Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-18-633/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-18
Bylos Nr.
1-18-633/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Civilinis ieškovas
V. L.
Kaltinamasis
G. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-18-633/2014Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.14.1.1; 2.3.6.4.5 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014-04-18,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorei Agnei Kubiliūtei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. V., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs ir išlaikytinių neturintis, 8 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, - registruotas bedarbiu Darbo biržoje, teistas : 1) 2006-07-20 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo, 2) 2011-09-21 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 nusikaltimai), 63 str., - 60 parų arešto (bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. V. 2013 m. vasario 03 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), - viešoje vietoje, ištraukdamas iš užsnūdusio sugėrovo V. L. vilkėtos striukės kišenių (drabužių), pagrobė 749 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia E52“ su 19 Lt vertės SIM kortele bei 40 litų vertės piniginę su 4150 litais pinigų, taip viso pagrobdamas 4958 litų vertės nukentėjusiojo V. L. turtą (kišenvagystė).

Šiais veiksmais kaltinamasis G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis G. V. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino dalinai, pareikšdamas, jog prisipažįstantis pavogęs telefoną, tačiau ne iš drabužių, o iškritusį iš jų, piniginės su pinigais tvirtinantis nevogęs. Toliau paaiškino, kad įvykio pavakarį neblaivus ėjo per aikštę ir sutiko taip pat neblaivų pažįstamą V. L., šiam pasiūlė išgerti, jam sutikus, abu nuėjo iki parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur jo tvirtinimu užėjo vienas nukentėjusysis, o jis pasilikęs lauke. V. L. atsinešė 2 butelius po 0,7 l pigaus vyno po 18 laipsnių stiprumo. Jie abu susėdo ant fontano pamato greta vienas kito, abu gėrė vienodai, išgėrė apie 1,5 butelio, nukentėjęs ėmė snausti, pasigėrė, nebenorėjo daugiau gerti, likusį vyną liepė jam neštis. Tuo metu aplink daugiau žmonių jis nematęs. Jis matė, kad nukentėjęs turi tamsios odos piniginę, ar joje buvo dar pinigų, teigia nematęs, nežinantis, matė, kad piniginę jis įsidėjo į kišenę, kur galėjo pradingti joje buvę pinigai, nežinantis. V. L. su savimi tikrai turėjo telefoną „Nokia“, kelis kartus juo kalbėjo, vienu metu pasidėjo šalia ant pamato, o jis, G. V., nutarė jį pasivogti. Nukentėjusiajam nepastebint, jis kartu su vynu paėmė ir šį telefoną. Vyno likutį jis išgėręs namuose, telefoną už 20 Lt pardavė pažįstamam R. K., gautus pinigus iš karto pragėrė su draugu A. D. jo namuose, - du kartus pirko vyno ir kažkiek užkandžių.

2. Nukentėjusysis V. L. paaiškino, kad su kaltinamuoju jiedu susitiko atsitiktinai aikštėje, G. V. pasiūlė išgerti, jis sutiko, abu nuėjo iki parduotuvės (duomenys neskelbtini), ten dirbusi pardavė ant rytojaus patvirtino, kad viduje buvo, stovėjo jam už nugaros ir turėjo matyti jo piniginę su pinigais ir kaltinamasis. Jis savo odinę piniginę laikė striukės viršutinėje gilioje išorinėje kišenėje, užsegamoje užtrauktuku, o telefoną, - šoninėje, kuri užsegimo neturi, tačiau kadangi kišenė gili, daiktai sėdint ar atsigulant iš jos niekada neiškrenta. Parduotuvėje nupirkęs du butelius vyno, loterijos bilietą bei keletą litų davęs nepažįstamiems paaugliams, po apsipirkimo piniginėje turėjo 4150 litų. Vyną jiedu gėrė dviese, nieko daugiau nebuvo, sėdėjo ant fontano pamato vienas greta kito. Begeriant jis pasigėrė ir prisnūdo, ar vyną išgėrė visą, nepamenantis. Kokiu momentu pasišalino kaltinamasis, jis nežino, tačiau jo daiktus galėjo paimti tik jis, nes nieko daugiau nei kartu, nei aplink išgertuvių metu nebuvo. Prabudęs jis apsižiūrėjo kišenes ir neberado telefono ir piniginės, pastarąją po to rado netoli policininkai ir jam padavė, tačiau pinigų joje nebebuvo. Kai jis apsižiūrėjo esantis apvogtas, ėmė kelti triukšmą, dėl ko ir buvo iškviesta policija, jis nuvežtas išblaivinimui.

