- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-10
- Bylos Nr.
- 1S-207-72/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Advokatai
- Kristupas Ašmys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Jolantai Činčikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko skundą dėl 2009-02-20 Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, kuria panaikinta Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro A. Mačerausko 2009-01-20 nutarimas ir prokurorės I. Zabielienės 2008-12-24 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-0314-07, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007-05-27 Utenos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-0314-07 dėl D. Š. mirties aplinkybių nustatymo.
2007-07-27 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-0314-07 nutrauktas BPK 212 str. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p. pagrindais, nes buvo nustatyta, kad D. Š. mirtis nesusijusi su smurtu. D. Š. mirė nuo ūmaus nukraujavimo iš virškinamojo trakto.
Šalies argumentai
2007-12-05 į Utenos rajono apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 229 str. kreipėsi nukentėjusiosios L. Š. atstovas advokatas Kristupas Ašmis, kuris nurodė, kad D. Š. mirtis įvyko dėl to, kad jį gydę gydytojai netinkamai atliko savo pareigas. 2007-12-14 ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, siekiant nustatyti, ar D. Š. gydžiusių medikų veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 229 str., sudėties.
2008-12-24 Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. Zabielienė, vadovaudamasi BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p., 214 str., priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-0314-07 motyvuodama tuo, kad iš tyrimo metu surinktų duomenų matyti, jog gydytojai tinkamai atliko savo pareigas. Gydymas D. Š. buvo paskirtas teisingas ir tinkamas. D. Š. gydę medikai nepažeidė normatyvinių dokumentų.
2009-01-13 Utenos rajono apylinkės prokuratūroje buvo gautas nukentėjusiosios L. Š. atstovo advokato Kristupo Ašmio skundas, kuriame buvo nurodyta, kad deontologinės ekspertizės aktas yra prieštaringas, todėl juo besiremiantis prokurorės I. Zabielienės nutarimas -neteisėtas ir turi būti panaikintas.
2009-01-20 Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Mačerauskas priėmė nutarimą, nukentėjusiosios L. Š. atstovo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminis tyrimas D. Š. mirties priežasčiai nustatyti ir jį gydžiusių medikų veiksmams įvertinti buvo atliktas išsamiai, jo metu buvo surinkti visi reikiami duomenys ir padarytos teisingos išvados.
2009-02-06 Utenos rajono apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiosios L. Š. atstovo advokato Kristupo Ašmio skundas, kuriame jis prašo Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Mačerausko 2009-01-20 nutarimą dėl palikimo galioti prokurorės I. Zabielienės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-0314-07 panaikinti. Nurodė, kad ekspertizės akte Nr. EKM 48/08 (02) esančios išvados yra itin trumpos, lakoniškos, šio dokumento tiriamoji dalis yra nepilna, pateiktos išvados prieštarauja tiriamajai daliai, taip pat viena kitai, taip pat prieštarauja kitai bylos medžiagai, t. y. Utenos ekspertinio poskyrio eksperto S. F. išvadoms dėl D. Š. mirties priežasties. Esant ekspertų išvadų prieštaravimams, reikalinga papildoma ekspertizė, todėl tyrimo nutraukimas yra negalimas.
2009-02-20 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė nutartį panaikinti Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro A. Mačerausko 2009-01-20 nutarimą ir prokurorės I. Zabielienės 2008-12-24 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-0314-07 motyvuodama tuo, kad priimant procesinius sprendimus ikiteisminį tyrimą nutraukti bei palikti galioti skundžiamą prokurorės nutarimą, buvo remtasi išskirtinai akto Nr. EKM 48/08 (02) išvadomis, kurios neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl buvo nepakankamai duomenų spręsti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 229 str.
