Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Uždarosios akcinės bendrovės „Sanmarko“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17-21 straipsniai bei Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų taisyklių 51.5 ir 51.7 punktai, nenumatantys galimybės, įvertinus pažeidimo ir pažeidėjo pobūdį, skirti švelnesnę nuobaudą, šių teisės aktų nuostatos neleidžiančios sankciją skiriančiai institucijai parinkti teisingos bausmės, pažeidžia konstitucinį teisingumo bei teisinės valstybės principus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė papildomai paaiškino, kad skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Mano, kad pagal ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą tai yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą. Atstovė rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimu ir atkreipė dėmesį į tai, kad licencijos galiojimo panaikinimas yra sankcija, kuri turi būti adekvati padarytam pažeidimui. Tai, kad pareiškėja laikė 1 statinę alaus, kurioje buvo likę apie 23 l gėrimo, kurio lietuviško ženklinimo etiketės buvo prarastos dėl neatsargumo. Dėl to licencijos galiojimo panaikinimas šiuo atveju yra pernelyg griežta sankcija, neadekvati padarytam pažeidimui ir dėl to neteisinga, prieštaraujanti Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisingumo ir teisinės valstybės principams. Skundžiamas sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Mano, kad tokios sankcijos taikymui nepakanka kontroliuojančios institucijos pranešimo, jog savivaldybės administracija privalo įvertinti ir pažeidimo pobūdį. Turėjo būti atkreiptas dėmesys į tai, kad pažeidimas buvo kvalifikuotas neteisingai, nes pareiškėja pažeidė produkto ženklinimo reikalavimus. Pareiškėja neturėjo patirties, dėl to nutarimo neginčijo, nors iš esmės padarytas pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas pagal AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 2 dalies 5 punktą, o už šiuos pažeidimus licencijų galiojimas nenaikinamas. Po VTAKT nutarimo priėmimo pareiškėja dirbo du metus ir jokių kitų pažeidimų nepadarė, kas leidžia teigti, jog 3000 Lt baudos sumokėjimas pilnai atitiko įstatymu siekiamą pažeidimų prevenciją.

Paaiškina, kad pareiškėja buvo nubausta dėl to, kad alkoholiniai gėrimai buvo laikomi ir parduodami neturint juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų, todėl pareiškėjai nebūtų taikomos nuo 2006 m. balandžio 25 d. priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo 17 ir 34 straipsnių naujos nuostatos, švelninančios atsakomybę už kitus, lengvesnius pažeidimus.

II.

Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime išsakė tokią pačią nuomonę: „Įstatyme, inter alia jo 34 straipsnio 17 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d. redakcijos), buvo įtvirtintas toks visuminis teisinis reguliavimas, pagal kurį aptariamoji uždraudimo sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas buvo ne tik tokia sankcija, kuri pati yra vientisa, nedalijama, bet ir tokia, kuri yra neatsiejama nuo kitos sankcijos - piniginės baudos, už atitinkamą (ta patį) teisės pažeidimą taikomos tam pačiam teisės pažeidėjui - ūkio subjektui. Pirma turėjo būti nustatomas atitinkamo teisės pažeidimo faktas bei tai, kad tą teisės pažeidimą padarė teisinėn atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas, ir už tą teisės pažeidimą teisės pažeidėjui - ūkio subjektui turėjo būti paskiriama piniginė bauda (institucijos, turinčios atitinkamus įgaliojimus, buvo nurodytos Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje (2004 m. kovo 9 d. redakcija)), o po to institucija, turinti įgaliojimus išduoti tokias licencijas, panaikina jo turimos licencijos galiojimą (o jeigu būtų kreiptasi dėl naujos licencijos, ji nustatytą laiką būtų neišduodama). Be to, minėta institucija neturėjo įgaliojimų spręsti, panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, - jeigu buvo padarytas Įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d. redakcijos) nurodytas teisės pažeidimas, ji privalėjo licenciją panaikinti.“

Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad atsižvelgiant į teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat į visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekiama tokiu teisiniu reguliavimu, įstatymu gali būti nustatyta, kad už tam tikrą teisės pažeidimą yra skiriama ir piniginė bauda, ir licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas (tam tikrą laiką) ir kad toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatyta, kad „niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“ ir įtvirtintas principas non bis in idem.