3. Liudytoja B. L. paaiškino, jog yra nukentėjusio žmona, vyras išėjo iš namų apie 17 val. lengvai išgėręs, su savimi tikrai turėjo telefoną ir piniginę su virš 4000 Lt pinigų, ketino eiti iki artimiausios parduotuvės. Tačiau į namus vyras grįžo tik apie 2 val., girtas, iš karto pasakė, kad iš jo pavogė telefoną ir visus pinigus iš piniginės, - pastarąją turėjo. Vyras teigė, kad jį bus apvogęs kartu gėręs kaltinamasis, kuris matė jo pinigus. Ji patvirtinanti, jog viršutinės vyro striukės kišenės užsegamos užtrauktukais, o šoninės (apatinės) be užsegimų, tačiau labai gilios.

4. Prokurorui teismo pavedimu organizavus papildomų duomenų bylai rinkimą, liudytoja apklausta K. V. patvirtino, jog prieš įvykį nukentėjusiajam parduotuvėje (duomenys neskelbtini), kur ji dirbo pardavėja, perkant alkoholį, kartu su juo greta visą laiką buvo ir kaltinamasis, būdamas žymiai aukštesnis ir stovėdamas greta, jis turėjo matyti tiek nukentėjusio piniginę, tiek joje buvusius pinigus, nusipirkę vyno, abu vyrai nuėjo kartu į aikštę (b. l. 54, 2 tome).

Liudytoja asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas metu atpažino iš bendrų veido bruožų tiek vyną pirkusį nukentėjusįjį V. L., tiek kartu su juo parduotuvėje greta buvusį kaltinamąjį G. V. (b. l. 55-57, 58-60, 2 tome).

5. Liudytojas R. K. paaiškino, kad jis už 20 Lt nupirko sugyventinei I. B. iš kaltinamojo mobilų telefoną sidabro spalvos korpusu „Nokia“, jame buvo ir SIM kortelė, tačiau jis ką sunaikino ir išmetė. Sugyventinei ėmus naudotis telefonu, po kelių dienų policininkai telefoną iš jų paėmė, pranešdami, kad jis pavogtas. Iš jo gavęs pinigus, kaltinamasis matė, jog nuėjo pas A. D..

6. Liudytojas A. D. paaiškino, jog yra kaltinamojo draugas, buvo neblaivus, tačiau pamenantis, jog įvykio vakarą pas jį atėjus G. V. šis turėjo pinigų, kartu pirko ir gėrė 1 ar 2 butelius „pilstomos“ degtinės, maisto, ar pirko dar ir vyno, teigia neatsimenantis. Ką aiškino kaltinamasis iš kur gavęs pinigų, kurių paprastai niekada neturėjo, neprisimenantis, bet vėliau prisipažinęs, kad pavogė ir pardavė mobilų telefoną.

7. Liudytojas T. S. (policijos pareigūnas) paaiškino, kad budėtojo kartu su V. P. buvo pasiųstas į miesto aikštę išsiaiškinti dėl triukšmaujančio girto vyriškio. Atvykę ant fontano pamato rado sėdintį girtą drėgna striuke nukentėjusįjį, ar šis ką bandė sakyti apie vagystę, gerai nepamena, tačiau rišlaus pokalbio nebuvo. Jis greta ant žemės rado sušlapusią odinę užsegamą tamsią piniginę ir ją įdėjo vyriškiui į kišenę, suprato, kad ši jo. Aplink kitų žmonių nebuvo.

