Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nukentėjusiajam E. T., jo atstovui advokatui M. V., kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

ERIKAS BILETAVIČIUS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1990-06-25 Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,Kamesta“, darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2012 metų rugsėjo 02 dieną, apie 15.00 valandą, (duomenys neskelbtini), degalinėje ,,Baltic Petroleum“, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, t.y. tyčia suduodamas ne mažiau keturių kartų nukentėjusiajam E. T. į veido sritį, padarė jam muštinę žaizdą viršutinės lūpos kairėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairio smilkinio srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I-o danties krašto nuskilimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dešinio riešo sumušimą, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. T. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Šiais veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, jog jis, kartu su E. M. važiavo iš Prienų į Klausučius. Priešais juos važiavo automobilis, kurį norėjo aplenkti, tačiau kai E. B. išvažiuodavo į antrą eismo juostą, automobilis pradėdavo didinti greitį ir jo aplenkti nepavykdavo, reikėdavo grįžti į savo juostą, kas būdavo sunku, nes iš paskos važiavo kiti automobiliai. Trečią kartą pabandžius aplenkti ir pavykus tai padaryti, E. B. lenkdamas pasignalizavo. Tik vėliau sužinojo, jog jo draugė parodė lenkiamo automobilio vairuotojui vidurinįjį pirštą. Aplenkęs nuvažiavo į netoliese buvusią degalinę, kur atvažiavo ir nukentėjusysis ir priėjęs prie automobilio išvadino visaip ir paklausė, kodėl taip E. B. daro. Pagalvojo, kad užsipuolė dėl signalinio, tada prasidėjo žodinis konfliktas, priėjo jo draugė, norėjo išskirti, nukentėjusysis pavadino ją ,,kale“, E. B. pasimetė, nežinojo, kaip tokioje situacijoje elgtis, todėl trenkė nukentėjusiajam į veidą. Sudavė jam iki 5 kartų. Po pirmųjų smūgių nukentėjusysis griebė už marškinėlių, todėl E. B. dar kartą smogė jam į veidą ir nukentėjusysis parkrito ant žemės. Supranta, jog padarė žalą, siūlė nukentėjusiajam iš pradžių 2000 litų, paskui 3000 litų žalai atlyginti, tačiau nukentėjusysis sakė, jog per maža suma, todėl dalį žalos, t.y. 1000 litų atlygino tik teisiamojo posėdžio pertraukos metu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltinės pripažinimo, ji visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis E. T., paaiškino, jog važiavo kartu su savo žmona keliu nuo Kauno link Vilkijos. Važiuojant ieškojo automobilių stovėjimo aikštelės, kur trumpam galėtų sustoti, todėl vis sulėtindavo greitį prie kiekvieno keliuko. Tuomet juos per ištisinę liniją pradėjo lenkti kaltinamojo vairuojamas automobilis, lenkdamas signalizavo, šalia vairuotojo sėdėjęs žmogus parodė vidurinį pirštą. Aplenkęs, vairuotojas staigiai stabdė, sukeldamas avarinę situaciją. Kadangi kaltinamasis nuvažiavo į degalinę, paskui jį nuvažiavo ir E. T., norėdamas pasiaiškinti, kodėl jis taip elgiasi. Į policiją neskambino, nes neturėjo tam įrodymų ir nematė esant būtina pranešti policijai. E. T. priėjo prie kaltinamojo automobilio, paklausė, kodėl jis šitaip pasielgė kelyje, abu kalbėjo pakeltu tonu, jiems besiginčijant, priėjo vairuotojo mergina, kuri pradėjo šaukti. Niekaip jos nevadino, tačiau kaltinamasis jam sudavė smūgį į veidą, po pirmo smūgio nukrito ir nieko neprisimena.