Teisėjų kolegija tokių sąlygų, kurios pagal Konstitucinio Teismo nutarimą būtų pakankamos netaikyti licencijos galiojimo panaikinimo, nagrinėjamoje byloje nenustatė, todėl konstatavo, kad skundžiamas įsakymas negali būti panaikintas ir šiuo pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas įsakymas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Iš įsakymo turinio akivaizdu, kad atsakovė nurodė teisės aktus, kurie įpareigojo atsakovą panaikinti licencijos galiojimą, šie teisės aktai priimti vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis ir skirti jų įgyvendinimui, taip pat nurodė VTAKT pranešimą (b. l. 30), kuriame buvo išdėstytos faktinės aplinkybės, buvusios pagrindu panaikinti licencijos galiojimą pareiškėjai. Pareiškėjai VTAKT nutarimo turinys buvo žinomas, todėl jį atkartoti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nebuvo būtinybės.

Įvertinęs Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, teismas padarė išvadą, kad ekonominės sankcijos skyrimas (piniginė bauda) bei licencijos galiojimo panaikinimas nereiškia, kad ji už tą patį pažeidimą buvo nubausta du kartus. Teismas pabrėžė, kad kiti pareiškėjos nurodomi argumentai dėl pažeidimo pobūdžio (netyčinis), dėl pažeidimo padarymo pirmą kartą ir pan. gali turėti įtakos tik skiriant ekonominę sankciją ir parenkant jos dydį. Nutarimo, kuriuo buvo paskirta ekonominė sankcija, pareiškėja neginčijo. Pareiškėjos atstovės paaiškinimai, kad buvo pažeistos tik ženklinimo taisyklės, o už tokį pažeidimą ir tuo metu galiojusios įstatymo nuostatos nenumatė licencijos galiojimo panaikinimo, nėra teisingi, nes nesant ženklinimo, nebuvo galimybės nustatyti, ar esami įsigijimo dokumentai skirti būtent tai prekei. Apie tai pasisakyta ir VTAKT 2006 m. vasario 23 d. nutarime Nr. 3K06/36 ir dėl to pažeidimas kvalifikuotas ir pagal AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalies 2 punktą.

Teismas spręsdamas ginčą vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartimi analogiškoje administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008.

Teismas atmetė pareiškėjos prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes Konstitucinis Teismas dėl šioje byloje taikytinų teisės aktų pasisakė 2008 m. sausio 21 d. nutarime.

III.

1. Teismas klaidingai aiškino materialines teisės normas. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimas taikomas tuomet, kada pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalies 2 punktas, numatantys, kad draudžiama Lietuvos Respublikoje parduoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus, neturint juridinę galių turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, o ne kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas - pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir 2 dalies 10 punktą, kurie numato, kad draudžiama Lietuvos Respublikoje parduoti, laikyti ir gabenti alkoholio produktus, neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus. Atsakomybe už šiuos skirtingus pažeidimus numatyta skirtinguose Alkoholio kontrolės įstatymo straipsniuose. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato, kad už minėto Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punkte ir 2 dalies 10 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 ir 17 dalys numato, kad už 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo vieno tūkstančio litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas.

2. Teismo sprendime teisingai pastebėta, kad nesant alkoholinių gėrimų ženklinimo, nėra galimybės nustatyti, ar esami įsigijimo dokumentai skirti būtent tai prekei, todėl įmonei 2006 m. vasario 23 d. Tarnybos nutarimu Nr. 3K07/36 paskirta ekonominė sankcija už pažeidimą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 40-278 pagrįsti ir teisėti. UAB „Sanmarko“ nei paskiros baudos, nei paties pažeidimo neginčija.

