Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

1.1.8.7.1.; 1.1.9.1.; 1.1.9.4.; 1.2.4.8.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6.

2012 m. balandžio 5 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.,

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, 8 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. ir A. V. 2011-12-19 apie 11.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais, smurtaudami prieš nukentėjusiąją I. V., o būtent: E. B. metant žaislu į nukentėjusiąją I. V., bei jai pataikydama į pilvą, griebiant jai už plaukų ir juos pešant, I. V. išėjus iš buto į koridorių ir jai būnant minėto namo koridoriuje, E. B. ją stumdant, rankos delnu suduodant vieną smūgį I. V. į veidą, po ko vėl griebiant už plaukų bei juos pešant, A. V. kumščiu suduodant vieną smūgį I. V. į veidą, dėl ko ji pargriuvo ir griūdama susitrenkė kaklą, po ko I. V. bandant atsistoti, o A. V. du kartus parbloškiant ant žemės, tokiu būdu neleidžiant atsistoti, tačiau I. V. atsistojus, A. V. pagriebus I. V. už dešinės kojos bei tokiu būdu ją tempiant bei stumdant nuo minėto namo trečio aukšto laiptų iki namo pirmo aukšto, kur parbloškiant I. V. ant žemės, po ko tęsiant nusikalstamą veika bendrais tyčiniais veiksmais, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. V., Šiauliuose, prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės, I. V. išėjus į lauką, E. B. griebiant I. V. už plaukų bei juos pešant, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame smilkinyje ir kairėje blauzdoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji E. B. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad atvežė vaikus, tačiau namuose I. V. nebuvo. Tada skambino jai ir klausė, kur ji yra. Ši pasakė, kad yra suaugusi, ką nori, tą daro ir išvis išvažiuos į užsienį ir dar vaikus pasiims. Kitą dieną jie vaikus nuvežė į darželį, iš kur paskambino I. V. ir tada ji atvažiavo. Vėliau visi grįžo į namus. Namuose žodis po žodžio susipyko ir susistumdė. Vieta, laikas atitinka kaip nurodyta kaltinamajame akte. Stumdėsi ir bute, namo koridoriuje bei lauke prie mašinos. Kaltę pripažįsta visiškai, dėl suduotų smūgių taip pat. Atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad taip ir buvo, kaip nurodė prokurorė. Jis I. V. pastūmė ir sukėlė jai fizinį skausmą. Koridoriuje sudavė jai smūgius bei tempė laiptais žemyn. Atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė ir nukentėjusioji jam atleido.

Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji I. V. tyrimo metu parodė, kad 2011-12-19 jai paskambino iš vaikų darželio, kad pas socialinę darbuotoją yra atvykusi globėja ir vyras A. bei pasakė, kad ji turi ateiti pasikalbėti apie vaikų darželio lankymą. Ji nuėjo į darželį, kur visi kartu priėmė sprendimą - išsibraukti iš darželio. Po pokalbio darželyje visi trys – ji, globėja ir vyras grįžo pas ją į butą, (duomenys neskelbtini), nes norėjo pasikalbėti, ji nemanė, kad bus užpulta. Pokalbis prasidėjo dėl to, kad ji yra bloga mama, valkatauja, nemoka rūpintis vaikais, kad yra iš vaikų namų. Ji pradžioje tylėjo, stengėsi išvengti konflikto. Tada E. nuo lovos paėmė vaiko automobiliuką ir juo metė jai į pilvą, sakydama: „tikiuosi, kad tu persileisi“. Taip pasielgė dėl to, kad globėja ir A. yra įsitikinę, kad ji yra nėščia ir tuo žaislo metimu tikėjosi, kad ji persileis. Tada ji pareikalavo, kad jie iš jos buto išeitų. Išeidama globėja abiem rankom griebė jai už plaukų, ji taip pat pagriebė už plaukų globėjai ir jos abi susikibo. Vienu metu E. B. delnu jai trenkė į veidą. Tada jos vieną kitą paleido ir ji stūmė B. pro duris į bendrą koridorių. Vyras jau tuo metu buvo koridoriuje. Koridoriuje globėja jai dar kartą stvėrė už plaukų ir vėl jos abi susikibo. Tada vyras jas išskyrė ir vieną kartą kumščiu trenkė į veidą, pataikė į kairį skruostą. Nuo suduoto smūgio ji pagriuvo, krisdama atsitrenkė į komodą, dėl ko susižalojo kaklą. Kai ji atsikėlė, norėjo eiti į laiptinės apačią, nes dėl kilusio konflikto iš buto išbėgo šuo, kurį ji norėjo parsivesi. Tačiau jai tik atsikėlus, vyras A. ją du kartus perbloškė ant žemės, tam kad nesikeltų. Tačiau ji vis tiek nuėjo į apačią – pakeliui ji su A. stumdėsi, A. ją griebė už dešinės kojos ir tempė laiptais iš 3 į 2 aukštą. O ji šuoliavo ant vienos kojos ir bandė įsikabinti į laiptų turėklus, kad nenuvirstų, išsilaisvinti jai nepavyko. Būnant 2 aukšte A. pastūmė, dėl ko ji nugara atsitrenkė į koridoriaus duris ir toliau vyras tempė ją iki 1 aukšto. Pirmame aukšte ji vyro buvo perblokšta ant žemės, dėl ko labai susitrenkė nugarą. Kai vyras ją tempė laiptais, globėja ėjo iš paskos ir jos negynė. Tada vyras išėjo į lauką, užtrenkė duris bei jas laikė, kad ji neišeitų, nors globėja taip pat buvo likusi laiptinėje. Paskui vyras duris paleido, nuėjo į globėjos automobilį. O už automobilio vairo sėdėjo globėjas A. B., kuris į butą atėjęs nebuvo. Šuo tada įšoko į automobilį, o ji norėjo susigražinti šunį ir kaip tik prie automobilio priėjo globėja ir vėl jai griebė už plaukų, jos vėl abi susikibo ir tąsėsi, vienu metu bandė ją įsitraukti į automobilio saloną, dėl ko ji, norėdama ištrūkti, spyrė į automobilio duris. Globėja pradėjo priekaištauti bei gąsdinti policija dėl to, kad ji jiems apgadino automobilį, tačiau ji, pasiėmusį šunį, grįžo atgal į namus bei išsikvietė policiją. Ar visą tą incidentą matė kas iš kaimynų, ji negali pasakyti, bet mano, kad tikrai turėjo matyti, nes buvo kilęs triukšmas. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo nuėjusi pas med. ekspertus bei dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į šeimos gydytoją. Daugiau nei su globėja, nei su vyru nebendravo. Savo vyro A. V. ji tikrai nespardė ir jam dėl to gintis nereikėjo. Globėjos E. B. toks išpuolis jos atžvilgiu buvo ne vienintelis, būdama jos globotine, ji buvo sumušta ne kartą dėl įvairiausių buitinių priežasčių. O globėjas A. B. jai dar būnant nėščiai yra sužalojęs peiliu, tačiau ji niekada niekur nesikreipė. Taip pat parodė, kad ji po santuokos savo pavardę B. pakeitė į V., tik iki šios dienos ji nėra pasikeitusi asmens dokumento, todėl jos asmens dokumentuose yra senoji pavardė (b.l. 15-16, 18-20, 21-22, 25-26).

Liudytojas A. B. parodė, kad E. B. yra jo žmona, o A. V. yra jo žentas, nes jo žmoną I. V. – B. jis kartu su žmona užaugino nuo 5 metų, buvo jos globėjai. 2011-12-19 ryte jis kartu su žmona E. bei A. atvyko į Šiaulius. Jam reikėjo pas gydytojus, o E. su A. važiavo į vaikų darželį. Pirmiausia jie vyko į vaikų darželį, tačiau jis į darželį nėjo, liko laukti automobilyje. Jis žino, kad į darželį buvo atėjusi ir I. Maždaug po pusvalandžio visi – E., A. ir I. iš darželio išėjo ir nuėjo į I. namus, kurie yra šalia. Maždaug po 10 min. iš namo pirmas išėjo A., jam iš paskos – E. Į automobilį, šalia jo atsisėdo A., o į galą įsėdo žmona. Tuo metu iš laiptinės išbėgo I. šuo, kuris įšoko į automobilio galą. Tada iš paskos atbėgo I., kuri pribėgusi A. ranka trenkė per galvą. I. pradėjo sakyti, kad jai atiduotų jos šunį, tuo metu griebė už plaukų E. bei ją išsitempė iš automobilio. Tada jos abi susikibo ir viena kitai pešė plaukus. Vienu metu I. atšoko nuo E., E. įsėdo į automobilį, o jis tuo metu iš automobilio išleido šunį. Jis užsivedė automobilį ir norėjo išvažiuoti, tada I. vieną kartą spyrė į automobilio galines keleivio pusės dureles. Dėl to liko įlenkimas bei nubrozdinimas. Jie išvyko. Kas vyko I. bute bei namo laiptinėje, jis nematė ir apie tai nieko pasakyti negali. Anksčiau I. tikrai nebuvo mušama nei vyro A., nei jų - globėjų. Kai I. gyveno Pakruojyje pasitaikydavo visokių buitinių piktumų, nesutarimų, kaip ir visose šeimose. Tačiau ji mušama nebuvo (b.l. 27-28).