Šalies argumentai
Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Mačerauskas, nesutikdamas su tokia Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos priimta nutartimi, 2009-02-24 skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu panaikinti 2009-02-20 Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – palikti galioti 2008-12-24 Utenos rajono apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-0314-07 ir 2009-01-20 nutarimą dėl skundo atmesti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo teisėja padarė nepagrįstą išvadą, kad MRU Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertų komisijos ekspertizės akto Nr. EKM 48/08 (02) išvados yra trumpos, neišsamios ir nemotyvuotos, todėl nėra aiškios. Kaip matyti iš 2008-04-29 nutarties Nr. I-K-140-356/2008, kuria buvo paskirta minėta ekspertizė, joje buvo suformuluota net 12 konkrečių klausimų, susijusių su D. Š. gydymu ir jo mirties priežastimi. Ekspertizės akte į visus pateiktus klausimus buvo aiškiai atsakyta, išskyrus į 12 klausimą, nes tai yra teisinio vertinimo dalykas. Atsakymai į klausimus yra trumpi, nes klausimai buvo konkretūs. Ekspertai, nenustatę gydymo klaidų, nenurodė ir jas padariusių gydytojų. Deontologinės ekspertikės aktas Nr. EKM 48/08(02) atitinka LR teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio reikalavimus. Teismo nutartyje nepagrįstai teigiama, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą, buvo remiamasi tik ekspertizės aktu. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą, buvo įvertinti visi surinkti duomenys: įvykio vietos apžiūra, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir t. t. Šioje byloje svarbūs ir paties mirusiojo veiksmai. D. Š. nuo 2003 m. sirgo įvairiomis ligomis, tačiau ir toliau vartojo narkotines medžiagas, o tai turėjo įtakos jo mirčiai. Tyrimo metu nustatyta, kad jei D. Š. laiku būtų diagnozuotas kraujavimas į virškinamąjį traktą ir laiku suteikta medicininė pagalba, buvo tikimybė jam išlikti gyvam. Mirusysis į gydytojus kreipėsi 2007-05-22, o po to, nors sveikatos būklė blogėjo, jis į gydytojus nebesikreipė ir netgi pats atsisakė kvalifikuotos medicininės pagalbos. Ž. L. parodymai tai patvirtina, nes ji 2007-05-27 apie 13 val. 30 min. norėjo D. Š. iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau jis jos atsisakė. Šie duomenys tik patvirtina, kad D. Š. mirčiai didžiausią įtaką turėjo jo paties veiksmai. Priimta teismo nutartis yra neišsami, nes nėra išdėstyta, kokius dar tyrimo veiksmus privaloma atlikti, kad ikiteisminis tyrimas būtų išsamus ir visapusiškas. Nutartyje nėra suformuluotas koks nors konkretus nurodymas – ar reikalinga apklausti ekspertą, ar paskirti naują ekspertizę ir kam ją pavesti atlikti ir pan. Teisėja, priimdama nutartį, nepagrįstai rėmėsi kartu su skundu pateikta konsultacine išvada Nr. A-KI-80-06, nes ji neatitinka LR baudžiamojo proceso kodekso 89 ir 90 straipsnių reikalavimų ir todėl negalėjo būti vertinama kaip įrodymas. Šiose išvadose abejojama specialisto nustatyta ir ekspertų komisijos patvirtinta mirties priežastimi bei paskirto gydymo teisingumu, tačiau, kaip jau buvo minėta, pagrindinė D. Š. mirties priežastis buvo jo paties veiksmai. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta duomenų apie netinkamą gydytojų pareigų atlikimą, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga bei skunde išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str., tai yra, įtariant, kad D. Š. mirtis galėjo įvykti dėl jį gydžiusių gydytojų kaltės, kai D. Š., gydant širdį, buvo skirti skystinantys kraują vaistai ir jam tuo pačiu metu sergant skrandžio opa, nebuvo skiriami vaistai, apsaugantys skrandžio gleivinę. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad D. Š. mirė nuo ūmaus nukraujavimo iš virškinamojo trakto – išopėjusio skrandžio. Tai rodo mirusiojo tyrimo metu konstatuota gausiai išopėjęs skrandis, apvirškinto kraujo pilnas žarnynas ir skrandis, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas. Atliekant ikiteisminį tyrimą, baudžiamojoje byloje buvo paskirta užduotis atlikti D. Š. lavono tyrimą bei ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-04-29 nutartimi buvo paskirta deontologinė ekspertizė. Dvylika klausimų buvo suformuluota taip, kad būtų galima išsiaiškinti, ar gydant D. Š. širdį ir skrandį, visi gydytojų veiksmai buvo teisingi nustatant diagnozę