Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. T.

Išnagrinėjo ieškovės ieškinį atsakovui V. L. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečio vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

2009-09-22, Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1060-758/2009 patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria V. L. nepilnamečio sūnaus P. L., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui sutiko mokėti kas mėnesį po 500 litų ( 144,81 eurą).

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nuo 2009 m. padidėjo minimali mėnesinė alga, kuri yra orientaciniu kriterijumi skiriant išlaikymą. Vaikas auga ir jo poreikiai taip pat auga. Vidutiniškai per mėnesį vaiko poreikiams tenkinti ji išleidžianti apie 400 eurų iš kurių maistui 210 eurų, drabužiams, avalynei 70 eurų, būsto išlaikymui 50 eurų, sveikatos palaikymui, higienos priemonėms, mokymosi reikmėms, laisvalaikiui kultūriniam ir papildomam ugdymui apie 70 eurų.

Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai

Ieškovė ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad vieno mėnesio vidutinė išlaidų sąmata, tenkinanti minimaliems vaiko poreikiams, sudaro apie 400 eurų. Daugiau vaikui skirti pinigų negalinti, nes jos pajamos gaunamos iš darbinės veiklos per mėnesį apie 670 eurų. Be to ji turi kreditorinių įsipareigojimų, moka už studijas. Šiuo metu šeimą palaiko mama, kuri beveik kas mėnesį jai skiria apie 300 eurų.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Ieškovės pajamos iš darbinės veiklos vidutiniškai sudaro apie 670 eurų. Ji turi dviejų kambarių butą, kitokio turto neturi. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, neprieštaravo ieškovės nurodytoms aplinkybėms dėl jos patiriamų kas mėnesį išlaidų vaikui išlaikyti, nepateikė duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, sveikatos būklę, ar turi kitų išlaikytinių.

Atsakovas yra sveikas, darbingas, dirba užsienyje. Žinant, kad atsakovas dirba Airijoje, jo minimalus darbo užmokestis yra apie 1650 eurų. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, taigi, gali dirbti kvalifikuotą darbą ir uždirbti daugiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą. Tačiau ir minimalios pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos Airijoje yra pakankamos tam, kad savo vaikui iš jų galėtų skirti po 300 eurų.

Ieškovė nors ir dirba, tačiau siekia aukštesnės kvalifikacijos, dėl ko studijuoja Utenos kolegijoje. Gerinant šeimos gyvenimo sąlygas, gavusi banko paskolą, įsigijo būstą kurį pati išlaiko. Vykdant bankams paskolos grąžinimo prievoles, šeimos būtiniausiems poreikiams tenkinti ieškovė faktiškai gali skirti dar mažiau lėšų šeimos ir vaiko išlaikymui.

CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan.

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

Taigi, lyginant šalių gaunamas pajamas, galima daryti išvadą kad atsakovas jei ir gauną minimalų užmokestį, jo pajamos akivaizdžiai yra kur kas didesnės nei ieškovės. Pastebėtina, kad ne tik atsakovas turi išlaidų pragyvenimui, tačiau tokias pat išlaidas neišvengiamai turi ir ieškovė (šeimos būsto išlaikymas, maistas, apranga, transporto priemonės išlaikymas, higienos priemonės ir pan.), tačiau jos galimybės yra kur kas mažesnes nei atsakovo. Vertinant šalių poreikius, atsakovui, kaip jaunam sveikam daugiau uždirbančiam, didesnis prioritetas arba teisė gyventi geriau negali būti suteikiamas kol pakankamai nepatenkinami vaiko poreikiai. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas visiškai nusišalino nuo sūnaus auklėjimo, bendravimo su juo, visa našta ir atsakomybė dėl vaiko ugdymo ir auklėjimo tenka tik ieškovei.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas atsižvelgia į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, vertinamos vaiko interesų naudai. Kaip matyti iš Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, kurią teismo posėdžio metu atstovė patvirtino, šalių nepilnametis vaikas mokosi muzikos mokykloje, lanko šachmatų būrelį, bokso treniruotes ir animacijos būrelį.

Nuo šalių sutarto išlaikymo praėjo vienuolika metų. Vaikas išaugo, yra aktyvus, lanko būrelius, muzikos mokyklą, todėl akivaizdžiai atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos, kurių netenkinus bus ribojamas nepilnamečio ugdymas, o skiriamas 144 eurų dydžio išlaikymas yra aiškiai nepakankamas.

