Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui, kaltinamajam G. J., gynėjui advokatui Anatolij Šichovcov, nukentėjusiesiems R. R., E. G., A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Joniškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) studentas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2014 m. rugsėjo 20 d., apie 01.44 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio patalpose, esančiose Medžiotojų g. 1, Joniškyje, sulaikytas už girto pasirodymą viešoje vietoje, reikalavo būti paleistas, panaudodamas psichinę prievartą žodžiu grasino nužudyti ir susidoroti, sakydamas žodžius „nužudysiu, sutraiškysiu, ir pan., jus visus atleisiu iš darbo, jūs visi atsidursite izoliatoriuje“ Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patruliui E. G., vyresniajam patruliui R. R. ir Operatyvaus valdymo poskyrio specialistui A. K., vykdantiems tarnybines funkcijas, ir, nuvestas į areštinę, prie laikino sulaikymo patalpos, vyresniajam patruliui R. R. ir specialistui A. K., panaudodamas psichinę prievartą, grasino pareigūnus nužudyti, susidoroti, už tai, kad jį sulaikė, sakė, žinantis pareigūnų buvimo vietas, juos pažįsta, taip savo aktyviais veiksmais grasindamas valstybės tarnautojams E. G., R. R. ir A. K., atliekantiems valstybės tarnautojų funkcijas, sukėlė pagrindą manyti, kad tokie G. J. grasinimai nukreipti prieš pareigūnus gali būti realiai įvykdyti ateityje.

Kaltinamasis G. J. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-09-20 ėjo į namus su draugais, buvo neblaivus. Atvažiavo pareigūnai, prieš kuriuos jis pradėjo „naglavoti“. Pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Norėdamas, kad pareigūnai jį paleistų, jis pradėjo jiems grasinti. Visi pareigūnai, kuriems jis grasino, yra posėdžių salėje. Jis pareigūnams grasino, kad juos nužudys, sutraiškys, kad juos uždarys, išmes iš darbo. Taip kalbėjo, nes buvo išgėręs ir pradėjo kalbėti nesąmones. Jis realiai nieko nebūtų daręs, kalbėjo alkoholio poveikyje, nesąmoningai. Būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Pažada ateityje daugiau taip nebesielgti. Atsiprašo nukentėjusiųjų, dėl jų atžvilgiu išsakytų grasinimų. Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutiktų atlyginti po 500 Lt kiekvienam nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad civilinį ieškinį palaiko, prašo iš kaltinamojo priteisti 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Neturtinę žalą sudaro patirtas stresas ir išgyvenimas dėl savo ir šeimos gyvybių. Buvo lankytasi ir bendrauta su psichologu (6 kartai po 50 minučių), dėl neigiamų išgyvenimų išėmimo, taip pat buvo perspėti šeimos nariai, kad elgtųsi atsargiau ir jį perspėtų apie bet kokią grėsmę. Nuo to momento, jo mažametis vaikas į darželį ir iš darželio buvo vežiojamas tik automobiliu. Darželis, kurį lanko jo mažametis vaikas, yra šalia kaltinamojo gyvenamosios vietos. Be to, kaltinamasis jam sakė, kad puikiai jį pažįsta, todėl jis kaltinamojo grasinimus suprato, kaip realius. Kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, neneigė vartojęs narkotines medžiagas, nors atlikti testą kategoriškai atsisakė. Jo manymu, iš tokio neadekvataus žmogaus galima tikėtis visko. Per 16 jo darbo metų, tai yra pirmas kartas, kai žmogus isteriškai bei neadekvačiai grasina.

