- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-04
- Bylos Nr.
- 1-1940-990/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- V. N.
- Advokatai
- Saulius Juzukonis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. V. N. baudžiamojo proceso metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo jos dukterėčiai K. K. (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą dokumentą - skaitmeninį COVID pažymėjimą su QR kodu, kurį laikė su savimi mobiliojo ryšio telefone „Iphone” iki 2021 m. spalio 7 d. apie 11.05 val., kai turėdama tikslą patekti į prekybos centrą „Senukai“, esantį Povilo Lukšio g. 34, Vilniuje, minėtą dokumentą panaudojo, pastarąjį patikros punkte prie įėjimo į prekybos centrą pateikdama apsaugos darbuotojui V. M.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu V. N. parodymus duoti atsisakė.
3. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. parodymus duoti atsisakė (T. 1, b. l. 88-89, 93-94).
4. Teisiamojo posėdžio metu V. M. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jis (duomenys neskelbtini) ir prie įėjimo į prekybos centrą tikrino galimybių pasus. Moteris, sėdinti teismo posėdžių salėje, pateikė jam galimybių pasą, buvusį jos mobiliojo ryšio telefone. Jam skeneriu nuskenavus jam pateiktą galimybių pasą skeneris klaidų neparodė ir minėta moteris įėjo į prekybos centrą. Skeneryje yra rodomi asmens, kuriam išduotas galimybių pasas, gimimo metai. Skenerio rodoma asmens, kuriam išduotas galimybių pasas, gimimo data neatitiko moters, pateikusios galimybių pasą, išvaizdos, taigi jis minėtą moterį pasivijo prekybos centre ir dar kartą paprašė jos parodyti galimybių pasą. Moteris jam vėl parodė galimybių pasą, buvusį mobiliojo ryšio telefone, skeneris rodė tą pačią gimimo datą. Moteris, paklausta, ar čia yra jos galimybių pasas, atsakė, kad galimybių pasas yra jos, taigi jis moters paprašė eiti į apsaugos darbuotojų patalpas. Pasikvietęs apsaugos viršininką pastarajam jis paaiškino situaciją. Apsaugos viršininkas, pažiūrėjęs į galimybių pasą, buvusį moters telefone, pradėjo kažko jos klausinėti, o jis nuėjo toliau tikrinti galimybių pasų. Moteris liko su apsaugos darbuotojais. Jei jis gerai prisimena, su minėta moterimi jis bendravo lietuviškai, o minėta moteris su juo kalbėjo taip pat lietuviškai. Jis moka ir rusų kalbą, taigi gali būti, kad jis moters paprašė parodyti galimybių pasą rusų kalba (to jis dabar tiksliai nebeatsimena, nes nuo įvykio praėjo jau metai). Ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti jo parodymai yra teisingi.
5. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 7 d. jis dirbo parduotuvėje ,,Senukai” prekybos centre ,,Banginis”, esančiame Povilo Lukšio g. 34, Vilniuje. Apie 11.00 val. jam bestovint prie centrinio įėjimo į prekybos centrą pro lauko duris užėjo moteris, vilkėjusi šviesiai rudą paltą bei avėjusi šviesius batus, kuri pateikė jam mobiliojo ryšio telefone esantį europinį galimybių pasą, kurį jis nuskenavo jam išduotu galimybių pasų tikrinimui skirtu aparatu. Nuskaitęs minėtos moters galimybių pasą jis pamatė, kad pasas yra galiojantis, ir minėta moteris nuėjo įėjimo į parduotuvę ,,Senukai” link. Moteriai nueinant jis pastebėjo, kad prie nuskenuoto galimybių paso QR kodo informacijos buvo nurodyta, jog minėtas galimybių pasas yra išduotas K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu. Jis suprato, kad minėta moteris jam pateikė ne jos vardu išduotą galimybių pasą, kadangi iš išvaizdos galimybių pasą pateikusi moteris atrodė vyresnė. Nuėjęs prie įėjimo į parduotuvę ,,Senukai” vartelių ir pamatęs tą pačią moterį, stovinčią parduotuvės salėje netoliese skenavimo vartelių, jis jos paprašė dar kartą pateikti