Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-08 · Administracinė byla Nr. I-2266-428/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
I-2266-428/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00114-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
R. M., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2266-428/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00114-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Laurai Mukaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui R. M. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad bausmę atlikinėja Marijampolės pataisos namuose nuo 2009 m. liepos mėnesio. 2014 m. birželio 2 d. pataisos namuose buvo vykdomas asmeninių daiktų svėrimas. Pataisos namuose galima turėti asmeninio turto, kurio svoris neviršija 30 kg. Svėrimo metu pataisos namų pareigūnai pasakė, kad jeigu daiktų svoris bus virš 30 kg., tai atrinktus daiktus bus galima pasidėti į sandėlį, o vėliau juos bus galima pasiimti. Pareiškėjas nurodė, kadangi daiktų svėrimas vyko vasaros pradžioje, tai jis į sandėlį padėti atidavė žieminius rūbus. 2014 m. spalio 17 d. kreipėsi į pataisos namų administraciją, kad būtų leista pasikeisti rūbus iš vasarinių į žieminius, prašyme nurodė, kad pas jį niekas negali atvažiuoti į pasimatymą ir iš sandėlio paimti drabužius, o taip pat yra išnaudojęs galimybę gauti siuntinius, todėl liko be žieminių rūbų. Atsakovas atsisakė patenkinti prašymą ir savo atsakyme nurodė, jog gali paimti rūbus tik artimieji arba paimti daiktai bus atiduoti išeinant į laisvę. Nurodė, jog toks atsakovo elgesys yra primenantis kankinimą, nes yra pareiškėjui uždrausta disponuoti jo asmeniniais daiktais. Nurodė, jog jis neprašė grąžinti jam rūbų ir, kad jis turėtų daiktų sveriančių virš 30 kg., o tik, kad pasikeistų daiktus – atitinkamą svorį daiktų (nereikalingų rūbų priduoda), o pasiima reikalingus. Dėl tokių atsakovo veiksmų turėjo žemintis prašinėjant ir skolintis iš kitų nuteistųjų žieminius rūbus. Taip pat nurodė, jog 2015 m. sausio 7 d. 8.15 val. buvo vykdoma krata. Sustatė visus 14 ir 15 būrio nuteistuosius lauke ir krata vyko iki 9.45 val., lauke buvo 13 laipsnių šalčio. Pataisos namų pareigūnai galėjo suleisti nuteistuosius į valgyklą ar aktų salę ir vykdyti gyvenamosios patalpos kratą. Dėl tokių veiksmų pareiškėjui buvo sukeltos žeminančios garbę ir orumą bei kankinimo sąlygos. Prašė skundą tenkinti (b.l. 4).

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-05-30 įsakymu Nr. V-226 „Dėl Kalėjimų departamento prevencinės grupės, Marijampolės pataisos namų, Alytaus pataisos namų ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų dalyvavimo bendruose mokymuose Marijampolės ir Alytaus pataisos namuose" 2014-06-02 nuo 8.00 val. Marijampolės pataisos namuose 13, 14, 15 būrių gyvenamose patalpose buvo atlikta krata. Bendrojoje kratoje dalyvavo visi Marijampolės pataisos namų statutiniai valstybės tarnautojai, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai. Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 57 punktu nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų, neįskaitant iki 3 metų vaikams, gyvenantiems pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtinų daiktų, bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos - 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti bendrą daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems ir kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami. Paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas, kurį pasirašo daiktus ir reikmenis paėmęs pareigūnas, konvojaus viršininkas ir nuteistasis. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų daiktus ir reikmenis registruoja specialiame žurnale. Paimti daiktai, išskyrus draudžiamus turėti, saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu - kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi daiktai grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, šie daiktai paimami vadovaujantis šio punkto nuostatomis, kratos metu buvo patikrintas nuteistųjų turimas bendras daiktų svoris. Kratos metu iš pareiškėjo buvo paimti daiktai, kurie viršijo leidžiamą turėti daiktų svorį. Pažymime, kad jokiuose teisės aktuose nėra numatyta nuteistiesiems keisti savo turimus daiktus gyvenamojoje vietoje ir daiktus, laikomus daiktų sandėlyje (b.l. 9-11).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su atsakovo Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmais – neleidimu pareiškėjui atitinkamą svorį daiktų pasidėti į sandėlį ir vietoje to pasiimti daiktus laikomus sandėlyje; 2015 m. sausio 7 d. ryte 8.15 val. kratos vykdymo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-226 „Dėl Kalėjimų departamento prevencinės grupės, Marijampolės pataisos namų, Alytaus pataisos namų ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų dalyvavimo bendruose mokymuose Marijampolės ir Alytaus pataisos namuose" 2014 m. birželio 2 d. Marijampolės pataisos namuose 13, 14, 15 būrių gyvenamose patalpose buvo atlikta krata (b.l. 12-13).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 94, kurių 57 p. numato, kad priimtiems į pataisos įstaigą nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami. Nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų, neįskaitant iki 3 metų vaikams, gyvenantiems pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtinų daiktų, bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti bendrą daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems ir kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami. Paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas, kurį pasirašo daiktus ir reikmenis paėmęs pareigūnas, konvojaus viršininkas ir nuteistasis. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų daiktus ir reikmenis registruoja specialiame žurnale. Paimti daiktai, išskyrus draudžiamus turėti, saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi daiktai grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, šie daiktai paimami vadovaujantis šio punkto nuostatomis.