8. Tokius pačius parodymus teisme davė ir liudytojas V. P. (policijos pareigūnas).

9. Liudytojas V. M. (policijos pareigūnas) paaiškino, jog įvykio vakarą dirbo budėtoju, telefonu praeivis pranešė apie aikštėje prie fontano gulintį vyrą, patruliai netrukus pristatė nukentėjusįjį, jis tikrai buvo girtas, drabužiai buvo drėgni, jis turėjo taip pat drėgną piniginę, pinigų joje nebuvo.

10. 2013-02-04 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykis įvykęs (duomenys neskelbtini), vienoje jos pusėje yra prekybos centras “Maxima“, priešingoje, - parduotuvė (duomenys neskelbtini)“. Aikštėje yra fontanas su betoniniu pamatu, kioskas, suoleliai (b. l. 4, 1 tome).

11. 2013-02-04 parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu nukentėjusysis V. L. atpažinęs iš bendrų veido bruožų kaip anksčiau iš matymo pažinotą kaltinamąjį G. V., su kuriuo kartu vagystės metu gėręs alkoholį (b. l. 9-11, 1 tome).

12. Patikros alkotesteriu testu Nr. 1439, 2013-02-03, 19:20:16 val. nukentėjusiam V. L. buvo nustatytas 2,05 prom. girtumas (b. l. 32, 1 tome).

13. Daikto, - nukentėjusiojo V. L. piniginės, apžiūra fiksuota, jog ji yra juodos spalvos odinė, atverčiamo tipo, užsegama metaliniu spaustuku, viduje vienas skyrelis atskiras, skirtas monetoms, užsegamas užtrauktuku, greta yra keletas atvirų skyrelių, o kitame šone, - dar vienas užtrauktuku užsegamas skyrius per visą piniginės plotą, kuriame nukentėjusio tvirtinimu buvo sudėti ir užsegti pavogtieji iš jo pinigai (b. l. 34-36, 1 tome).

14. Daiktų, - nukentėjusiojo V. L. telefono dokumentų, apžiūra fiksuota, kad mobilus telefonas „Nokia E52 Silver“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), jo buvo nupirktas 2012-03-28 už 749 Lt su 24 mėn. garantija (b. l. 38-41, 1 tome).

15. Telefono IMEI kontrolės duomenimis nukentėjusiojo V. L. telefone 2013-02-03 – 02-05 d. d. buvo įdėta ir naudota SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti R. K. sugyventinei I. B. (b. l. 46-47, 1 tome).

16. Daikto, - nukentėjusiojo V. L. telefono paėmimo iš I. B. ir jo apžiūros, protokolais fiksuota, jog telefonas labai geros būklės ir išvaizdos, sidabro spalvos korpusu, gamyklinio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), - sutampa su įrašais nukentėjusio turimuose dokumentuose (b. l. 48, 49-50, 1 tome).

17. 2013-04-05 pažymoje Nr. S-13 (duomenys neskelbtini) pažymėjusi, jog SIM kortelės keitimas šios įmonės salone kainuoja 19 Lt (b. l. 55, 1 tome).