savo galimybių pasą patikrinimui. Minėta moteris jam rusų kalba atsakė jo nesuprantanti. Tuomet jis moters rusų kalba paprašė dar kartą parodyti galimybių pasą. Moteris pasiėmusi savo mobiliojo ryšio telefoną dar kartą jam patikrinimui pateikė galimybių pasą. Jam antrą kartą nuskaičius moters pateikto galimybių paso QR kodą, skenerio ekrane pasirodė informacija, kad galimybių pasas yra išduotas K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu. Supratęs, kad minėta moteris pateikė ne savo galimybių pasą, jis paprašė jos eiti su juo iki apsaugos posto. Eidamas apsaugos posto link jis minėtos moters paklausė, kam priklauso jos pateiktas galimybių pasas ir kas tokia yra K. K. Moteris jam atsakė, kad šis galimybių pasas priklauso jos dukrai. Jis paprašė moters palaukti prie apsaugos posto įrengtose patalpose, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai nufotografavo, kaip atrodo nuskaitytas QR kodas jam išduotame kodų nuskaitymui skirtame įrenginyje bei moters mobiliojo ryšio telefone, ir kartu su moterimi išvyko. Jis minėtos moters tapatybės nenustatinėjo ir jos duomenų nežino (T. 1, b. l.17-19).
6. Teisiamojo posėdžio metu K. K. parodė, kad V. N. yra jos teta. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) Respublikoje, daug keliauja, bendrauja su daug žmonių, taigi jos tėvai labai rūpinasi jos sveikata. Norėdama tėvus nuraminti ji savo mamai N. K. telefono žinute buvo išsiuntusi jai išduoto prancūziško galimybių paso QR kodo nuotrauką (šalia kodo buvo parašyta jos pavardė). Ji yra pasiskiepijusi nuo koronaviruso COVID-19. Mama jai nesakė, ką planuoja daryti su jos atsiųstu QR kodu. 2021 m. rugsėjo mėnesio viduryje Lietuvoje ji nebuvo, nes rugsėjo pirmosiomis dienomis iš Lietuvos išvažiavo. Būdama Lietuvoje galimybių pasą ji jau turėjo. Ji neatsimena, kada tiksliai ji matė savo tetą V. N. Ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti jos parodymai yra teisingi.
7. Ikiteisminio tyrimo metu K. K. parodė, kad V. N. yra jos mamos sesuo. Paskutinį kartą V. N. ji matė 2021 metų vasarą. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), Lietuvoje būna retai. Būdama (duomenys neskelbtini) ji persirgo COVID-19 liga, o šiuo metu ji yra pasiskiepijusi dviem vakcinos „Pfizer“ dozėmis. Lietuvoje ji neturi išduoto galimybių paso, o (duomenys neskelbtini) jai yra išduoti du Europos Sąjungos sveikatos sertifikatai: pirmasis buvo išduotas (duomenys neskelbtini), antrasis - (duomenys neskelbtini) išduodami tik popieriniai sertifikatai. Gavusi popierinius sertifikatus ji nuo popierinio sertifikato nuskenavo QR kodą, kurio duomenis išsisaugojo telefone „Iphone 11 Pro”. Telefone ji turi QR kodą, kuris yra (duomenys neskelbtini) sveikatos ministerijos COVID-19 programėlėje. Prie kodo yra rašomas vardas, pavardė, gimimo data, vakcinos pavadinimas, skiepijimo data. Ji niekam nebuvo perdavusi popierinio sertifikato ir niekas negalėjo nuskenuoti sertifikate esančio QR kodo. Minėtu telefonu ji naudojasi apie dvejus metus, jokiais kitais telefono aparatais ji nesinaudojo ir į jokį kitą telefoną sertifikate esančio QR kodo ji neskanavo, savo tetai V. N. savo sertifikate esančio QR kodo nesiuntė. Ji negali paaiškinti, kaip V. N. naudojamame telefone galėjo atsirasti jos sertifikato QR kodas. Ji savo sertifikato QR kodą su vardu ir pavarde yra siuntusi savo mamai N. K. – pastaroji labai rūpinosi dėl jos sveikatos, todėl ji mamai žinute išsiuntė savo sertifikato QR kodą kaip įrodymą, kad ji yra pasiskiepijusi. Ji niekam neleido naudotis savo sveikatos sertifikatu, su V. N. apie galimybę pasinaudoti jai išduotu sertifikatu nekalbėjo, V. N. leisti naudotis jos sveikatos sertifikatu neprašė (T. 1, b. l. 35-38).