ir paskiriant gydymą širdžiai ir skrandžiui vienu metu, o ne kiekvienam atskirai. Iš specialisto išvados Nr. M 123/07 (08), kurią padarė MRU TMI Utenos ekspertinio poskyrio teismo medicinos ekspertas S. F., matyti, kad D. Š. lavono šlapime rasta efedrino. Kadangi efedrinas rastas tik šlapime (pasišalinimo iš organizmo periodas), todėl poveikio organizmui nebeturėjo. Priešingai, MRU Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKM 48/08 (02) nurodyta, jog toksinių medžiagų vartojimas galėjo turėti įtakos D. Š. mirčiai. Byloje nėra duomenų, kad buvo imtasi priemonių pašalinti atsiradusius prieštaravimus tarp specialisto išvados ir ekspertizės akto. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Utenos rajono apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl deontologinės ekspertizės akto neatitikimo LR Teismo ekspertizės įstatymo 24 str. nuostatų, kuriuose nurodyta, kad išvados turi būti motyvuotos. Kaip matyti iš deontologinės ekspertizės akto išvadų, jos yra trumpos, neišsamios ir nemotyvuotos, todėl nėra aiškios. Pateiktos išvados nepilnai atsako į suformuluotus klausimus, kaip pavyzdžiui, į 12 klausimą buvo atsakyta tik formaliai, nenurodant jokių medicininių dokumentų bei gydytojų pavardžių, nors pateiktu klausimu konkrečiai buvo prašoma nurodyti, kokiais dokumentais turėjo vadovautis D. Š. gydę gydytojai (nurodant konkrečiu atveju gydytoją), atlikdami savo profesinę pareigą, kokiais normatyviniais dokumentais jie vadovavosi ir kokiais normatyviniais dokumentais nesivadovavo (juos pažeidė) konkrečiu atveju, ir kuo konkrečiai pasireiškė normatyvinių dokumentų pažeidimas tuo konkrečiu atveju. Abstrakčiai, trumpai, lakoniškai atsakyta ir į pateiktą 4 klausimą, kuriame yra nuoroda, kad dalis atsakymo yra 3 išvados punkte, o įvertinus atsakymą į pateiktą 3 klausimą, matome, kad į jį atsakyta netiriant ir neįvertinant visų įrašų, esančių medicininėje dokumentacijoje, kurie buvo pateikti ekspertams. Į pateiktą 3 klausimą buvo atsakyta visai nevertinant 2006 m. D. Š. susirgimų, kai jam 2006-09-22 buvo nustatyta opaligė su daugybiniu hemoraginių erozijų skrandžio srityje. Be to, atsakymas į 3 klausimą, ar D. Š. buvo gydomas teisingai, prieštarauja medicininei dokumentacijai, kurioje 2006-09-22 užfiksuotas opaligės susirgimas visai nebuvo gydomas. Pateikiant išvadą į užduotą 5 klausimą apie prieš pat D. Š. mirtį buvusius gydytojų veiksmus (2007-05-22), kai D. Š. į gydytojus kreipėsi dėl temperatūros, skausmų krūtinėje, dešiniajame petyje ir pan., buvo atsakyta, kad dėl minėtų nusiskundimų gydytojo diagnozė nėra nustatyta, tačiau vaistai buvo išrašomi nuo bronchito, ir tokią diagnozę nustato patys ekspertai. Ekspertai patvirtina, kad gydymas amoksicilinu ir relaxu buvo teisingas, tačiau visai nebuvo įvertinta, kad amoksicilinas vartojamas ypač atsargiai, prižiūrint gydytojui ir yra pavojingas ligoniui, turėjusiam virškinimo sistemos sutrikimų, šiuo atveju- D. Š. jų turėjo. Vartojant amoksiciliną kartu su kraujo krešėjimą mažinančiais vaistais, kuriuos D. Š. vartojo, stiprėja jų veikimas, todėl tokiu atveju reguliariai turėjo būti tiriamas D. Š. kraujas. Tačiau medicininėje dokumentacijoje esantys duomenys patvirtina, kad D. Š. kraujas tirtas nebuvo, kitas apsilankymas pas gydytojus paskirtas nebuvo. Taigi byloje nebuvo nustatyta, ar teisingi gydytojų veiksmai buvo skiriant D. Š. vaistus, skystinančius kraują, dėl lengvesnės širdies vožtuvo veiklos, ir tuo pačiu metu, žinant, kad D. Š. turi skrandžio susirgimų, neskiriant jam vaistų, tinkamai apsaugančių skrandžio gleivinę ir, ar D. Š. dėl 2007-05-22 susirgimų skiriant amoksiciliną, žinant, kad jis yra pavojingas vartoti asmeniui, turinčiam virškinimo sistemos sutrikimų, šiuo atveju, jų D. Š. turėjo, ir vartojančiam kraujo krešėjimą mažinančius vaistus, D. Š. tokius vaistus vartojo, neskiriant jam nuolatinės medikų priežiūros, tyrimų, kas yra privaloma ligoniui, vartojančiam amoksiciliną ir turinčiam virškinimo sistemos sutrikimų. Aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad ekspertizės akte esančios išvados neprieštarauja LR teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio reikalavimams ir kad į visus pateiktus klausimus ekspertai aiškiai, konkrečiai atsakė, kad būtų galima padaryti išvadą, kad D. Š. mirčiai medikų veiksmai jokios įtakos neturėjo. Priešingai, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės tik patvirtina, kad tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas neištyrus visų D. Š. mirties aplinkybių bei nepašalinus prieštaravimų tarp specialisto išvados ir ekspertizės akto, todėl siekiant, kad būtų ištirtos visos D. Š. mirties aplinkybės ir pašalinti esantys prieštaravimai, būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus - paskirti papildomą deontologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti kitiems ekspertams.