18. Kybartų meteorologinės stoties pažymoje patvirtinta, jog 2013-02-03, 17-19 val. laiku oro temperatūra fiksuota apie 0 laipsnių, be vėjo, krituliai, - l. silpnas sniegas, jo kiekis – 0,2 m. m. (b. l. 66, 2 tome).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Nors kaltinamasis G. V. byloje teigia telefoną pasisavinęs iškritusį, o ne iš nukentėjusiojo drabužių (striukės kišenės), tačiau šis jo aiškinimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų nukentėjusiojo ir liudytojos B. L. parodymais, - kad striukės viršutinės kišenės užsegamos užtrauktukais, o šoninės yra labai gilios ir viduje įdėti nestambūs daiktai niekada iš jų neiškrenta nei atsisėdant, nei atsigulant, kas, teismo vertinimu, nustatytoje situacijoje paneigia buvus galimybę jam pačiam iškristi, o kaltinamajam jį pagrobti, neišėmus prieš tai jo iš kišenės vidaus. Kaltinamasis G. V. taip pat neigia pavogęs nukentėjusiojo pinigus ir teigia netgi jų nematęs, tačiau ir šie kaltinamojo pareiškimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatyta visuma visų kitų aukščiau teismo vardintų bylos duomenų, - byloje neturinti absoliučiai jokio intereso pašalinis nusikaltimo įvykiui asmuo liudytoja apklausta pardavėja K. V. patvirtino, jog nukentėjusiajam apsiperkant, visą laiką greta jo buvo ir kaltinamasis, jie tarpusavyje bendravo, iš ko seka, kad pagal faktinę situaciją kaltinamasis turėjo matyti kaip nukentėjusysis turėjo išsitraukti iš striukės kišenės piniginę, ją atversti, atsegti kopiūromis po 200 Lt pridėtą atskirą jos skyrių, iš jo išimti 1 tokią kopiūrą, įsidėti atgal grąžą bei aiškiai matyti, kur pastarasis įsideda piniginę su pinigais po apsipirkimo. Kita vertus, matęs pas nukentėjusįjį piniginę, teisme neneigė ir pats kaltinamasis. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad kaltinamasis pagrobė nukentėjusio pinigus, ištraukęs juos su pinigine iš nukentėjusio striukės kišenės, toliau juos, pinigus, ištraukęs iš piniginės, o šią kaip nereikalingą įkaltį numetęs netoliese, tačiau byloje surinktų šalutinių faktinių duomenų, kaip įrodymų, visuma savo gausa (skaičiumi) ir savo patikimumu teismui yra pakankama kategoriškai ir patikimai išvadai, jog būtent kaltinamasis kišenvagystės būdu šiuo atveju pagrobė ne tik nukentėjusio telefoną, tačiau tuo pačiu metu ir jo pinigus. Gretinant nukentėjusiojo, kaltinamojo bei liudytojų R. K. ir A. D. parodymus tarpusavyje seka, jog kaltinamasis kėlė išgertuves ne tą vienintelį nusikaltimo įvykio vakarą, be to, ir tą vakarą jis turėjo disponuoti kur kas didesne pinigų suma nei gavo už parduotą telefoną (20 Lt), nors kaip nurodęs vienas iš artimiausių jo draugų ir sugėrovų liudytojas A. D., niekada anksčiau jis pinigų neturėdavęs ir išgėrinėjęs jo, A. D., sąskaita, be to, šiam pripažinęs, kad pinigų turi dėl to, jog „prasisuko“, kas teismo suprantama netiesioginiu prisipažinimu pavogus aptariamus nukentėjusiojo pinigus. Dėl padarytų išvadų teismas faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią dalį kaltinamojo parodymų atmeta, juos vertindamas siekiu išvengti dalies atsakomybės.