8. Ikiteisminio tyrimo metu K. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė QR kodą, kurį siuntė mamai N. K. (T. 1, b. l. 39-41).
9. Teisiamojo posėdžio metu G. Č. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Nagrinėjamo įvykių dieną buvo gautas pranešimas, kad moteris pateikė ne savo galimybių pasą. Atvykusį į įvykio vietą jį pasitiko prekybos centro „Senukai“ apsaugos darbuotojai - vyras ir moteris, kurie nurodė sulaikę moterį, pateikusią ne savo galimybių pasą. Jam pradėjus bendrauti su sulaikyta moterimi pastaroji jam parodė telefone esantį galimybių pasą. Sulaikyta moteris buvo tikrai vyresnė už merginą, įvardintą galimybių pase. Jis galimybių pasą nufotografavo ir vėliau pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Paklausta, kaip tai nutiko, minėta moteris papasakojo į prekybos centrą atvykusi su savo seserimi, o galimybių pasas yra jos sesers dukros, kurios vardas buvo iš raidės „K“, gimimo metai – (duomenys neskelbtini). Prekybos centre per garsiakalbį pakvietus moters seserį, niekas taip ir nepriėjo. Jis nepamena, kokia kalba jis kalbėjo su sulaikyta moterimi - jei moteris kalbėjo rusiškai, tai ir jis kalbėjo rusiškai, o jei ji kalbėjo lietuviškai, tuomet lietuviškai kalbėjo ir jis. Jis viską nufilmavo kūno kamera. Ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti jo parodymai yra teisingi.
10. Ikiteisminio tyrimo metu G. Č. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2021 m. spalio 7 d. gavęs pranešimą, kad prekybos centre „Senukai“, esančiame Povilo Lukšio g. 34, Vilniuje, žmogus pasinaudojo svetimu galimybių pasu, jis nuvyko į įvykio vietą, kur jį pasitiko apsaugos darbuotojas V. M., kuris paaiškino, kad buvo sulaikyta moteris, kuri pateikė ne jai priklausantį galimybių pasą, pastarąjį parodydama telefone. Jis nežino, kur tiksliai buvo patikrintas moters galimybių pasas - apsaugos darbuotojas jam to nenurodė. Sulaikyta moteris buvo V. N., gimusi (duomenys neskelbtini). Moteris paaiškino galimybių paso neturinti, jos pateiktas galimybių pasas yra jos sesers dukros, galimybių pasas buvo išsaugotas telefone, kuris priklauso jos seseriai, su kuria ji ir atvyko į prekybos centrą. Per prekybos centro informacijos darbuotojus buvo kviesta minėtos moters sesuo, tačiau niekas taip ir nepriėjo. Minėta moteris savo telefone jam parodė galimybių pasą, kurį jis patikrino prekybos centro „Senukai“ apsaugos darbuotojų aparatu ir pamatė, kad galimybių pasas išduotas K. K., taigi moteris buvo sulaikyta ir pristatyta į policijos komisariatą (T. 1, b. l. 21-23).