3. Įsakymas „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ yra teisėtas remiantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalimi, kuri imperatyviai nustato, jog įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine ir mažmenine prekyba alkoholio produktais ir nesilaikančioms šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto reikalavimų, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos 5 metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos (redakcija galiojusi iki 2006 m. gegužės 13 d.).

4. Pagal šiuo metu galiojančią Alkoholio kontrolės įstatymo redakciją (2007 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-1198 redakcija), pareiškėjos veika būtų kvalifikuota kaip Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti atsakomybę švelninančių teisės aktų nuostatas.

5. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimas nebetaikomas už alkoholio produktų prekybą, laikymą, gabenimą neturint prekybos (sandėliavimo) vieloje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 12 p., 17 str. 2 d. 10 p.), tuo tarpu pareiškėjai licencijos galiojimas buvo panaikintas už alkoholinių gėrimų realizavimą ir laikymą iš viso neturint šių gėrimų juridine galią turinčių privalomų įsigijimo dokumentų (Alkoholio kontroles įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.. 17 str. 2 d. 2 p.).

6. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalis numato, kad už Alkoholio kontroles įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo. Taigi, vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika 2008 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008 ir perkvalifikuoti pažeidimą negalima.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime byloje Nr. 02/06-23/06-37/06-50/06-31/07 pabrėžė, kad teismo įgaliojimai spręsti, ar atitinkamam teisės pažeidėjui - ūkio subjektui turi būti nenaikinamas licencijos galiojimas „toli gražu nereiškia, kad teismas gali nepaisyti principinės nuostatos, jog tas asmuo tuo metu kai buvo prekybos alkoholio produktais rinkos dalyvis (kuriai taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas), pažeidė esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas - nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų, ir kad ši rinka turi būti apsaugota nuo lokių dalyvių, kurie būdami joje veikė ne pagal jos taisykles, bet priešingai joms. Taigi, tokie atvejai, kai minėta uždraudimo sankcija neturi būti taikoma, tegali būti itin reti, išimtiniai. Akivaizdu, kad kiekvienu tokiu atveju teismo akte turi būti aiškiai ir racionaliai argumentuojama, kokias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes pažeistų licencijos galiojimo panaikinimas. Priešingu atveju tektų konstatuoti, kad teismo sprendimas ignoruoja viešąjį interesą. Be kita ko, tektų konstatuoti, jog ignoruojama tai, kad kaip minėta, pagal Konstituciją valstybė turi siekti saugoti ir ginti asmenį ir visuomenę nuo pavojingų teisės pažeidimų ir sugebėti tai daryti veiksmingai. Tai būtų ne toks teisingumas, kurį įtvirtina Konstitucija“. Šiuo konkrečiu atveju teismas klaidingai aiškino teisės normas ir taip ignoruojamas viešasis interesas., Konstitucijoje ginamos ir saugomos vertybės.

Pareiškėja nesikreipė į teismą dėl apeliantės priimto nutarimo, kuriuo buvo skirta iš ties neadekvati padarytam pažeidimui 3000 litų bauda, panaikinimo, baudą sumokėjo ir buvo įsitikinusi, jog licencijos galiojimas nebus naikinamas. Tokius pareiškėjos veiksmus lėmė tai, kad pareiškėja tik prieš 5 mėnesius buvo įsigijusi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir nežinojo visų alkoholio produktų verslą reglamentuojančių teisės aktų. Sumokėjus 3000 litų baudą, prevenciniai tikslai buvo pasiekti, kadangi pareiškėja iki šiol jokio Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo nepadarė, todėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimas, kaip papildoma sankcija, būtų netikslinga ir neteisinga.