Nukentėjusysis R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad civilinį ieškinį palaiko. Neturtinę žala sudaro tai, kad jam dėl patirtų grasinimų ir streso teko kreiptis pas psichologus, pradėjo nerimauti, nerimavo dėl savo šeimos narių sveikatos. Jo žmonos tėvai gyvena netoli kaltinamojo gyvenamosios vietos, todėl jis kaltinamojo grasinimus suprato kaip realius.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais:

nukentėjusiojo R. R. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad 2014-09-20, dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būryje kartu su patruliu E. G. ir postine S. Daunoraite. Patruliuojant apie 01.40 val., Joniškio mieste, Audruvės gatvėje ties namu Nr. 7, buvo pastebėta viduryje kelio stovinti asmenų grupė. Privažiavus tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie asmenų ir pareikalavus išsiskirstyti, asmenys išsiskirstė, išskyrus vieną jaunuolį, kuris liko stovėti ant kelio važiuojamosios dalies. Kadangi jaunuolis svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, asmens tapatybės nustatymui ir už girto pasirodymą viešoje vietoje (ATPK 178 str.), apie 01.44 val. buvo pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio patalpas. Pristačius, buvo nustatyta, kad tai G. J., gim. 1995-08-04, gyv. Melioratorių a. 2-3, Joniškyje. Nustatinėjant G. J. tapatybę, kartu buvusiems pareigūnams E. G. ir A. K., kaltinamasis pradėjo reikalauti paleisti, nurodžius, kad jis sulaikytas dėl pažeidimo, pradėjo grasinti, kad jei bus sulaikytas su pareigūnais susidoros, kaltinamasis sakė tokius žodžius „nužudysiu, sutraiškysiu, jums bus pyze, jus visus atleisiu iš darbo, jus visi atsidursite izoliatoriuje“. Visi išsakyti G. J. grasinimai buvo garsiai rėkiant ir agresyviu tonu. G. J. nustačius girtumą, dėl agresyvaus ir neadekvataus elgesio bei nesiorientavimo aplinkoje, G. J. pristatė į VŠĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, testo atlikimui, tačiau kaltinamasis kategoriškai nuo testo atsisakė, dėl ko vėl buvo pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrį, kur kartu su pareigūnu A. K. G. J. nuvedė prie laikino sulaikymo patalpų, areštinėje. Nuvedus į areštinę, G. J. vėl panaudodamas psichinę prievartą grasino jį ir pareigūną A. K. nužudyti, su pareigūnais susidoroti, sakė, kad pareigūnai dar pasigailės, kad kaltinamąjį sulaikė. G. J. sakė, kad jį pažįsta, žino ką veikia ir kur lankosi. G. J., panaudodamas psichinę prievartą, grasinimus žodžiu susidoroti ir nužudyti, siekė išvengti atsakomybės už administracinio teisės pažeidimo padarymą ir reikalavo būti paleistas, tokiais savo veiksmais jam atliekant pavestas funkcijas, įžeidė jo orumą, sukėlė nerimą ir baimę, bei realų pagrindą tikėti, kad grasinimus ateityje gali įvykdyti realiai, kas sukėlė pavojų jo sveikatai ir gyvybei. Taip pat G. J. išreikšti grasinimai žodžiu nužudyti ir susidoroti sukėlė jam baimę ir nerimą dėl savo šeimos narių sveikatos ir gyvybės. Dėl šio įvykio jis kreipėsi pokalbiui pas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato psichologą A. N.. Dėl šio įvykio patyrė išgyvenimų, jam padaryta moralinė žala (22 b. l.);

nukentėjusiojo E. G. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, analogiški nukentėjusiojo R. R. parodymams (12 b. l.);

nukentėjusiojo A. K. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, analogiški nukentėjusiojo R. R. parodymams (12 b. l.);

liudytojos Simonos Daunoraitės apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, analogiški nukentėjusiojo R. R. parodymams. Taip pat liudytoja parodė, kad girdėjo G. J. išreikštus grasinimus, bet jų asmeniškai nepriėmė, mano, kad jie buvo nukreipti pareigūnams R. R., E. G. ir A. K. (29 b. l.);

liudytojos Erikos Keturakytės apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, analogiški nukentėjusiojo R. R. parodymams. Taip pat liudytoja parodė, kad girdėjo G. J. išreikštus grasinimus, bet jų asmeniškai nepriėmė, mano, kad jie buvo nukreipti pareigūnams R. R., E. G. ir A. K. (30 b. l.);

2014-09-20 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio E. G. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, kad 2014-09-20, apie 01.44 val., pristačius G. J. į policijos komisariatą ir nustatinėjant jo tapatybę, G. J. šalia buvusiems pareigūnams pradėjo grasinti, kad su pareigūnais susidoros, atleis iš darbo, nužudys, kad atsidurs izoliatoriuje (3 b. l.);