Liudytoja E. T. (G.), paaiškino, kad važiuodami su vyru ieškojo vietos, kur sustoti, važiavo lėtai, kaltinamajam kažkas nepatiko, jis lenkė, o jo mergina rodė nepadorų gestą. Pavažiavo į priekį, stabtelėjo ir nuvažiavo toliau bei pasuko į degalinę. Jie taip pat nuvažiavo į degalinę, vyras nuėjo aiškintis ir kaltinamasis sudavė jam smūgį. Automobilyje buvusi mergina taip pat buvo išlipusi, ji šaukė ant E. T.. Po E. B. suduotų smūgių jos vyras nukrito ant žemės, iš degalinės išbėgo darbuotojas, kadangi vyras gulėjo be sąmonės, iškvietė greitąją med. pagalbą.

Liudytoja E. M. parodė, kad važiavo su savo draugu E. B., priekyje jų važiavo automobilis, kurį E. B. norėjo aplenkti. Aplenkti nepavyko, nes tas automobilis jiems trukdė – vis didindavo greitį. Taip buvo kelis kartus ir tai ją sunervino, todėl E. B. lenkiant, ji parodė vidurinįjį pirštą. Po to, jie nuvažiavo į degalinę, kur atvažiavo ir nukentėjusysis, kuris būdamas piktai nusiteikęs ir rėkdamas priėjo prie jų automobilio. E. B. sudavė jam smūgį į veidą, po to dar sudavė kelis kartus, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo.

L. R. B. nurodė, jog yra kaltinamojo mama ir prašo būti laiduotoja. Žino apie įvykį degalinėje, sūnus jai pasakojo, dėl savo elgesio gailėjosi, buvo nusiminęs, nes žino, jog smurtauti negalima. Tarėsi su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, bet sumos, kurios prašė nukentėjusysis negali atlyginti, nes jiems ji per didelė, o be to, mano, jog tokia suma nėra teisinga. Savo sūnui įtaką gali padaryti, nes gyvena kartu, užaugino jį viena nuo 4 metų. Turtinė padėtis yra sunki, pajamos nėra didelės, todėl prašo paskirti laidavimą be užstato.

Apžiūros protokole jokių nusikaltimo požymių neužfiksuota (10-11 b.l.);

Specialisto išvadoje nurodyta, jog E. T. padaryta muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio smilkinio srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-o danties krašto nuskilimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, dešinio riešo sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 2012 09 02, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (15-16 b.l.).

Aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog E. B., būdamas įsitikinęs, jog nukentėjusysis sukėlė avarinę situaciją ir pastarajam priėjus prie jo aiškintis, sudavė E. T. smūgius į galvą, dėl ko buvo sukeltas sveikatos sutrikdymas. E. B. teigia, jog buvo išprovokuotas taip elgtis, tačiau tokių duomenų byloje nėra. E. T. dėl situacijos kelyje buvo įsitikinęs priešingai nei kaltinamasis, t.y. manė, jog avarinę situaciją sukėlė ne jis, o E. B., todėl priėjo prie kaltinamojo aiškintis. Tai, jog nukentėjusysis turėjo kitų būdų išsiaiškinti su kaltinamuoju dėl jo elgesio kelyje – pranešti policijos pareigūnams, tačiau taip nepadarė, neturi reikšmės kvalifikuojant kaltinamojo veiką, kadangi nukentėjusiojo veiksmai (kurie galėtų būti vertinami viešosios rimties trikdymu) nekėlė jokios grėsmės kaltinamajam ir negali būti laikomi provokacija vartoti smurtą prieš jį. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog E. B. smurtą prieš E. T. pradėjo vartoti nesant tam pakankamos dingsties, tai padarė viešose vietose, pašalinių žmonių akivaizdoje, todėl toks E. B. elgesys laikytinas įžūliu ir šiuo elgesiu kaltinamasis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi tiek degalinės darbuotojų, tiek kartu su nukentėjusiuoju buvusių asmenų gyvenimo ritmas buvo sutrikdytas. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

E. T. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš E. B. 326,26 Lt turtinei žalai atlyginti ir 8 000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl turtinės žalos

Nukentėjusysis nurodė, jog turtinė žala padaryta dėl to, jog turėjo sumokėti už paslaugas odontologijos klinikoje ir pirko įvairius vaistus skausmui mažinti.