Nuo 2008 m. vasario 8 d. pasikeitė teisės aktas, reglamentuojantis alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, redakcija nenumato, jog prekių tiekimo dokumentuose būtų nurodomas alkoholinių gėrimų partijos numeris, t. y. tapatumas nėra nustatomas, prekių tiekimo dokumentuose privaloma įrašyti „Šiame dokumente išvardinti alkoholiniai gėrimai atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus, turi atitiktį patvirtinančius dokumentus ir yra tinkami vartoti žmonėms“. Pagal šiuo metu galiojančią Alkoholio kontrolės įstatymo redakciją (17 str. 1 d.; 2 d.; 34 str.) licencijų verstis alkoholio produktų verslu galiojimas panaikinamas tik tais atvejais, kada iš viso nėra alkoholinių gėrimų įsigijimo ar gabenimo dokumentų. Ginčijamu atveju alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentai buvo, tačiau, priimant Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 3K06/36, buvo konstatuota, kad alkoholiniai gėrimai yra nepaženklinti ir to pasekmėje nėra galimybės nustatyti ar pagal pateiktus dokumentus buvo gauti būtent tie alkoholiniai gėrimai. Esant tokiems teisės aktų pasikeitimams, šiuo metu pareiškėjai inkriminuotas pažeidimas būtų Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 2 dalies 10 punkte, už kuriuos nėra naikinamas licencijos galiojimas. Tuo metu, kada pareiškėjai buvo skirta 3000 litų bauda, apeliantė, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdydama savo funkcijas galėjo ir privalėjo išreikalauti iš alkoholinių gėrimų tiekėjų Atitikties deklaracijas, atlikti priešpriešinį patikrinimą, kad objektyviai būtų nustatyta tiesa, nes tiek tikrinimo metu, tiek ir skiriant 3000 litų baudą, apeliantei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra, pagal kurią ir buvo įsigyti alkoholiniai gėrimai. Pasikeitus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytai tvarkai, nuo 2008 m. vasario 8 d. alkoholinių gėrimų tapatumas nebenustatinėjamas pagal PVM sąskaitose faktūrose įrašytus Atitikties deklaracijų rekvizitus. Iškilus neaiškumams, kontroliuojančios institucijos pačios privalo pareikalauti pateikti Atitikties deklaracijas.

Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, aiškinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą, yra nepagrįsti. Ginčijamu atveju, buvo pažeista alkoholinių gėrimų ženklinimo tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, jog licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas yra uždraudimo sankcija - prevencinio poveikio priemonė, kuri daro neigiamą poveikį atitinkamų asmens teisių įgyvendinimui. Prevencinio poveikio priemonėms yra taikomi tie patys teisingumo, proporcingumo, tikslingumo, teisėtumo (taip pat procedūrinio) reikalavimai, kaip ir „įprastinėms“ bausmėms ar administracinėms nuobaudoms. Ypač pabrėžtina, kad Įstatyme buvo (ir šiuo metu yra) nustatytas toks visuminis teisinis reguliavimas, pagal kuri vien šio Įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nurodyto pažeidimo fakto negalėjo (ir šiuo metu negali) pakakti tam, kad būtu panaikintas atitinkamo ūkio subjekto turimos licencijos galiojimas (ir nustatytą laiką neišduodama nauja licencija). Sprendžiant dėl teisinės atsakomybės už Įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nurodytus teisės pažeidimus būtina nustatyti ne tik teisės pažeidimo faktą, bet ir tai, kad tą teisės pažeidimą padarė teisinėn atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas, t. y. to teisės pažeidimo subjektą ir subjektinę pusę, kaip jo sudėties elementus. Nepakanka vien to, kad atitinkamas pažeidimas būtų padarytas įmonėje ir kad jį padarytų tos įmonės administracijos vadovas ar kitas darbuotojas, - jis turi būti padarytas įmonės vardu arba dėl jos interesu. Licencijos galiojimo panaikinimas ir jį lydintis naujos licencijos neišdavimas nustatytą laiką yra griežta sankcija ir griežta prevencinio poveikio priemonė, nes ja padaromas esminis neigiamas poveikis teisės pažeidėjo - ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai: jis yra pašalinamas nustatytam laikui iš prekybos alkoholio produktais rinkos -apribojama jo ūkinės veiklos laisvė ir nuosavybės teisė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Sanmarko“ skundą patenkino iš dalies – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo „Dėl licencijos UAB „Sanmarko“ galiojimo panaikinimo“ Nr.40-278 2 pastraipą, kuria nuo 2006 m. gegužės 22 d. panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas UAB „Sanmarko“ Didžioji g. 15-14, Vilnius (įmonės kodas 300132663, licencija Nr. 0166V00, išduota 2005 m. rugpjūčio 25 d., restoranas Subačiaus g. 2 / Šv. Kazimiero g. 1), kitus pareiškėjos reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Apeliantė skundą grindžia tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie LR Vyriausybės 2006 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 3K06/36 nustatė, jog pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktus, 17 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktus ir dėl skyrė pareiškėjai 3000 Lt baudą. Bauda paskirta dėl to, kad 2006 m. vasario 11 d. UAB „Sanmarko“ priklausančiame restorane, esančiame Subačiaus g. 2/Šv. Kazimiero g. 1, Vilniuje buvo parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, kuriems patikrinimo metu nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai, alkoholiniai gėrimai nepaženklinti nustatyta tvarka.