2014-09-20 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio R. R. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, kad 2014-09-20, apie 01.44 val., pristačius G. J. į policijos komisariatą ir nustatinėjant jo tapatybę, G. J. pradėjo elgtis neadekvačiai, pradėjo grasinti, kad susidoros su ten buvusiais pareigūnais, atleis iš tarnybos, kad pareigūnai bus uždaryti į tardymo izoliatorių, kad pareigūnai pasigailės, kad jį sulaikė. Kai G. J. buvo vedamas į laikino sulaikymo patalpas, jis toliau nuolat grasino R. R. ir A. K., kad su pareigūnais susidoros, kad pareigūnus pažįsta (4 b. l.);

2014-09-20 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto A. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, kad 2014-09-20, apie 01.44 val., pristačius G. J. į policijos komisariatą ir nustatinėjant jo tapatybę, G. J. šalia buvusiems pareigūnams – R. R., E. G. ir S. Daunoraitei, pradėjo grasinti, kad jei jį tuojau pat nepaleis, jis pareigūnus nužudys, sutraiškys, atleis iš darbo, kad pareigūnai atsidurs izoliatoriuje. Vedant G. J. į laikino sulaikymo patalpą, pastarasis nuolat grasino A. K. ir R. R. nužudyti, minėjo žinantis ir pažįstantis pareigūnus, todėl aiškino, kad jų dienos bus suskaičiuotos, kad pareigūnams bus „pyze“, pareigūnus nužudys. Taip pat grasino, kad su pareigūnais susidoros jo mama (5 b. l.);

2014-09-20 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinės S. Daunoraitės tarnybiniu pranešimu, kuriame ji nurodė, kad 2014-09-20, apie 01.44 val., pristačius G. J. į policijos komisariatą ir nustatinėjant jo tapatybę, G. J. pradėjo grasinti, kad su pareigūnais susidoros, atleis iš darbo, uždarys į tardymo izoliatorių (6 b. l.);

2014-09-20 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio postinės E. Keturakytės tarnybiniu pranešimu, kuriame ji nurodė, kad prieš G. J. uždarant į laikino sulaikymo patalpas, jis, šalia buvusiems pareigūnams R. R., E. G., S. Daunoraitei ir A. K., pradėjo grasino fiziniu susidorojimu, kad atleis iš tarnybos, kad bus uždaryti į tardymo izoliatorių, pradėjo elgtis neadekvačiai (7 b. l.);

asmens blaivumo testu, kuriame nurodyta, kad 2014-09-20, 01.52 val., G. J. nustatytas 1,72 promilės girtumas (49 b. l.).

Teismas laiko įrodyta, jog kaltinamasis G. J. 2014-09-20, apie 01.44 val., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio patalpose, esančiose Medžiotojų g. 1, Joniškyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sulaikytas už girto pasirodymą viešoje vietoje (ATPK 178 str.), reikalavo būti paleistas, panaudodamas psichinę prievartą žodžiu grasino nužudyti ir kitaip susidoroti su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patruliu E. G., vyresniuoju patruliu R. R. ir Operatyvaus valdymo poskyrio specialistu A. K., kurie vykdė tarnybines funkcijas, ir nuvestas į areštinę, prie laikino sulaikymo patalpos, vyresniajam patruliui R. R. ir specialistui A. K., panaudodamas psichinę prievartą, grasino pareigūnus nužudyti, susidoroti, už tai, kad jį sulaikė, sakė, žinantis pareigūnų buvimo vietas, juos pažįsta, taip savo aktyviais veiksmais grasindamas valstybės tarnautojams E. G., R. R. ir A. K., sukėlė pagrindą manyti, kad tokie G. J. grasinimai nukreipti prieš pareigūnus gali būti realiai įvykdyti ateityje. Kaltinamasis G. J. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neneigia, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino įvykdęs šią veiką. Kaltinamojo G. J. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusių policijos pareigūnų apklausos protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose esantys duomenys, kurie yra analogiški posėdžio metu apklausto kaltinamojo parodymams.

