- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-05
- Bylos Nr.
- 1S-589-919/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40753-19-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Aurelijus Rauckis, Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Nerijaus Meilučio ir Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo V. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi kaltinamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su kardomosios priemonės termino pratęsimu kaltinamasis V. S. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį.
3.1. Skunde kaltinamasis nurodo, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jis prieš K. M. smurto nenaudojo, o tik pro jį praėjo. Teismas neįvertino tai, kad nukentėjusysis apklausos metu nurodė visai kitą konflikto vietą ir laiką bei jį užpuolusių asmenų kiekį. Be to, nukentėjusiojo nurodytu metu kaltinamasis V. S. buvo uždarytas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jam buvo nustatytas 3,81 promilės girtumas ir už tai jam buvo surašytas kaltinamasis aktas.
3.2. Skundo autorius pažymi, kad tyrimas vyksta jau 9 mėnesius, nukentėjusysis nuolat neatvyksta į teisiamuosius posėdžius. Iki šiol nebuvo padaryta tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo akistata, taip pat teismas netenkina kaltinamojo prašymo atlikti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę.
4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja palaikė pareikštą skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė kaltinamojo skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. S. skundas atmetamas.
5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis yra teisinga ir teisėta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.
6. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės (tarp jų ir suėmimas) gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas. Šiuo atveju vertinant skundžiamos nutarties motyvus, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis V. S. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši teismo išvada pagrįstai grindžiama nukentėjusiojo K. M., liudytojų A. J., V. Č. parodymais, vaizdo įrašais, specialisto išvadomis ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas kaltės klausimas, o vertinamas tik duomenų pakankamumas įtarimui pagrįsti. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę ar tęsiant jos taikymo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad V. S. galimai įvykdė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
7. Sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo, o tuo pačiu ir kaltinamojo skundo pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam V. S. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęstas dviem pagrindais, numatytais BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose – jog bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir darys naujas nusikalstamas veikas.
8. Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, tai yra, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
9. V. S. kaltinamasis sunkaus nusikaltimo padarymu, praeityje teistas už smurtinius nusikaltimus, tame tarpe už labai sunkų – nužudymą, kaltinamas padaręs nusikaltimą nepraėjus nė dvejiems mėnesiams po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, kas rodo, kad kaltinamasis turi polinkį nusikalsti, be to, jis niekur nedirba, neturi jokių oficialių pajamų, iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų matyti, kad kaltinamojo atžvilgiu yra ne viena vykdomoji byla, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, yra nevedęs, be to, teistas už smurtinių nusikaltimų prieš artimus giminaičius padarymą. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad jis nėra saistomas tokiais stipriais socialiniais ar darbiniais ryšiais, kurie jį sulaikytų nuo galimybių pasislėpti. Esant aukščiau aptartomis aplinkybėms, galima daryti pagrįstą išvadą, jog V. S., suvokdamas bausmės griežtumą ir neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Kitas suėmimo paskyrimo pagrindas yra tai, kad įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti duomenys.
11. Kaip minėta, V. S. kaltinamas vieno, tačiau sunkaus smurtinio tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurio padarymą jam gresia sankcijoje numatyta tik vienintelė ir griežta laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad praeityje kaltinamojo atžvilgiu yra priimti net septyni nuosprendžiai, tame tarpe už tyčinių, smurtinių, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo padarymą. Be to, V. S. kaltinamas padaręs šią nusikalstamą veiką vos tik atlikęs arešto bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. S. galimai šią nusikalstamą veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, be to, iš bylos duomenų matyti, kad daugumą nusikaltimų, už kuriuos jis yra nuteistas, taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent turėjo įtakos jų padarymui. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad, būdamas laisvėje, V. S. gali ir toliau daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymas, neabejotinai suvaržo įtariamojo teises, tačiau tik tiek, kiek to reikia užtikrinti netrukdomai proceso eigai. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šioje teisminio nagrinėjimo stadijoje, baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti tik V. S. paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą. Tik tokia kardomosios priemonės rūšis, kolegijos nuomone, gali užtikrinti jo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nėra pagrindo pripažinti, kad šios kardomosios priemonės taikymo paskyrimas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 130 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.