Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Laimutė Sankauskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-170-488/2016 pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei L. B. ir atsakovės L. B. priešieškinį ieškovui L. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamu atveju ruošiantis bylos nagrinėjimui parengiamajame posėdyje paaiškėjo, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų (CPK 135 str., 382 str.). Teismas įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus: suformuoti ieškinio reikalavimą dėl prievolės įvykdymo kreditoriui, nurodyti kaip sutuoktiniai po santuokos nutraukimo liks atsakingos kreditoriui, kuri iš šalių vykdys prievolę, nes priimdamas sprendimą teismas privalo išspręsti ir turto padalinimo klausimą (CPK 385 str.). Pagal CK 3.118 str. 2 d ir 3 d. turtas dalijamas tik sumažinus jį neįvykdytų prievolių ( skolų) suma. Svarbu nustatyti, ar skola asmeninė ar bendra.

Teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir tik vėliau pastebėjęs jo turi­nio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai prieš tai nustato ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ir tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą trūkumai nebuvo pašalinti, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 str. 2 d.). Taigi CPK normos leidžia ir priėmus ieškinį taikyti trūkumų šalinimo institutą, todėl apelianto argumentai, kad teismas priėmęs ieškinį, nebegalėjo įpareigoti ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus, nes to nenumato CPK, atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas parengiamąjį posėdį skiria manydamas, kad byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta bylą nagrinėti teisme (CPK 228 str.).

Siekiant užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai, koncentruotai ir ekonomiškai, teisminis bylos nagrinėjimas turėtų prasidėti tik tada, kai tiek bylos šalims, tiek teismui yra visiškai aišku, ko abi šalys reikalauja, dėl ko jos sutaria ir ką ginčija, kuo grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijos nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008). CPK 226 straipsnyje nustatyta šalių ir trečiųjų asmenų pareiga parengiamojo posėdžio metu pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Taigi teismas nustatęs, kad ieškovas nėra suformulavęs visų savo reikalavimų, pagrįstai įpareigojo jį tai padaryti.

As­muo gali įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą laikydamasis įstatyme nustatytų ieš­kinio pareiškimo formos ir turinio bendrųjų (CPK 111 str., 135 str.) bei specialiųjų, susijusių su konkrečiu ieškinio dalyku, reikalavimų. Nustatyti procesinio dokumento trūkumai yra esminiai, t. y. tokie, dėl kurių negali bylos nagrinėti iš esmės, savo iniciatyva teismas jų pašalinti negali. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, kad teismas būtų vilkinęs procesą ir pažeidęs CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Priešingai, teismas ėmėsi visų įstatyme numatytų veiksmų siekiant tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui (CPK 232 str.)

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. CPK 382 str. nustatyti reikalavimai ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, tame tarpe turi būti duomenys apie sutuoktinių ar vieno jų kreditorius bei nurodymas, kad jiems pranešta apie bylos iškėlimą. Formuojant ieškinio reikalavimus, turi būti laikomasi CPK 385 str.( CPK 383 str.).

Kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti pasibaigė iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, jis pratęstinas (CPK 77 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

I. L. B. nustatytą procesinį terminą trūkumams pašalinti pratęsti iki 2016-05-27.