- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- 1-1382-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- J. G.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2019 m. kovo 17 d. apie 17.09 val. Salomėjos Nėries gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 101 J. G. vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo 2,21 promilės etilo alkoholio.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu J. G. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio išvakarėse jis šventė, o kitą dieną grįžo namo. Jis nesijautė stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jis buvo mažai miegojęs, taigi automobilį vairavo jo žmona. Atvažiavus namo jo žmona pastatė automobilį neįgaliojo automobilio parkavimo vietoje. Jis nuėjo namo, vėliau jis grįžo prie automobilio paimti daiktų. Jis neplanavo niekur važiuoti, tačiau pamatęs, kad automobilių stovėjimo aikštelėje atsilaisvino vieta automobiliui, jis nutarė patraukti automobilį iš neįgaliojo automobilio parkavimo vietos. Bevažiuodamas jis kliudė kito automobilio priekines dureles. Šalia buvę žmonės tai pamatė ir iškvietė policijos pareigūnus. Savo veiksmus jis vertina labai blogai. Jis prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja sutinka būti jo žmona. Jo ir žmonos santykiai geri. Jis klauso žmonos patarimų. Jis po šio įvykio kalbėjo su žmona, jie sutarė, kad jis tokių kvailysčių daugiau nedarys. Jis su žmona augina neįgalią dukrą. Jis turi finansinių įsipareigojimų bankui. Jo žmona turi vairuotojo pažymėjimą. Po šio įvykio jis išklausė mokymus apie alkoholio žalą, paskaitos jam padėjo, privertė jį susimastyti. Alkoholinius gėrimus jis geria tik per šventes.
Teisiamojo posėdžio metu J. G., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėja ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu J. G. parodė, kad 2019 m. kovo 16 d. vakare jis šventė sesers jubiliejų, gėrė viskį. Šventė baigėsi 2019 m. kovo 17 d. apie 03.00 val. Ryte atsikėlęs jis išgėrė alaus. Apie 16.00 val. žmona jį parvežė į namus Vilniuje. Prie namų žmona paliko stovėti automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįgaliojo automobilio parkavimo vietoje, nes visa automobilių stovėjimo aikštelė buvo užimta. Su žmona paėmęs dalį daiktų jis nuėjo į namus. Pabuvęs namuose jis paėmė automobilio raktus ir nuėjo iš automobilio atnešti likusių daiktų. Išėjęs į kiemą ir pamatęs automobilių stovėjimo aikštelėje atsilaisvinusią vietą automobiliui jis nutarė perstatyti automobilį į laisvą vietą aikštelėje. Sėdęs už automobilio vairo jis pradėjo važiuoti. Vairuodamas automobilį, važiuodamas atbuline eiga jis bandė priparkuoti automobilį į laisvą vietą, tačiau jis kliudė greta stovėjusį automobilį „Toyota“. Priparkavęs automobilį jis išlipo iš automobilio. Prie jo priėjo vyriškis, kuris pasakė matęs, kaip įvyko eismo įvykis, ir pasakė iškviesiąs policijos pareigūnus. Jis pasakė sutinkantis. Nunešęs daiktus į namus jis grįžo atgal. Jam išėjus į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie įformino eismo įvykį. Paklaustas, ar jis gėrė alkoholinių gėrimų, jis atsakė gėręs ryte. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas, po ko jis buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 37-39).
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad 2019 m. kovo 17 d. apie 17.06 val. eidamas pro automobilių stovėjimo aikštelę ties pastatu, esančiu Salomėjos Nėries g. 101, Vilniuje, jis pamatė, kaip aikštele atbuline eiga važiavęs automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parkuodamasis atsitrenkė į automobilio „Toyota“ dešinės pusės duris, priekinį dešinį kampą. Minėto automobilio vairuotojas važiuodamas atbulas į parkavimo vietą jo vos nepartrenkė. Jis pastukseno į automobilį ir pastarasis sustojo. Iš automobilio išlipo vairuotojas, kuris paaiškino nematęs, kad apgadino stovintį automobilį „Toyota“. Kalbėdamasis su vairuotoju jis pajuto nuo pastarojo sklindantį alkoholio kvapą, vairuotojas atrodė apgirtęs. Kadangi vairuotojas neketino kviesti policijos pareigūnų, pastaruosius iškvietė jis pats. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams priėjo ir minėtas vairuotojas. Jis policijos pareigūnams nurodė, jog būtent šis vyriškis apgadino stovintį automobilį „Toyota“. Policijos pareigūnai vairuotojui nustatė 2,16 promilių girtumą. Po eismo įvykio vairuotojas alkoholio negėrė. Jis vairuotojo nematė kelias minutes iki atvykstant policijos pareigūnams, kai šis buvo trumpam pasišalinęs link namo (b. l. 17-19).
Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Antrojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. kovo 17 d. apie 17.11 val. buvo gautas pranešimas, kad ties pastatu, esančiu Salomėjos Nėries g. 101, Vilniuje, į stovintį priparkuotą automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą pranešėjas A. B. paaiškino eidamas matęs, kaip kieme automobilis „Audi A6“ važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė ir apgadino aikštelėje stovėjusį automobilį „Toyota“. A. B. nurodė asmenį, vairavusį automobilį „Audi A6“ ir atsitrenkusį į stovintį automobilį „Toyota“, kuris prisistatė J. G.. Pastarasis neneigė vairavęs automobilį bei sukėlęs eismo įvykį. Alkotesteriu J. G. buvo nustatytas 2,16 promilių girtumas, po ko J. G. buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas kraujo mėginys girtumo nustatymui (b. l. 21-23).
Specialistas, ištyręs J. G. kraują, paimtą 2019 m. kovo 17 d. 17.55 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją 2,21 promilių etilo alkoholio (b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad J. G. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jo paties, taip pat liudytojų A. B., D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. kovo 17 d. apie 17.09 val. Salomėjos Nėries gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 101 J. G. vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo 2,21 promilės etilo alkoholio.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
Šiai bylai reikšmingos teisės normos:
BK 281 straipsnio 7 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).
Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio,
baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Minėta, kad J. G. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,21 promilės etilo alkoholio, taigi J. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
Teisiamojo posėdžio metu J. G. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį S. G. atsakomybei pagal laidavimą. J. G. nurodė, kad S. G. yra jo sutuoktinė, jie gyvena kartu dvylika metų, augina dukrą, sutuoktinė jam yra autoritetas. Jie šneka dažnai, bendrauja, jis visada išklauso sutuoktinės patarimų, mokymų. Po šio įvykio jis su sutuoktine šnekėjo daug, jis išklausė moralą, kad negalima to daryti, ir dabar jie apie tai šneka.
Teisiamojo posėdžio metu S. G. paprašė perduoti J. G. jos atsakomybei pagal laidavimą. Ji nurodė, kad ji yra atsakinga, sąžininga, jos santykiai su sutuoktiniu J. G. yra artimi, šilti, jie kartu gyvena dvylika metų, jie augina neįgalią dukrą, daug bendrauja, ji daro J. G. teigiamą įtaką, kalba, kokios galėjo būti pasekmės. J. G. supranta, ką padarė, ir labai dėl to išgyvena. Ji žino, kad J. G. laikysis įstatymų, tikrai pasimokė.
Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:
1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
2. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
3. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
4. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.
J. G. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamą veiką J. G. padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. J. G. nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. J. G. nėra teistas (b. l. 44), šio įvykio metu administracinėmis nuobaudomis nebuvo baustas (b. l. 45), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 133), taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog J. G., jam skyrus baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoja sutinka būti J. G. sutuoktinė S. G.. S. G. nėra teista (b. l. 107), administracine tvarka nebausta (b. l. 106). Kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pats J. G., S. G. jam yra autoritetas, jis klauso S. G. patarimų. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad S. G. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima sutuoktiniui J. G., su kuriuo dvylika metų kartu gyvena, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką J. G., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus J. G., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. G. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bausmės paskirtis:
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Žemesnės instancijos teismas
1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždraudimas naudotis specialia teise;
2) viešųjų teisių atėmimas;
Žemesnės instancijos teismas
3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;
4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;
5) nemokami darbai;
6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
7) turto konfiskavimas;
8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;
9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
10) išplėstinis turto konfiskavimas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.
BK 68 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).
1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.
1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:
1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;
2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.
J. G. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad J. G., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad J. G. nusikaltimą padarė naudodamasi jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones- transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga J. G. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam- vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio- vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalyje buvo numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija J. G. kraujyje (2,21 promilės) daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taip pat į tai, kad J. G., vairuodamas kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita kelių transporto priemonė, Kita vertus teismas įvertina ir tai, kad J. G. augina neįgalią dukrą, kuriai reikalinga didesnė priežiūra, taigi J. G. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas mažesnis už vidurkį- vieneri metai ir šeši mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismas taip pat pažymi, kad J. G. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone- automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio J. G. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. G. (b. l. 12), taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 660 eurų (b. l. 72-102), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš J. G. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma- 660 eurų.
VI. Procesinės prievartos priemonės
BPK 119 straipsnis.
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
Ikiteisminio tyrimo metu J. G. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 42-43), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
J. G., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. G. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti J. G. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones vienerius metus ir šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei išieškoti (konfiskuoti) iš J. G. 660 eurų.
J. G. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
Išaiškinti J. G. ir S. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti J. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.