Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-01-31 · Civilinė byla Nr. 2YT-41-962/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-31
Bylos Nr.
2YT-41-962/2017
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01317-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Pareiškėjas
J. S.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“, J. M., A. S., V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-41-962/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01317-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 31 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant pareiškėjui J. S., jo atstovei advokatei O. B.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Turto bankas“, J. M., A. S., V. S., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis tuoj po savo tėvo J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jo tėvas J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), po savo sutuoktinės O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjo mūrinį namą, su priklausiniais, tačiau nei tuometiniame Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir Paslaugų biure ir Prienų Stakliškių seniūnijoje jis buvo neužregistruotas. Todėl po J. S. mirties pastarojo vardu registruoto turto bebuvo. Notaro biure į mirusio J. S. palikimą paveldėjimo byla nepradėta. Po tėvo mirties pareiškėjas dėl teisinio neišprusimo į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Palikimą priėmė aktyviais veiksmais, praktiškai pradėdamas valdyti mirusiojo turtą ir jį valdo ir šiuo metu kaip savo nuosavybę. Toliau gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), juos prižiūri, rūpinuosi kaip savais, moka mokesčius, dirba dalį tėvui paskirtos asmeninio ūkio žemės, sodina bulves, daržoves. Po tėvo mirties pasiliko mirusiojo asmeninius daiktus, baldus, buities prietaisus ir jais naudojasi šiuo metu kaip savais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareikšimą nurodė, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka, nes nėra duomenų, kad įstatymų nustatyta tvarka J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) buvo skirta asmeninio ūkio žemė, todėl J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) pareiškimas negali būti patenkintas (b.l. 41-43). Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė pareiškimui neprieštaravo, kadangi prašoma nustatyti bendrą juridinį faktą paveldėjimo tikslu, nesiekiant paveldėti būtent ginčijamos žemės.

Suinteresuotas asmuo A. S. apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotas tinkamai (b.l. 56), į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka (b.l. 80-81).

Suinteresuotas asmuo V. S. apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuota tinkamai (b.l. 60), į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka (b.l. 48, 68).

Suinteresuotas asmuo J. M. apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuota tinkamai (b.l. 59), į teismo posėdį neatvyko, jo atidėti neprašė, pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka (b.l. 48).

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareikšimą nurodė, kad su pareikštu reikalavimu sutinka, neturi jokių duomenų apie J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) palikimo perėjimą valstybei, neturi duomenų apie J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodo, kad prašymui dėl juridinio fakto nustatymo neprieštaraus, jei pilnai ir visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikins, kad J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašė byla nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 50-51).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t.y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo tėvas J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Paveldėjimo byla į (duomenys neskelbtini) mirusio J. S. palikimą nepradėta (b.l. 7). Pareiškėjas nurodė ir apklausti liudytojai A. G. Ž. ir G. S. patvirtino, kad pareiškėjo tėvo mirties momentu, J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) su savo tėvu J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) kartu gyveno namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pareiškėjas tuoj pat po tėvo mirties ir toliau rūpinosi namais, žeme. Liko namuose gyventi, mokėjo mokesčius (b.l. 15-28) jam liko visi palikėjo asmeniniai daiktai. Tai, jog pareiškėjo tėvas J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) turėjo turto (sodybą), liudija paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (b.l. 31), kuriame nurodyta, jog J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) po O. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) paveldėjo jos turtą (mūrinį gyvenamąjį namą su rūsiu, ūkio pastatus, kiemo įrenginius, 13,97 Lt įmokėtus už žemės sklypą). Nėra pagrindo netikėjo pareiškėjo paaiškinimais, kad name, kuriame jis gyveno kartu su tėvu, jis liko gyventi, jam liko jo asmeniniai daiktai – rūbai, papuošalai, baldai, elektros, buities prietaisai.

Byloje pateiktas pareiškimas (b.l. 2-4), pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojų paaiškinimai teismo posėdyje bei kita rašytinė bylos medžiaga įrodo, kad pareiškėjas, po tėvo J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) mirties, liko gyventi tėvo namuose, dirbo žemę, jam liko visi tėvo rūbai, papuošalai, daiktai, baldai, elektros, buities prietaisai, kuriuos po tėvo mirties jis priėmė ir naudojo kaip savus.

J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) palikimas atsirado jo mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini) Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iš karto priėmė mirusio J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) palikimą – dirbo jam skirtą žemę, jam atiteko tėvo rūbai, papuošalai, daiktai, baldai, elektros, buities prietaisai. Taigi, nors jis palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) per nustatytą trijų mėnesių terminą tokiu būdu faktiškai priėmė J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Gyventojų registro tarnybos pažyma patvirtina, kad pareiškėjas turi brolį A. S. ir dvi seseris V. S. ir J. M., kurie su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir jokių pretenzijų dėl palikimo priėmimo nereiškia. Paveldėjimo byla po J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) mirties neužvesta. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjo J. S. priteistinos 17,66 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,66 Eur (septyniolika eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Petrokienė