakrantės apsaugos juostose draudžiama tverti tvoras.

Vertinant aptartą teisinį reguliavimą, spręstina, jog teisėtos/neteisėtos statybos kontrolę atlieka Inspekcija, o Aplinkos apsaugos departamentas tikrina gamtos išteklių naudojimą ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių normų laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašyme buvo nurodęs, kad tvora pastatyta be jo leidimo ir ja apribota galimybė patekti prie vandens telkinio (kanalo), todėl pagrįstai šios prašymo dalys buvo persiųstos nagrinėti Inspekcijai ir Aplinkos apsaugos departamentui.

Pareiškėjui teigiant, kad skundžiamas sprendimas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, pažymėtina, jog pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiškinant VAĮ 8 straipsnio nuostatas, yra konstatuota, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 taip pat konstatavo, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (mokesčių mokėtojo) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Kaip matyti iš NŽT skundžiamo sprendimo, jame pareiškėjui pateiktas atsakymas, kuriame NŽT išdėstė nustatytas aplinkybes ir nurodė teisinį reguliavimą, pagal kurį atliko žemės sklypų patikrinimą ir tokiu būdu išnagrinėjo pareiškėjo prašymo dalį. Nors prašymas su Inspekcijai ir Aplinkos apsaugos departamento kompetencijai priskirtinais nagrinėti klausimais persiųstas ne per VAĮ 14 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą bei tai, kad skundžiamame sprendime nėra nurodoma kokiais teisės aktais vadovaujantis persiunčiamas pareiškėjo prašymas Inspekcijai ir Aplinkos apsaugos departamentui, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto NŽT sprendimo. Šiuo atveju, net ir panaikinus skundžiamą sprendimą, NŽT negalėtų išnagrinėti pareiškėjo prašyme (skunde) visų nurodytų klausimų, nes NŽT nesuteikta kompetencija vertinti tvoros pastatymo teisėtumą ir taip pat nustatyti ar ji teisėtai ir pagrįstai buvo aptverta pakrantės apsaugos juostoje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, spręstina, jog nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl formalių VAĮ 8, 14 straipsnių pažeidimų.

Pareiškėjui NŽT sprendimo neteisėtumą kildinant iš to, jog bendro pobūdžio nuoroda į atitinkamą įstatymą nelaikytina tinkamu VAĮ vykdymo dėl apskundimo tvarkos nurodymo, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog netinkamas apskundimo tvarkos nurodymas nėra esminis pažeidimas VAĮ pažeidimas, jei toks pažeidimas nesutrukdo asmeniui laiku ir nustatyta tvarka pasinaudoti teismine gynyba. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl šio NŽT skundžiamo sprendimo panaikinimo nustatyta tvarka ir terminais, todėl nėra pagrindo konstatuoti VAĮ 8 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Be to, skundžiamame sprendime nurodyti apskundimo terminai ir teismas, kuriam paduodamas skundas. Nors skundžiamame sprendime nurodytas klaidingas teismo pavadinimas (nurodytas senas teismo pavadinimas Klaipėdos apygardos administracinis teismas), tačiau tai nesukliudė pareiškėjui įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir laikui paduoti skundą.

Pareiškėjui teigiant, kad jis nėra informuotas apie vykdomas procedūras, pažymėtina, jog iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas apie atliekamą žemės naudojimo patikrinimą buvo informuotas ir jame kartu su atstovu dalyvavo, jam taip pat buvo išsiųstas skundžiamas sprendimas kartu su priedais. Atsakovės atstovė atsiliepime taip pat paaiškino, jog NŽT Klaipėdos rajono skyrius, prieš teikdamas teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, susisiekė su Inspekcija, kuri patvirtino faktą, jog pagal atsakovės persiųstą pareiškėjo skundą yra pradėtas tyrimas ir pareiškėjui institucija yra išsiuntusi visą informaciją. Tai yra, aptartos aplinkybes patvirtina, kad pareiškėjas apie prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūras informuotas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisėto ir pagrįsto NŽT 2019 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 12SD-719-(14.12.104). Pripažinus NŽT 2019 m. vasario 20 d. sprendimą teisėtu ir pagrįstu, todėl netenkintinas pareiškėjo išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. prašymo.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo E. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2019 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 12SD-719-(14.12.104) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.