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalis galiojusi ginčijamo įsakymo metu (iki 2006 m. gegužės 13 d.) numatė, kad už Alkoholio kontroles įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo.

Pagal šiuo metu galiojančią Alkoholio kontrolės įstatymo redakciją (įstatymo Nr. X-1750 redakcija galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.), pareiškėjos veika būtų kvalifikuota kaip Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas.

Pagal šiuo metu galiojančią Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies redakciją ( Įstatymo Nr. X-1750 redakcija nuo 2008 m. spalio 25 d.) už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus yra numatyta, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo.

Tokiu būdu už pareiškėjos padarytus pažeidimus atsakomybė nėra sušvelninta ir nėra pagrindo taikyti švelnesnio įstatymo. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. kovo 12 d. nutartimi (adm. byla A-248-1707/2008) konstatavo, kad aplinkybė, ar Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimo pažeidimas, numatytas šio įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje, buvo, turi esminę reikšmę sprendžiant, ar pagrįstas ir teisėtas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholio produktais panaikinimas.

Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja padarė pažeidimą. Vėlesnis alkoholinių gėrimų tapatumo nustatymo tvarkos pasikeitimai įtakos atsakomybei neturi. Pareiškėja Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LR Vyriausybės 2006 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 3K06/36 nustatyto pažeidimo kvalifikavimo neginčijo ir jis yra galiojantis. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LR Vyriausybės nutarimas buvo pagrindas atsakovui priimti įsakymą dėl licencijos atėmimo ir įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ABTĮ 89 straipsnyje nurodytais pagrindais jis negali būti panaikintas.

Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu nustatė, kad iš Konstitucijos kylantys teismo įgaliojimai spręsti, ar atitinkamam teisės pažeidėjui – ūkio subjektui turi būti skiriama piniginė bauda, bet nepanaikinamas licencijos galiojimas (pagal Įstatymo 34 straipsnio 17 dalį (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d. redakcijos)) yra riboti – teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, gali nuspręsti, kad licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas tik tokiais atvejais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) (58 p.).

Tokiu būdu teismas turi teisę spręsti ar papildomos sankcijos skyrimas yra būtinas. Tokiu atveju ginčijamas administracinis aktas gali būti naikinamas ar keičiamas tiesiogiai taikant Konstitucinio teismo nutarimą.

Yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, nes 2006 m. vasario 11 d. prekių atsakingo saugojimo aktas patvirtina, jog reikalingais dokumentais nebuvo pagrįstas 30 l statinės alaus įsigijimas, nes ant jo nebuvo ženklinimo banderole (b. l. 61). Alkoholinio gėrimo kiekis bei pažeidimo padarymo pobūdis leidžia pripažinti, kad padarytas pažeidimas nėra piktybiškas ir vertintinas kaip mažareikšmis, todėl licencijos panaikinimas yra aiškiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog paskirtos baudos dydžiu - 3000 Lt, gali būti pasiekti sankcijos tikslai, netaikant papildomos sankcijos – licencijos galiojimo panaikinimo.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo įsakymą, iš esmės teisingai išsprendė bylą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,

nutaria:

Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.