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad priimant procesinius sprendimus ikiteisminį tyrimą nutraukti bei palikti galioti skundžiamą prokurorės nutarimą, buvo remtasi išskirtinai akto Nr. EKM 48/08 (02) išvadomis, kurios, kaip matyti, ne tik kad neatitinka įstatymo reikalavimų, tačiau buvo pateiktos neįvertinus visų medicininių dokumentų, kurie buvo pateikti ekspertams. Vyriausiasis prokuroras tik skunde plačiau išdėstė aplinkybes, patvirtinančias prokurorės I. Zabielienės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje bei paties priimto nutarimo palikti galioti I. Zabielienės nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje, pagrįstumą. Vyriausiasis prokuroras tik skunde nurodė, kuri liudytoja patvirtino, kad D. Š. prieš pat mirtį atsisakė medikų pagalbos ir kurios parodymais rėmėsi priimamas nutarimus nutraukti baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą bei padarė išvadą, kad D. Š. mirčiai didžiausią įtaką turėjo jo paties veiksmai. Abiejuose priimtuose nutarimuose dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje buvo tik formaliai nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis įvykio vietos apžiūra, liudytojų parodymais, specialisto išvada, daugiau nieko apie tai nenurodant ir plačiau buvo cituojama ekspertizės išvada, kuria remiantis ir buvo padarytos išvados dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nesant nusikaltimo, numatyto BK 229 str., sudėties. Todėl nepagrįstu laikomas vyriausiojo prokuroro skunde nurodytas teiginys, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą, buvo remiamasis tik ekspertizės akto Nr. EKM 48/08(02) išvadomis.
Apeliantas skunde nurodė, kad teismo nutartis yra neišsami, nes nėra išdėstyta, kokius dar tyrimo veiksmus privalo atlikti prokuroras tam, kad ikiteisminis tyrimas būtų išsamus ir visapusiškas. Toks apelianto skundo teiginys yra nepagrįstas, nes apylinkės teismo nutartyje yra nurodyta, kad nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje panaikintini, nes būtina gauti duomenis – įstatymo reikalavimus atitinkantį ekspertizės aktą ir (arba) atitinkamai kompetentingos institucijos išvadas tais klausimais, kurie išeina už ekspertų specialių žinių ribų. Be to, apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodo, kad būtina apklausti D. Š. gydžiusią šeimos gydytoją R. L., kuri dar iki šiol nebuvo apklausta, siekiant išsiaiškinti 2007-05-22 D. Š. ligos diagnozę.
Apeliantas skunde nurodė, kad apylinkės teismas priimdamas nutartį nepagrįstai rėmėsi kartu su skundu pateikta teismo medicinos specialisto konsultacine išvada Nr. A-KI-80-06, kuri neatitinka baudžiamojo proceso kodekso 89 ir 90 straipsnių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį rėmėsi visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir savo išvadas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo panaikinimo grindė duomenimis, kurie buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka. Apylinkės teismas paminėjo teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. A-KI-80-06 tik tiek, kiek ji duoda pagrindą abejoti, ar teisinga akto Nr. EKM 48/08(02) išvada dalyje dėl D. Š. mirties priežasties, dėl paskirto gydymo teisingumo, nes tyrimo metu taip ir nebuvo atsakyta į klausimą, kokia buvo kraujavimo iš virškinamojo trakto priežastis. Tai tik dar kartą patvirtina, kad tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliktas neišsamiai, nenustatant bei neištiriant visų D. Š. mirties aplinkybių.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis, kuria panaikinti Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro A. Mačerausko 2009-01-20 nutarimas ir prokurorės I. Zabielienės 2008-12-24 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 89-1-0314-07, yra pagrįsta, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Mačerausko skundą atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.