11. Ikiteisminio tyrimo metu N. K. parodymus duoti atsisakė (T. 1, b. l. 46-47).
12. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atstovas ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip 2021 m. spalio 7 d. 11.01 val. pro pagrindinį įėjimą į prekybos centrą įeina moteris tamsiais į kuodą surištais plaukais, dėvinti šviesios spalvos paltą, juodos spalvos suknelę iki kelių, avinti šviesios spalvos batelius. dėvinti nosį ir burną dengiančią medicininę kaukę. Įėjusi į prekybos centrą pro pagrindines slankiojančias duris moteris dešinėje rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną, kurį įsideda į kairėje rankoje laikomą šviesios spalvos rankinę, prie apsaugos vartelių paima stumdomą pirkinių krepšelį ir pro apsaugos vartelius užeina į prekybos centro vidų. 11.02 val. iš prekybos centro salės pro tuos pačius vartelius moteris išeina kartu su apsaugos darbuotoju, dėvinčiu tamsios spalvos striukę, ant kurios yra užrašas „Ekskomisarų biuras“. Apsaugos darbuotojas kartu su moterimi nueina apsaugos posto link. Iš apsaugos posto išeina vyras, apsirengęs tamsios spalvos drabužiais ir dėvintis nosį ir burną dengiančią medicininę kaukę. Visi trys žmonės stovi ir kalbasi, antrasis vyras pasiima iš kišenės telefoną, kurį nori pridėti prie ausies, tačiau moteris ranka nustumia vyro ranką. Vyras ištraukia savo ranką iš moters rankos ir prideda ranką su telefonu prie ausies, o moteris dar kelis kartus bando patraukti vyro ranką nuo ausies, tačiau jai to padaryti nepavyksta, nes vyras nueina nuo moters, o moteris kartu su apsaugos darbuotoju užeina į kambarį (T. 1, b. l. 53-54).
13. Policijos pareigūno kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip prekybos centre policijos pareigūnas rusų kalba bendrauja su moterimi bei apsaugos darbuotoju. Pareigūnas prašo moters parodyti galimybių pasą, o moteris prašo jos pagailėti. Moteris iš rankinės išima telefoną su baltu dėklu, po to jį įdeda atgal, paima kitą telefoną. Moteris sako, kad reikia paskambinti sesei, kad tai yra sesers telefonas. Moteris pareigūnui sako neprisimenanti telefono kodo, tačiau po to pareigūnui parodo telefone esantį QR kodą. Vienas pareigūnas laiko telefoną, o kitas nufotografuoja QR kodą. Po to pareigūnas nuskaito QR kodą ir vaizdą nufotografuoja. Pareigūnas grąžina moteriai telefoną, o moteris pareigūnui sako, kad reikia skambinti seseriai. Moteris išeina į lauką, sako nežinanti, kur yra automobilis. Moteris nurodo, kad ji ėjo pirma, o sesuo statė automobilį. Moteris lauke žvalgosi, prašo seserį pakviesti per garsiakalbį. Paklausta moteris pasako, kad sesers vardas yra N., o K. yra sesers dukra (T. 1, b. l. 72-73).
14. VĮ „Registrų centras“ rašte nurodyta, kad V. N. išduotas skaitmeninis COVID pažymėjimas galiojo nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. 10.28 val. iki 2021 m. rugsėjo 25 d. 10.28 val. (T. 1, b. l. 59-60).
15. Interpolo (duomenys neskelbtini) nacionalinis biuras nurodė, kad jeigu K. K. (duomenys neskelbtini) buvo vakcinuota (duomenys neskelbtini) mėnesį, jai turėjo būti suleistos dvi vakcinos trijų savaičių laikotarpiu. Po pirmo skiepo išduodamas sertifikatas, galiojantis tris savaites, po antro skiepo išduodamas sertifikatas, galiojantis šešis mėnesius. Jeigu K. K. buvo vakcinuota, jai turėjo būti išduotas popierinis dokumentas su QR kodu kiekvieną kartą pasiskiepijus ir įkeltas į svetainę „TousAntiCovid“, kad K. K. galėtų QR kodą atsisiųsti į mobilųjį telefoną. Asmuo gauna skiepo sertifikatą (popierinį su QR kodu) iš karto po skiepo, tačiau jis galioja tik savaitę. (duomenys neskelbtini) iš pradžių pateikiamas popierinis dokumentas su 2 QR kodais, - vienas iš jų yra QR COVID sertifikatas („QR COVID pass“), kitą QR kodą reikia nuskenuoti tinklalapyje „TousAntiCovid“, kad būtų gautas sertifikato elektroninis variantas. Elektroninį variantą galima atsisiųsti, tačiau jis gali atrodyti kaip QR kodas (T. 1, b. l. 70).
16. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas pažymi nustatęs, kad 2021 m. spalio 7 d. apie 11.05 val. V. N., turėdama tikslą patekti į prekybos centrą „Senukai“, esantį Povilo Lukšio g. 34, patikros punkte prie įėjimo į prekybos centrą apsaugos darbuotojui V. M. pateikė jos dukterėčiai K. K. (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą skaitmeninį COVID pažymėjimą su QR kodu, buvusį mobiliojo ryšio telefone „Iphone”. Šias aplinkybes patvirtino tiek prekybos centro apsaugos darbuotojas V. M., tiek į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas G. Č.; be to, šios aplinkybės užfiksuotos vaizdo įrašuose.
17. Šiuos V. N. veiksmus prokuroras vertina kaip atitinkančius nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
18. BK 302 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, taigi teismas nagrinėjamu atveju pirmiausia turi nustatyti, ar V. N. apsaugos darbuotojui pateiktas skaitmeninis COVID pažymėjimas su QR kodu yra fizinio asmens dokumentas. Į šį klausimą atsakius teigiamai, teismas privalo nustatyti, ar V. N. veiksmai laikytini dokumento įgijimu, laikymu ir panaudojimu ir, jei taip, ar V. N. dokumentą įgijo, laikė ir panaudojo neturėdama teisėto pagrindo.
19. Spręsdamas, ar V. N. prekybos centro apsaugos darbuotojui pateiktas skaitmeninis COVID pažymėjimas su QR kodu yra dokumentas, teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-426/2006). Dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-290/2008). Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas - tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą juridinį faktą; tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-662/2000).
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d.) 3 punkte buvo numatytos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemonės, tarp kurių buvo numatytos ūkinės veiklos apribojimo priemonės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. V-1533 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. V-891 „Dėl asmenų teisės į švelnesnes karantino režimo priemones patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) buvo numatyta, kad asmenų atitiktis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.2.4 papunktyje nurodytiems kriterijams patvirtinama, be kita ko pateikus ESPBI IS duomenų pagrindu parengtą skaitmeninį pažymėjimą, patvirtinantį skiepijimo, persirgimo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ar neigiamo tyrimų rezultato faktą, skirtą naudojimui šalies viduje su sugeneruotu QR kodu, kurį asmuo gali pateikti atspausdintą arba išsaugotą skaitmeniniu formatu, arba tiesiogiai prisijungęs prie ESPBI IS (Sprendimo 1.1.4. punktas), be to, pagal Europos Komisijos reikalavimus parengtą Europos Sąjungos skaitmeninį COVID pažymėjimą, patvirtinantį skiepijimo, persirgimo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ar neigiamo tyrimų rezultato faktą, skirtą sudaryti palankesnes sąlygas laisvai judėti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos metu (Sprendimo 1.1.5. punktas).
21. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nagrinėjamo įvykio metu skaitmeninį pažymėjimą su QR kodu turintis asmuo be papildomų apribojimų galėjo apsipirkti didelėse parduotuvėse ir lankytis kitose erdvėse, kur tokių pažymėjimų neturinčių asmenų patekimas buvo draudžiamas, taigi teismui nekyla abejonių dėl to, kad skaitmeniniame COVID pažymėjime su QR kodu yra užfiksuota juridinę reikšmę turinti informacija apie konkretų asmenį - šio pažymėjimo savininką, o panaudojant šį sertifikatą yra sukuriamos ir realizuojamos tokio asmens tam tikros valdžios sprendimu nustatytos teisės, taigi skaitmeninis COVID pažymėjimas su QR kodu BK 302 straipsnio prasme yra fizinio asmens dokumentas - vardinis instrumentas, kuriuo bet kas naudotis negali (pagal savo funkcinę paskirtį juo gali naudotis konkretus asmuo arba tikslinė žmonių grupė). Teismo įsitikinimu, aplinkybė, kad V. N. apsaugos darbuotojui pateikė K. K. atsiųstą skaitmeninio COVID pažymėjimo su QR kodu nuotrauką, situacijos vertinimo nekeičia, kadangi teisės aktai skaitmeniniams COVID pažymėjimams su QR kodu sudėtingų pagaminimo technologinių reikalavimų, siekiant užtikrinti šių dokumentų aukštus saugumo standartus, skirtingai nei, pavyzdžiui, pasui, asmens tapatybės kortelei ar vairuotojo pažymėjimui, nenustatė - skaitmeninis COVID pažymėjimas su QR kodu pagal apsaugos lygius, leidžiančius atskirti tikrą dokumentą nuo tokio dokumento kopijos, niekuo nesiskyrė nuo skaitmeninio COVID pažymėjimo su QR kodu nuotraukos, o norint pasinaudoti skaitmeninio COVID pažymėjimo su QR kodu teikiamomis valdžios sprendimais nustatytomis teisėmis užteko tokio skaitmeninio COVID pažymėjimo su QR kodu kopiją arba nuotrauką turėti mobiliojo ryšio telefone arba atspausdintą ant popieriaus lapo. V. N. turėta svetimo K. K. išduoto skaitmeninio COVID pažymėjimo su QR kodu nuotrauka yra šio pažymėjimo ekvivalentas, nes būtent QR kodo panaudojimas sukūrė teisines pasekmes ir suteikė teises šio kodo turėtojui – V. N. prekybos centre pateikus svetimo skaitmeninio COVID pažymėjimo QR kodą, buvo sukeltos teisiškai reikšmingos pasekmės.
22. Spręsdamas, ar V. N. veiksmai laikytini dokumento įgijimu, laikymu ir panaudojimu neturint teisėto pagrindo, teismas pažymi, kad, kaip nurodyta VĮ „Registrų centras“ rašte, nagrinėjamo įvykio metu V. N. nebuvo išduotas skaitmeninis COVID pažymėjimas, taigi ji negalėjo naudotis skaitmeninio COVID pažymėjimo suteikiamomis teisėmis. Bandydama pasinaudoti skaitmeninio COVID pažymėjimo suteikiama teise patekti į prekybos centrą „Senukai“, V. N. pasiėmė sesers N. K. telefoną (V. N. teiginiai apie tai, kad ji naudojasi sesers, kurią prašo pakviesti, telefonu, užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose), kuriame buvo svetimo K. K. išduoto skaitmeninio COVID pažymėjimo su QR kodu nuotrauka ir kurį laikė su savimi iki tol, kol minėtame telefone esančią skaitmeninio COVID pažymėjimo su QR kodu nuotrauką pateikė apsaugos darbuotojui, t. y. V. N., neturėdama teisėto pagrindo, įgijo svetimą K. K. išduotą dokumentą, kurį laikė ir panaudojo.
23. Vertindamas teisiamojo posėdžio metu V. N. gynėjo išsakytus argumentus, kad V. N. padaryta veika prarado pavojingumą, teismas pažymi, jog BK 36 straipsnyje nustatyti du savarankiški atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas. Šiais abiem atvejais tokie pasikeitimai turi taip paveikti asmens veiką ar nulemti kaltininko savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmens veika prarado pavojingumą ar asmuo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos tapo nepavojingu. Taikyti ar ne BK 36 straipsnį yra teismo teisė, todėl teismas, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šio straipsnio nuostatas. Darydamas išvadą dėl to, ar yra BK 36 straipsnyje įtvirtinti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika ir (ar) ją padaręs asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-92/2012).
24. Nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimu „Dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo ir Vyriausybės 2022 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. 28 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ nuo 2022 m. vasario 5 d. Lietuvoje sustabdytas galimybių paso ir su juo susijusių nuostatų galiojimas, tačiau tai nereiškia, kad V. N. padaryta nusikalstama veika prarado pavojingumą. Minėta, kad nagrinėjamo įvykio metu skaitmeninis pažymėjimas su QR kodu patvirtino teisiškai reikšmingą juridinį faktą apie jo savininko paskiepijimą arba persirgimą pavojinga ir greitai plintančia COVID infekcija, o tokių pažymėjimų įvedimas buvo viena iš valstybės lygmeniu taikomų užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių siekiant suvalyti pasaulinio masto pandemiją. Minėtu teisiniu reguliavimu buvo siekiama, kad žmonės, neatitinkantys saugumo kriterijų, nepatektų į uždaras masinio susibūrimo vietas ir tokiu būdu nesudarytų galimybių plisti infekcijai. Minėta, kad V. N. galimybių pasas galiojo iki 2021 m. rugsėjo 25 d., dėl ko nagrinėjamo įvykio metu V. N. neturėjo teisės vykti į vietas, kuriose žmonės galėjo lankytis tik turėdami atitinkamą šalies viduje naudojamą sertifikatą. Visgi V. N. tokį tuometinį teisinį reglamentavimą ignoravo ir siekdama patekti į prekybos centrą panaudojo svetimą sertifikatą su QR kodu, tokiu būdu nepaisydama nei galiojančių teisės normų, nei keliamos rizikos dėl COVID-19 ligos plitimo. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu galimybių paso ir tarptautinių COVID sertifikatų galiojimas yra sustabdytas, tačiau vien teisinio reglamentavimo pakeitimas, pasikeitus epidemiologinei situacijai pasaulyje, savaime nesuponuoja išvados apie neva išnykusį nusikalstamos veikos pavojingumą - minėta, kad sertifikato svarba COVID-19 ligos plitimo situacijoje buvo ir (pablogėjus epidemiologinei situacijai šalyje) išlieka itin reikšminga - tokių dokumentų galiojimas ir privalomumas gali būti įvedamas pakartotinai, todėl veikos pavojingumą sieti vien su reglamentavimo pasikeitimu nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta. Taigi teismas neturi pagrindo spręsti, kad iki bylos nagrinėjimo teisme V. N. padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo būtų tapusi nepavojinga.
25. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – V. M., K. K., G. Č. parodymai, taip pat vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad V. N. baudžiamojo proceso metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo jos dukterėčiai K. K. (duomenys neskelbtini) Respublikoje išduotą dokumentą - skaitmeninį COVID pažymėjimą su QR kodu, kurį laikė su savimi mobiliojo ryšio telefone „Iphone” iki 2021 m. spalio 7 d. apie 11.05 val., kai turėdama tikslą patekti į prekybos centrą „Senukai“, esantį Povilo Lukšio g. 34, Vilniuje, minėtą dokumentą panaudojo, pastarąjį patikros punkte prie įėjimo į prekybos centrą pateikdama apsaugos darbuotojui V. M.
Motyvuojamoji dalis
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
26. Minėta, kad V. N. neteisėtai įgijo, laikė bei panaudojo svetimą dokumentą, taigi V. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
27. Už nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.
28. Spręsdamas dėl V. N. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. N. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas V. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. V. N. yra neteista (T. 1, b. l. 105), bausta administracine nuobauda, paskirtą baudą sumokėjo (T. 1, b. l. 104), taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. N. skiriant švelniausios rūšies bausmę – baudą, jos dydį nustatant minimalų - 100 MGL, t. y. 5 000 eurų, įpareigojant V. N. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 500 eurų.
V. Procesinės prievartos priemonės
29. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. 1. 95-96), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti
30. 2021 m. spalio 7 d. V. N. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktas mobiliojo ryšio telefonas ,,iPhone“ su silikoniniu permatomu dėklu (T. 1, b. l. 78-82), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (T. 1, b. l. 175), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtam savininkui UAB „Ri Invest“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti V. N. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 100 MGL, t. y. 5 000 eurų dydžio baudą, įpareigojant V. N. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 500 eurų.
V. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Mobiliojo ryšio telefoną ,,iPhone“ su silikoniniu permatomu dėklu, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui UAB „Ri Invest“.
1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje – baudžiamosios bylos Nr. 1-1940-990/2022. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.