Iš pareiškėjo skundę išdėstytų aplinkybių nustatyta, jog kratos metu pasvėrus nuteistojo R. M. turimus daiktus buvo nustatytas turimų asmeninių daiktų viršsvoris. Minėtas nuteistasis pats savarankiškai atsirinko tuo metu jam nereikalingus daiktus. Daiktai ir reikmenys, kurie viršijo nuteistajam leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę 30 kg., buvo paimti. 2014 m. birželio 2 d. buvo surašytas nuteistojo asmens kratos protokolas Nr. 58/05-7781 ir jame nurodyti iš nuteistojo R. M. paimti daiktai (b.l. 14). Paimti daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje. 2014 m. gruodžio 2 d. skundu R. M. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prašydamas nurodyti Marijampolės pataisos namams, kad jie leistų pasikeisti asmeninius rūbus (b.l. 16). Kalėjimų departamentas 2014 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 2S-6565 persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti R. M. skundą Marijampolės pataisos namams. Marijampolės pataisos namai 2015 m. sausio 8 d. raštu Nr. 20/07-22 atsisakė tenkinti R. M. prašymą (b.l. 17).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, jog jei sveriant daiktus yra viršijamas svoris, nuteistajam yra pasiūloma išsirinkti mažiau reikalingus daiktus, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos išsirinkti daiktus ir jis pats išsirinko daiktus, kurių jam mažiau reikės. Pažymėtina, jog šie veiksmai atlikti vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 57 punkto nuostatomis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punktas, nustatantis ribojimą naudotis daiktais, kurių bendroji masė, kaip pareiškėjo atveju, viršija 30 kg, nenustato kitokių leistinų ar neleistinų daiktų nei nurodyta Bausmių vykdymo kodekse, tiesiog riboja nuteistiesiems galimų turėti daiktų kiekį. Šie ribojimai nustatyti siekiant palaikyti tvarką nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai paėmė pareiškėjo atrinktus daiktus, kurių masė viršijo leistinus 30 kg.

Taisyklių 57 punkte nurodyta, jog paimti daiktai, išskyrus draudžiamus turėti, saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi daiktai grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio.

Skunde pareiškėjas aiškiai nurodo, jog atitinkamą svorį daiktų jis norėjo pasidėti į sandėlį ir vietoje jų pasiimti daiktus laikomus sandėlyje, t.y. pareiškėjas norėjo pasikeisti vasarinius rūbus į žieminius, kurie buvo padėti į sandėlį. Pareiškėjas neprašė grąžinti daiktų, o tik pasikeisti daiktus neviršydamas leistino daiktų svorio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra konstatavęs, kad Taisyklių nuostatos yra įgyvendinamojo pobūdžio, Taisyklių 57 punktas iš esmės neuždraudžia nuteistiesiems naudotis Bausmių vykdymo kodekse ir pačiose Taisyklėse numatytais daiktais, neriboja nuteistųjų teisės pasirinkti, kuriuos daiktus perduoti ar grąžinti, o kuriuos – pasilikti tuometiniam naudojimui (2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2573/2012).

Atsižvelgiant į minėtas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 p. nuostatas, galima teigti, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmai neatitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 p. nuostatų reglamentavimo, todėl buvo neteisėti. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasikeisti vasarinius rūbus į žieminius, kurie buvo padėti į sandėlį, neviršijant leistinos daiktų svorio normos. Darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė nepatogumus, turėjo žemintis prašinėjant ir skolintis iš kitų nuteistųjų žieminius rūbus, yra pagrįsti.

Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas prašo teismo priteisti iš atsakovo 1 Eur neturtinės žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (LAVT nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Teismas pažymi, kad administracinių teismų praktikoje kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne vienkartinio pobūdžio, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš vienkartinio įvykio, jo patirtas neigiamas išgyvenimas buvo vienkartinio pobūdžio bei trumpalaikis nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė, didžiulį psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, fizinį skausmą t.y., kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau pripažįstant, jog R. M. , kaip asmens atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisė į teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą (užtikrinta galimybė pasikeisti vasarinius rūbus į žieminius, kurie buvo padėti į sandėlį) buvo pažeista ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Dėl 2015 m. sausio 7 d. kratos vykdymo.

Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su atsakovo Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmais - 2015 m. sausio 7 d. 8.15 val. buvo vykdoma krata. Pareiškėjas nurodė, jog sustatė visus 14 ir 15 būrio nuteistuosius lauke ir krata vyko iki 9.45 val., lauke buvo 13 laipsnių šalčio. Dėl tokių veiksmų pareiškėjui buvo sukeltos žeminančios garbę ir orumą bei kankinimo sąlygos.

Kratų ir apžiūrų atlikimą laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau vadinama – Instrukcija). Siekiant surasti ir paimti suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros (148 p.). Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiški, nežeminti jų orumo, negadinti šių asmenų daiktų. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys (149 p.). Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės (150 p.). Bendroji krata – vienu metu atliekama laisvės atėmimo vietos visos teritorijos, atskiros zonos, gyvenamojo pastato, korpuso, sektoriaus, skyriaus, kameros ar kitos patalpos ir suimtųjų bei nuteistųjų krata. Atliekant planinę bendrąją kratą šios instrukcijos 158 punkte nurodytuose objektuose sudaromas planas, kuriame numatoma: 1. kratos tikslas ir laikas (pradžia ir pabaiga); 2. kratoje dalyvaujančių pareigūnų, techninių ir specialiųjų priemonių paskirstymas; 3. kratos eiliškumas; 4. suimtųjų ir nuteistųjų asmens kratos vieta ir jų buvimo vieta po kratos; 5. paimtų kratos metu daiktų laikymo ir sandėliavimo vietos; 6. bendrąją kratą atliekančių pareigūnų instruktavimo vieta ir laikas; 7. atsakingi už kiekvieno objekto bendrąją kratą vadovai (158-159 p.).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog vadovaujantis Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2015 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 4/07-4 „Dėl bendrosios kratos ir nuteistųjų bei jų daiktų apžiūros Marijampolės pataisos namų gyvenamojoje zonoje 14, 15, 16, 17, 21, 22 nuteistųjų būriuose" 2015 m. sausio 7 d. Marijampolės pataisos namų pareigūnai atliko nuteistųjų, jų daiktų, gyvenamųjų patalpų bendrąją kratą ir apžiūrą 14, 15, 16, 17, 21, 22 nuteistųjų būriuose (b.l. 34-35).

Iš teismui pateikto Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2015 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 4/07-4 matyti, kad kratos pradžia buvo numatyta 8.15 val., o pabaiga – 12.30 val., buvo numatyta atlikti nuteistųjų, jų daiktų, gyvenamųjų patalpų bendrąją kratą ir apžiūrą 14, 15, 16, 17, 21, 22 nuteistųjų būriuose. Įsakymo 1.4. punkte nurodyta, jog prieš kratą nuteistieji, apsirengę pagal sezoną, be jokių savo asmeninių daiktų, išvedami į lokalinių sektorių kiemą. Nuteistųjų priežiūrą lokalinių sektorių kiemuose bei viešąją tvarką užtikrina Kalėjimų departamento prevencinės grupės pareigūnai; 1.8. punkte nurodyta, jog asmens kratos atliekamos lokalinių sektorių kiemuose.

Atsižvelgiant į minėtas Instrukcijos nuostatas, galima teigti, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmai buvo teisėti. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė apsirengti pagal sezoną, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog vykdant kratą lauke buvo 13 laipsnių šalčio ir dėl tokių veiksmų pareiškėjui buvo sukeltos žeminančios garbę ir orumą bei kankinimo sąlygos ir, jo manymu tai, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (2009-02-20 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1dalies 1, 5 punktais, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad R. M. teisė, į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą, buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Jolanta Medvedevienė