Kaltinamasis turtinės žalos dydžio neginčija, patirta žala įrodyta teismui pateiktais vaistų pirkimo kvitais (134-135 b.l.), todėl ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai, priteisiant E. T. 326,26 Lt.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusysis nurodė, jog dėl sužalojimo patyrė skausmą, stresą, patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi dalis sužalojimų buvo padaryta veido srityje, kilo buitinių nepatogumų dėl dešinės rankos, kuri buvo apvyniota gipsiniu įtvaru, ateityje reikės atlikti nuskelto danties atstatymą bei sutvarkymą.

Teisiamojo posėdžio metu nuekinėjusysis nurodė, jog kaltinamasis atsiprašė tik po 5 mėnesių, nukentėjusysis negalėjo eiti į darbą – vadovauja dviems įmonėms, teko atsisakyti susitikimų, kai ėjo į darbą, dar matėsi žymės ant veido.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat teismas privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis).

Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas viešoje vietoje, matant daugeliui pašalinių asmenų, todėl teismas sutinka, jog dėl tokių E. B. smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus dėl kurį laiką įtvare buvusios rankos. Dėl sužalojimų veido srityje sumažėjo bendravimo galimybės, tačiau duomenų, jog nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų atsisakė verslo susitikimų – teismui nepateikta. Įvertinus nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, išgyvenimus, o taip pat atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamojo turtinę padėtį (nors pajamos nedidelės, tačiau yra jaunas, sveikas ir darbingas), teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nustačius 2000 litų. Įvertinus tai, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atlygino dalį neturtinės žalos, t.y. 1000 litų, nukentėjusiajam priteistina 1000 litų.

G. R. B. prašymas atiduoti kaltinamąjį pagal laidavimą (140 b.l.). Prašyme nurodoma, jog ji turi dideles galimybes daryti teigiamą įtaką E. B., kadangi jų ryšiai yra artimi, ji vienintelis artimas žmogus, kaltinamasis papasakojo apie savo padarytą nusikaltimą, jis dėl to labai gailisi, mano, jog veika atsitiktinė ir šiuo metu E. B. padarė išvadas.

LR BK 40 str. numatyta, jog asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, bent iš dalies atlygino žalą ir yra pagrindo manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Įvertinus kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (101-107 b.l.), dirba, atsižvelgiant į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, E. B. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino dalį neturtinės žalos, sutinka atlyginti teismo priteistą sumą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, teismas laikosi nuomonės, jog yra pagrindo manyti, jog E. B. ateityje nedarys nusikalstamų veikų, todėl jis atiduotinas pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į laiduotojos R. B. savybes – neteista, nebausta (111-114 b.l.), dirba, darbe charakterizuojama teigiamai ( 141 b.l.), įvertinus laiduotojos šeimos turtinę padėtį, t.y. gaunamas nedideles pajamas (142 b.l.), E. B. atiduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams.

Baudžiamoji byla nutrauktina, kardomoji priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Vadovaujantis LR BPK 104-106 str., E. B. turi atlyginti nukentėjusiajam išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298 str., 303 str. 1 d., 307 str., 308 str., LR BK 40 str.,

nusprendžia:

E. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

E. B. perduoti laiduotojos R. B., gim. 1963 09 26, gyv. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš E. B. E. T. naudai 326,26 Lt (tris šimtus dvidešimt šešis litus, 26 ct.) turtinei žalai atlyginti ir 1000 (vieną tūkstantį) litų – neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš E. B. nukentėjusiojo E. T. turėtas išlaidas advokato pagalbai – 2000 (du tūkstančius) litų E. T. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė