Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-592-175/2011

Teisėja Asta Vailionienė Teisminio proceso Nr. 1-05-1-01069-2011-7

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistajam V. U., vertėjai Veronikai Rybalčenko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. U. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 291 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. nuteistas už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 punkto reikalavimus, 2011 m. kovo 31 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) užkardos saugomo ruožo 6AE kvadrate, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, apeidamas pasienio kontrolės punktą, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką.

Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. U. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Lazdijų rajono apylinkės teismas V. U. paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tinkamai ją individualizavimo, todėl laikyti ją aiškiai per griežta ir dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

LR BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. V. U. būdamas teistas 4 kartus, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimą jis padarė tepraėjus keliems mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę už analogiško nusikaltimo padarymą. Teismas, priešingai nei kad teigia apeliantas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Apylinkės teismas, įvertinęs V. U. asmenybę, atsižvelgęs į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paskyrė jam sankcijos vidurkiui artimą bausmę, todėl laikyti šią bausmę aiškiai per griežta ir švelninti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. U. apeliacinį skundą atmesti.