Įvertindamas G. J. veiksmų intensyvumą, jo per kelis kartus išsakytus grasinančius žodžius pareigūnų atžvilgiu, teigimas, kad kaltinamasis pažįsta policijos pareigūnus, žino jų buvimo vietas, atsižvelgiant į tai, kad Joniškis yra gana nedidelis miestas, kad Joniškio gyventojai bent iš matymo žino policijos pareigūnus, tai policijos pareigūnams davė pagrindą manyti, kad kaltinamojo grasinimai gali būti realiai įvykdyti, teismas laiko jog kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnį, kaip grasinimas valstybės tarnautojui.

Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. G. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę G. J. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – neteistas (33 b. l.), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (34-35 b. l.), nedirbantis (36 b. l.), mokosi (duomenys neskelbtini). Įvertindamas G. J. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo asmenybę, į jauną kaltinamojo amžių, į tai, kad jis mokosi, kad atsiprašė nukentėjusiųjų, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam G. J. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t. y. baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, skiriamas įvykdžius nesunkų nusikaltimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. J. mokosi, todėl jis įpareigotinas baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji R. R. ir A. K. pareiškė civilinius ieškinius (17-20; 24-27 b. l.), prašydami iš kaltinamojo G. J. priteisti po 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam nukentėjusiajam. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji R. R. ir A. K. savo civilinius ieškinius palaikė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nukentėjusieji R. R. ir A. K. savo civiliniuose ieškiniuose nurodė, kad dėl kaltinamojo G. J. išsakytų grasinimų, nukentėjusieji atlikdami jiems pavestas funkcijas, patyrė psichologinį smurtą. Iš karto po įvykio nukentėjusieji kreipėsi psichologinės pagalbos į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Personalo skyriaus Psichologų grupės vyresnįjį specialistą A. N., kuris individualių užsiėmimų metu teikė nukentėjusiesiems psichologinę pagalbą, kuri buvo nukreipta į neigiamų emocinių išgyvenimų neutralizavimą. Dėl kaltinamojo G. J. grasinimų nukentėjusieji patyrė išgyvenimus, nepatogumus, išgyveno dvasinį bei emocinį sukrėtimą.

Policijos pareigūno darbas yra neatsiejamai susijęs su grasinimais, psichologine įtampa, situacijomis, keliančiomis pavojų gyvybei bei sveikatai. Jiems yra keliami aukštesni nei vidutiniai psichologinės bei fizinės ištvermės reikalavimai. Sąmoningai pasirinkęs policijos pareigūno profesiją asmuo neabejotinai suvokia, jog jam, vykdant profesines pareigas, neišvengiamai teks patirti tiek psichologinį, tiek galimai ir fizinį smurtą iš asmenų, su kuriais jam teks dirbti. Todėl, sprendžiant klausimą dėl patirtos neturtinės žalos masto ir jos atlyginimo, teismo vertinimu, nukentėjusiesiems, kurie visi yra garbingos policijos pareigūno profesijos atstovai, taikytinas didesnės tolerancijos psichologinei įtampai standartas, ir todėl jų patirta neturtinė žala negali būti prilyginama eilinio piliečio analogiškoje situacijoje patiriamai žalai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo G. J. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, kad jis pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, niekur nedirba, mokosi Joniškio žemės ūkio mokykloje, siekiant nukentėjusiųjų ir kaltininko interesų pusiausvyros, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies, priteisiant kiekvienam civiliniam ieškovui po 500 litų neturtinei žalai atlyginti.

2014-10-02 Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro H. Keturakio nutarimu, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamajam G. J. buvo paskirtas gynėjas advokatas Anatolij Šichovcov. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš G. J. nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 426-432 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 12 MGL (1560 Lt arba 451,81 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 MGL (1041 Lt arba 301,20 eurų) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į G. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-09-20, 01.44 val., iki 2014-09-20, 15.30 val., t. y. 1 (vieną) parą, ir laikyti, kad G. J. yra sumokėjęs 2 MGL (260 Lt arba 75,30 eurų).

Nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. J. 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) (144,81 eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. R. naudai.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. J. 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) (144,81 eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. K. naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.