Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, rašytinio proceso tvarka, gavusi pareiškėjo E. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013-06-27 pareiškimo trūkumams pašalinti.

Teismas, trūkumų šalinimo nutartyje nurodė, teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, nurodytus CPK 111 str.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo pareiškimu ir prie jo pridėtais priedais, pažymėjo, kad pareiškimui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo be bendrų CPK 111 straipsnyje nustatytų reikalavimų procesinio dokumento turiniui, taikomi specialūs CPK 531 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Vienas iš esminių procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų yra aplinkybių, patvirtinančių procesinio dokumento dalyką ir įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes pateikimas teismui (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi nurodyti aplinkybes ir teismui pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo motina yra sąžininga ir teisėta daikto valdytoja (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 531 straipsnio 3 punktas). Pagal formuojamus teisminius precedentus, pagal CK 4.70 straipsnio 1 dalį asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007). Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas turi nurodyti aplinkybes ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kad jo motina turėjo pagrindą vertinti, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į atitinkamą daiktą, į kurį nuosavybės teisių siekia pareiškėjas (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1988 m. sąžiningai, nepertraukiamai jo motina valdo ginčo pastatą, todėl buvo įpareigotas nurodyti kokiais įrodymais remiantis jis šias aplinkybes įrodinės. Pareiškėjui pasiūlyta pateikti duomenis ar ginčo pastatas yra sukurtas teisėtu būdu.

T.p. teismas pažymėjo, kad dar vienas iš esminių visų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų yra tikslus dalyvaujančių byloje asmenų nurodymas ir jų procesinės padėties nustatymas (CPK 111 straipsnio 2 punktas). Sprendžiant dėl suinteresuotų asmenų byloje įtraukimo, pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti duomenis apie name, (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, jei tokie būtų nustatyti, patraukti juos į bylą suinteresuotais asmenimis bei jiems pateikti proc. dokumentų egzempliorius. Sprendžiant pareiškimo reikalavimą bei nustatant visus šiuo faktu suinteresuotus asmenis svarbu pastebėti, kad nuosavybės teise įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, nors šie nėra įregistruoti valstybės ar savivaldybės vardu. Taigi pareiškėjas į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis buvo įpareigotas įtraukti Lietuvos Respublikos Vyriausybę atstovaujamą Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybę ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kadangi jos, vykdydamos savarankiškas bei valstybines funkcijas Kauno mieste, valdo savivaldybei ir valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą, naudojasi ir disponuoja juo. Pareiškėjas įpareigotas pateikti šiems asmenims skirtų proc. dokumentų egzempliorius. Pareiškėjui nurodyta, kad šioje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nėra laikytina suinteresuotu asmeniu, nes priimamas teismo sprendimas jokioms jos teisėms ir interesams įtakos neturės. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas tikslindamas suinteresuotus asmenis bei aplinkybes, kuriais grįs pareiškimą, teikdamas papildomą procesinių dok. egzempliorius turėjo atsižvelgti į aplinkybes nurodytas Kauno miesto savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose, teiktuose į analogiško turinio pareiškėjo pareiškimą civ. byloje nr. 2-1229-435/2013.

Pažymėta, kad pareiškimas neatitinka LR CPK 115 str. 2 d., 135 str. 2 d. reikalavimų: nėra sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis. LR CPK 80 str. 1d. 5 p. nustato, jog žyminis mokestis neturtiniuose ginčuose yra 100 Lt ,tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra indeksuojama CPK 82 str. nustatyta tvarka, atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti 144 Lt žyminio mokesčio (CPK 115 str. 2., 80 str. 1 d. 5 p.,82str. ).

Suėjus teismo nustatytam trūkumų šalinimo terminui, pareiškėjas pareiškimo trūkumų nepašalino, todėl procesinis dokumentas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui, kartu nurodant, kad, pašalinus nurodytus trūkumus, nekliudoma vėl kreiptis į teismą (CPK 115 str. 3 d., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 115 str., 290 str., 291 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo E. K. pateiktą pareiškimą, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, nepašalinus trūkumų.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjo atstovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.