- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-06
- Bylos Nr.
- 2A-1395-265/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarė Stasė D. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo atnaujinti praleistą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, priteisti iš atsakovės 60 000 Lt skolą, 10 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2010-11-03 iki paskolos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2009-11-02 paskolino V. Š. 60 000 Lt, tačiau pastarasis 2010-10-11 mirė, paskola liko negrąžinta. Prašo teismo priteisti V. Š. suteiktą paskolą iš atsakovės, kuri paveldėjo V. Š. turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-03 sprendimu ieškinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų visumos nustatė, jog labiau tikėtina, kad ieškovas apie galimą skolininko mirtį sužinojo 2011 m. balandžio mėnesį iš pažįstamo asmens. Teismas nurodė, jog neturi duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovas turėjo kokių nors objektyvių ir nuo jo valios priklausančių galimybių sužinoti apie šį faktą anksčiau. Teismas konstatavo, kad ieškovas apie neabejotiną skolininko V. Š. mirties faktą ir jo teisių bei pareigų perėmėją sužinojo tik iš 2011-04-29 notarės rašto. Dėl to pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujino (CK 5.63 str. 4 d., 1.131 str. 2 d.). Priteisdamas skolą iš atsakovės pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė V. Š. palikimą priėmė pagal turto apyrašą. Taip pat nurodė, kad įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Pažymėtina, kad įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas. Teismo vertinimu, ieškovo ir V. Š. pasirašytame skolos raštelyje aiškiai nurodytos abi paskolos sutarčiai būtinos sąlygos (pinigų perdavimas ir įsipareigojimas juos grąžinti), todėl teismas konstatavo, kad šalys sudarė paskolos sutartį ir tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra V. Š. teisių ir pareigų perėmėja bei į tai, kad atsakovė nei pateiktame atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžių metu neginčijo negrąžintos paskolos buvimo fakto, ieškovui iš atsakovės priteisė 60 000 Lt skolą bei palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti arba civilinę bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti esant svarbias termino praleidimo priežastis. Teismas vadovavosi vien tik subjektyvia ir leistinomis priemonėmis neįrodyta ieškovo nuomone, kad šis nežinojo apie skolininko mirtį ir laikė tai svarbia priežastimi atnaujinti terminą. Teismas rėmėsi labiau tikėtinais faktais, kad ieškovas apie skolininko mirtį sužinojo tik 2011 m. balandžio mėnesį, nors jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Pasak apeliantės, ieškovas į teismą galėjo kreiptis anksčiau, kadangi paskolos grąžinimo terminas baigėsi 2010-11-02, o ieškovas į apeliantę kreipėsi tik 2011 m. balandžio pabaigoje. Apeliantės vertinimu, kiekvienas atidus ir apdairus kreditorius, siekdamas atgauti skolą, privalo kreiptis į skolininką pasibaigus mokėjimo terminui. Taip pat mano, kad ieškovas yra praradęs subjektinę teisę reikalauti skolos, kadangi praleido įstatymo nustatytą terminą informuoti apeliantę dėl savo reikalavimo. Nurodo, jog teismas skolą priteisė skolą tiesiogiai iš apeliantės asmeninio turto. Kadangi apeliantė palikimą yra priėmusi pagal apyrašą, todėl toks teismo sprendimas prieštarauja materialinėms teisės normoms – 5.53 str. 1 d. Taip pat atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteistos 10 procentų metinės palūkanos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodo, jog dėl palūkanų mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo paskolos sutartyje nebuvo tartasi. Apeliantė mano, jog šalys tarėsi dėl palūkanų mokėjimo tik už metus laiko.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Vieną iš apeliacinio skundo argumentų atsakovė nurodo, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir praradęs subjektinę teisę reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų visumos pagrįstai nustatė, jog labiau tikėtina, kad ieškovas apie galimą skolininko mirtį sužinojo 2011 m. balandžio mėnesį iš pažįstamo asmens. Byloje nėra priešingų įrodymų, kurie paneigtų šią aplinkybę. Tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė, jog ieškovas anksčiau sužinojo apie palikėjo mirtį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog terminas praleistas dėl asmens mirties, apie kurią asmeniui sužinoti nepalaikant artimų santykių su mirusiuoju yra sudėtinga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti. Taip pat pažymėtina, jog CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas nėra savitikslis. Šio termino nustatymo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes ji padeda apsispręsti, ar priimti palikimą ir kokiu būdu. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė mirusiojo palikimą priėmė pagal apyrašą, dėl to ji elgėsi apdairiai ir kiek įmanoma maksimaliai apsaugojo savo interesus. Dėl to termino neatnaujinimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, iš esmės prieštarautų tiksliniai minėtos normos paskirčiai. Tuo labiau, kad pati atsakovė pripažino kreditoriaus (ieškovo) skolą ir kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą dėl jo, kaip kreditoriaus, įtraukimo į apyrašą, tuo pripažindama jo subjektinę teisę reikšti jai, kaip įpėdinei, reikalavimą.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skolą priteisė iš jos asmeninio turto. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinę skundžiamo sprendimo dalį suformulavo taip, jog skola priteisiama tiesiogiai iš atsakovės, nepriklausomai nuo paveldėto turto vertės. Kadangi atsakovė palikimą priėmė pagal apyrašą (CK 5.53 str. 1 d.), ji už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Esant šioms aplinkybėms yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad priteista skola iš atsakovės išieškoma tik iš paveldėto turto.
Taip pat apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja ir prievolės dydžio klausimą, nurodydama, jog palūkanos buvo nepagrįstai priteistos iki visiško prievolės įvykdymo, kadangi šalys dėl to nesitarė. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Įstatymo leidėjo nuostata „jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita“ reiškia, kad šalys gali susitarti dėl didesnio arba mažesnio dydžio arba, jog palūkanos nebus skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau tokia nuostata turi būti nedviprasmiškai numatyta sutartyje. Tuo tarpu patį principą, jog palūkanos išieškomos iki visiško prievolės įvykdymo, numato minėta CK norma. Kaip matyti iš paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir mirusiojo V. Š., šalys buvo sutarusios dėl 10 procentų dydžio palūkanų, kurios turėjo būti sumokėtos paskolos grąžinimo dieną. Jeigu būtų vadovaujamasi atsakovės teiginiais, skolininkas (mirusysis, kurio teises perėmė atsakovė) praleidęs prievolės įvykdymo terminą, galėtų toliau naudotis pinigais nemokėdamas už tai palūkanų, dėl kurių šalys buvo sutarusios. Tuo labiau, kad pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog šalių sutartos palūkanos atlieka mokėjimo funkciją, dėl to jos turi būti mokamos iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.874 str. 1 d.).
Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad skola priteisiama paveldėto turto ribose, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingo ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas iš jos priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant, kad skola išieškoma paveldėto turto ribose.
Priteisti iš A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.