Visi kiti teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti bei teismo pavedimu (nagrinėjant bylą teisme) prokuroro papildomai surinkti bei teisme ištirti aukščiau aprašyti faktiniai duomenys teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis viešoje vietoje iš užsnaudusio dėl girtumo nukentėjusiojo striukės kišenių (drabužių) ištraukė ir pagrobė jo 4958 Lt vertės daiktus.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje, kaip teismas argumentuotai jau sprendė aukščiau, patikimai nustatyta, jog nukentėjusiojo turtą neteisėtai užvaldė būtent kaltinamasis ir niekas daugiau. Antra, kaltinamojo neteisėtai užvaldyti nukentėjusiojo daiktai buvo jam svetimas turtas, šis juos pavertė, kad ir neilgam laikui, savo nuosavybe ir dalį jų pats sunaudojo (pinigus prapirko ir kitaip išleido) prieš nukentėjusiojo valią ir norą, galėjo laisvai spręsti dėl visų jų likimo. Trečia, kaltinamasis jam svetimą nukentėjusiojo turtą užvaldė savo pobūdžiu aiškiai viešoje vietoje, - dar nevėlyvu pavakarės metu viešoje centrinėje miesto aikštėje, kur paprastai beveik nuolat būna įvairių praeivių iš (į) aplinkui išsidėsčiusias parduotuves, didelį prekybos centrą, gyvenamuosius namus, kaltinamasis akivaizdžiai suvokė šią jo veiksmų viešumo aplinkybę ir vis tiek norėjo taip elgtis, Ketvirta, nukentėjusio daiktus kaltinamasis grobimo metu, kaip teismo argumentuotai irgi jau spręsta aukščiau, ištraukė savąja ranka iš jo, nukentėjusiojo, drabužių (striukės) kišenių, todėl kartu esant ir aukščiau jau pagrįstam viešumo požymiui, toks grobimas turi būti kvalifikuotas kišenvagyste. Penkta, pagrobtųjų daiktų vertė pagrįstai nustatyta pagal jų vidutinę vertę rinkoje, atsižvelgiant į faktinę telefono, piniginės būklę, nusidėvėjimą ir įsigijimo kaštus, bendra pagrobto svetimo turto vertė aiškiai viršija 3 BBND, į konkrečią pagrobto turto vertę teismo bus atsižvelgiama įvertinant nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir individualizuojant kaltinamajam bausmę.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo padarytos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 178 str. 2 d.) dispozicijoje, - šiuo atveju pagrobto turto vertė (faktinė žala) buvo beveik 4 kartus mažesnė nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmuo (vidurkis, - 16445 Lt). Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai bausmės individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai teismo nevertinama, subjektyvinėje veikos dalyje vyravo asmeninio praturtėjimo kito sąskaita (savanaudiškos) paskatos. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Toliau spręsdamas dėl bausmės individualizavimo, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina nors menkai, bet dar patenkinama : kaltinamasis teisiamas jau 3-ąjį kartą, visos jo padarytos nusikalstamos veikos buvo ir yra kvalifikuotos (sunkinančiomis aplinkybėmis) vagystės, nagrinėjamas nusikaltimas padarytas tepraėjus apytiksliai metams nuo anksčiau skirtos arešto bausmės atlikimo, teistumai nei už vieną nusikaltimą nėra išnykę, šioje byloje nagrinėjamą veiką padarė taip pat būdamas recidyvistas (LR BK 27 str. 1 d., - asmuo, turintis teistumą už tyčinį nusikaltimą, padaręs naują tyčinį nusikaltimą, laikomas recidyvistu), - teismo vertinimu jis yra jau besiformuojanti kriminalinė asmenybė, kaltinamasis taip pat turi galiojančių administracinių nuobaudų, tame tarpe ir dvi už smulkias vagystes, tačiau kita vertus, kaltinamasis yra dar pakankamai jauno amžiaus, visiškai darbingas, registruojasi darbo ieškančiu Darbo biržoje (b. l. 116, 1 tome), šios įstaigos siuntimu dirba viešus darbus, iš to ir pragyvena, yra visiškas našlaitis, gyvenamosios vietos savivaldos institucija jo elgesį buityje ir visuomenėje bei jam atliekant viešuosius darbus charakterizuoja tik teigiamai (b. l. 112, 1 tome).

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamojo G. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo apsvaigimą nuo alkoholiu nusikaltimo darymo metu, kuris, kaip teisme pripažino pats kaltinamasis, tiesiogiai ir nulėmė jo apsisprendimą nusikalsti (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas sprendžia, jog ženkliai mažesnis nei rūšinės sudėties lygmens veikos pavojingumo visuomenei laipsnis kartu su teigiamais aukščiau pažymėtais asmenybės aspektais savo lyginamuoju svoriu ir reikšme bausmės individualizavimui ryškiai persveria nusikaltimų recidyvo aplinkybę su aukščiau taip pat minėtais neigiamais asmenybės aspektais bei girtumo aplinkybės įtaką bausmei. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje pagal konkrečiai nustatytas nusikaltimo įvykio aplinkybes teisingumo principas lemia gerokai mažesnio nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio bausmės kaltinamajam paskyrimą.

Teismas sprendžia, jog byloje nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., ir kaltinamajam, kaip recidyvistui, paskirtina terminuoto laisvės atėmimu bausmė. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju nepaskyrus griežčiausios rūšies laisvės atėmimo bausmės, nebus pasiekti bausmės skyrimu siekiami tikslai, įgyvendinta jos paskirtis ir teisingumo principas, - ankstesnis nevienkartinis nuteisimas už tyčines veikas, arešto bausmės už paskutinius nusikaltimus paskyrimas ir realus jos atlikimas nesulaikė kaltinamojo nuo šio naujo tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymo, teismui nėra pagrindo tikėtis, jog to pavyktų pasiekti skiriant labiau švelnesnės rūšies bausmę.

Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas ir šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją (vidurkis – 3 m. 1 mėn.) nustatytinas 1 m. 6 mėn. pataisos namuose. Tokia bausmės rūšis ir jos dydis (trukmė) visiškai atitiks bausmės paskirtį, jos skyrimu siekiamus tikslus, proporcingumo ir teisingumo principus.

Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos ir skiriamos jam 1 m. 6 mėn. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas pagal bausmės trukmę lėmusią proporciją, - 1 metams, kadangi aukščiau teismo jau minėti teigiami kaltinamojo asmenybės aspektai, teigiama seniūnijos charakteristika, darbas atliekant miestui viešuosius darbus, teismui duoda pagrindą manyti, jog skiriamos bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti ir be realaus skiriamos bausmės atlikimo. Kaltinamajam nustatytini įpareigojimai, atitinkantys jo nusikaltimo pobūdį, taip pat jo asmeninę ir turtinę padėtis, užimtumą : 1) per 1 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo, 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, ar tęsti darbą arba registravimąsi Darbo biržoje, 3) 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu, 4) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, - alkoholio.

Kaltinamajam G. V. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, - turto konfiskavimas, iš jo išieškant 20 litų, gautų ir suvartotų kaip iš nusikaltimo gauta nauda (neteisėtos pajamos, gautos ir neišieškotos pardavus nukentėjusiojo telefoną). Kita dalis iš nusikaltimo kaltinamojo gautos materialinės naudos iš jo bus išieškota, pirmumo principu tenkinant byloje pareikštą nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl padarytos jam žalos atlyginimo.

Kaltinamajam G. V. šioje byloje anksčiau paskirta kardomoji priemonė, - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina. Daiktiniai įrodymai - mobilaus ryšio telefonas „Nokia E52“ ir piniginė, laikinai saugomi pas V. L., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžintini (paliktini visam laikui) teisėtam savininkui V. L..

Nukentėjusiojo V. L. byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu jam padarytos 4150 Lt turtinės žalos atlyginimo (b. l. 17, 1 tome) yra teisėtas (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 ir 2 d. d.), ieškovo byloje pripažįstamas pagrįstu joje sukaupta medžiaga ir įrodytu, teismui konstatavus, kad tokios vertės turto nukentėjusysis tiesiogiai neteko dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo, todėl turi būti patenkintas visiškai. Tačiau atsižvelgiant į sunkią kaltinamojo asmeninę ir turtinę padėtį, teismas sprendžia nustatyti, kad priteisiama žala privalo būti atlyginta iki nuosprendžiu skiriamos bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo, t.y. per 1 metus (Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 2 d., CPK 284 str. 1 d.).

Atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d., teismas

nusprendė:

G. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti jį 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir skiriamos bausmės vykdymą G. V. atidėti 1 (vieneriems) metams. Nustatyti jam įpareigojimus : 1) per 1 (vieną) mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo, 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, ar tęsti darbą arba registravimąsi Darbo biržoje, 3) 3 (tris) mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu, 4) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, - alkoholio.

Paskirti G. V. baudžiamojo poveikio priemonę, - turto konfiskavimą, ir priverstinai išieškoti iš jo 20 (dvidešimt) litų iš nusikaltimo jo gautų pajamų.

Kardomąją priemonę, - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

V. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam, V. L., keturis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt litų (4150 Lt) nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo iš G. V.. Nustatyti, kad priteisiama žala privalo būti atlyginta ar pašalinta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio paskelbimo.

Daiktinius įrodymus, – mobilaus ryšio telefoną „Nokia E52“ ir piniginę, laikinai saugomus pas V. L., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti (palikti visam laikui) teisėtam savininkui V. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Algis Vieraitis