Teismo vertinimu vaikui būtinas kokybiškas, šviežias maistas, be to, vaikui augant būnant fiziškai aktyviam, poreikis maistui išauga, todėl, teismo nuomone, ieškovės nurodomos 210 eurų dydžio išlaidos maistui pripažintinos realiomis, pagrįstomis. Ieškovė nurodo, kad ji patiria apie 70 eurų per mėnesį išlaidų vaiko aprangai, avalynei. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga, kiekvieną sezoną jam reikalinga keisti drabužius, sutiktina, kad išlaidų drabužiams, avalynei ieškovė turi ir, atsižvelgiant į vaiko amžių, ieškovės nurodyta 70 eurų mėnesinė suma pripažintina racionalia ir pagrįsta suma, reikalinga vaikų aprangai ir avalynei.

Iš ieškovės pateikto P. L. ambulatorinio apsilankymo aprašo nuorašo matyti, kad vaikui diagnozuota alerginė bronchų astma, jam paskirtas medikamentinis gydymas. Taigi vaiko sveikatos priežiūrai ieškovė taip pat turi papildomai išlaidų. Suprantama, kad išlaidos susidaro ir dėl vaiko mokymo procesų, pagal pagrindinę ugdymo programą bei papildomą ugdymą( būreliai, muzikos mokykla), jo laisvalaikio kultūrinio ugdymo. Teismas pagrįstomis pripažįsta ieškovės nurodytas šioms reikmėms išlaidas sudarančias 70 eurų.

Ieškovė turi nuosavą būstą kuriame gyvena kartu su sūnumi ir, savaime aišku, gyvenamojo būsto išlaikymas kainuoja. Ieškovės nurodyta 50 eurų būsto išlaikymo kaina yra reali, pagrįsta byloje pateiktomis sąskaitomis už suteiktas paslaugas ir išteklius.

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

Minimali mėnesinė alga nuo 2022 metų sausio 1 d. yra 730 eurai, todėl įvertinus vaiko amžių (13 metų ), nesant kitų išlaikytinių, įvertinus faktines aplinkybes dėl šalių finansinės padėties, kad abi šalys yra darbingos, turi realias galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas, todėl atsakovas turi teikti savo vaikui po 300 eurų per mėnesį, minimaliems vaiko poreikiams, kurių nereikia įrodinėti, patenkinti. Ši suma, kartu su ieškovės teikiamu išlaikymu, užtikrins minimalų šalių vaiko poreikių patenkinimą. Teismo vertinimu, 300 eurų kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio poreikiams bei jos tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Pripažįstant, kad ieškovės vaikui išlaikyti nurodyta suma yra būtina jam augti, vystytis, tobulėti, įvertina tai, kad vaikas gyvena pas ieškovę taigi, jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu kasdienių materialiniu aprūpinimo teikimu.

Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu ieškovė gauna po papildomas išmokas kurios, atsakovui skiriant išlaikymui 300 eurų bus pakankamos tenkinti vaiko būtiniausius poreikius.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių. Šioje byloje, kaip jau minėta nustatyta, kad vaikas gyvena su ieškove, atsakovas su vaiku nebendrauja, todėl pagrindinė vaikų auklėjimo, vystymo, priežiūros ir išlaikymo našta tenka ieškovei. Nustačius, kad atsakovo pajamos yra didesnės nei atsakovės, vaiko išlaikymui prašoma priteisti suma yra protingo dydžio, pateisinanti ekonominį šalies lygį, ieškovės galimybes ir augančio vaiko poreikius. Teismas nukrypsta nuo tėvų vienodų pareigų išlaikyti vaikus principo ir tenkinant ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisia didesnį išlaikymą nei teksiantį ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau CPK ) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės.

Ieškovė prašo priteisti 156 eurų išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti todėl ieškovės patirtos 156 eurų išlaidos už advokato pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Pašto išlaidos sudaro 48,84 eurai, kurios, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

2009-09-29 Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1060-758-2009 nustatytą P. L. išlaikymą pakeisti ir nuo 2020-10-08 priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus P. L., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 300 eurų iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymui skiriamas lėšas uzufrukto teise tvarkyti J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. L. 156 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui J. L..

Priteisti iš V. L. 48,84 eurus pašto išlaidų į valstybės pajamas. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos ( įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.