Liudytojas A. J. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) bute gyvena neseniai čia atsikėlusi kaimynė, kurios nei vardo ar pavardės jis nežino. Jis matė, kaip ta kaimynė buvo mušama jos pačios vyro. Kada tai buvo, tiksliai jis neprisimena, tik žino, kad 2011 m. prieš Kalėdų šventes. Tada, apie 11 val., jis išėjo iš savo buto, ėjo į prausyklą ir koridoriuje pamatė, kad kaimynę muša jos vyras – kaimynė tuo metu gulėjo ant žemės, o vyras jai kumščiu sudavė du smūgius, kur pataikė, jis nepamatė. Tuo metu kaimynės apginti jis nebandė, nenorėjo kištis, nelabai suprato, kas yra kaltas. Taip pat prie kaimynės be jos vyro dar buvo augusi moteris, tačiau ji kaimynės nemušė. Jis po įvykio bendravo su ta kaimyne iš 58 buto, ji tada ir pasakė, kad ją mušė jos pačios vyras ( b.l. 29-30).

2012-01-27 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus akistatą tarp įtariamosios E. B. ir nukentėjusiosios I. V., jos patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 39-40).

2012-01-27 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus akistatą tarp įtariamojo A. V. ir nukentėjusiosios I. V., jie patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. A. V. pripažino tik, kad I. porą kartų pastūmė bei, kad pagriebęs už kojos, ją tempė laiptais, norėdamas išvengti smūgių, nes ji puldinėjo. Be to, A. V. nurodė, jog matė, kad Emilija metė žaislu į I. ir pataikė bei matė, jog E. sudavė I. smūgį į veidą (b.l. 51-53).

2011-12-19 protokole-pareiškime užfiksuota, jog I. B.V. pareiškė, jog 2011-12-19 apie 11 val. ją bute, adresu (duomenys neskelbtini), bei namo koridoriuje konflikto metu sumušė globėja E. B. ir vyras A. V. (b.l. 3).

2011-12-19 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-8).

2012-01-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji I. V. prie bylos pateikė savo asmens dokumentą bei santuokos liudijimą, kurių kopijos prijungtos prie bylos (b.l. 23, 24).

Specialisto išvadoje Nr. G1791/11(04) nurodyta, kad I. B. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiajame smilkinyje ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus kairį smilkinį ir kairę blauzdą. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. I. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 10).

Iš prie baudžiamosios bylos prijungtų duomenų, gautų iš policijos duomenų bazių matyti, jog policijoje yra registruoti ankstesni I. V. pareiškimai dėl fizinio smurto panaudojimo jos atžvilgiu (b.l. 63-68).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji E. B. ir A. V. buvo nusikaltimo vietoje ir nusikaltimo padarymo metu veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais smurtavo prieš nukentėjusiąją I. V., dėl ko jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad abu kaltinamieji įvykio metu buvo aktyvūs - atliko aktyvius veiksmus, t.y. E. B. metė žaislu į nukentėjusiąją I. V., pataikydama į pilvą, griebė jai už plaukų, juos pešė, stumdė, rankos delnu sudavė vieną smūgį į veidą; A. V. du kartus parbloškė ant žemės, neleido atstoti, pagriebęs I. V. už dešinės kojos, tempė ją bei stumdė, parbloškė I. V. ant žemės. Be to, specialisto išvadoje Nr. G1791/11(04) nurodytas nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas nukentėjusiajai atitinka nukentėjusiosios, kaltinamųjų duotus paaiškinimus apie 2011-12-19 įvykusio konflikto aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamųjų E. B. ir A. V. kaltė dėl nežymaus I. V. sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo jai sukėlimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų E. B. ir A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamoji E. B. kalta prisipažino visiškai, su nukentėjusiąja susitaikė, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamoji prašo teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusioji kaltinamajai pretenzijų neturi, taip pat prašo atleisti kaltinamąją nuo atsakomybės. Kaltinamoji padarė vieną nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, atsiprašė nukentėjusiosios, kas rodo jos gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdžiusi nusikaltimą, atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, nusikalstamą veiką padarė būdama neteista (b. l. 73), buvo bausta administracine tvarka, bet galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 77-78), policijos pareigūnų charakterizuojama teigiamai (b.l. 76), nedirbanti (b. l. 80), yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis ir E. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja I. V.. Taip pat, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, E. B. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones – nemokamus darbus ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 9 p., 70 str., 72² str.).

Kaltinamajai E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai, su nukentėjusiąja susitaikė, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamasis prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi, taip pat prašo atleisti kaltinamąjį nuo atsakomybės. Kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, atsiprašė nukentėjusiosios, kas rodo jo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą, atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b. l. 93), buvo baustas administracine tvarka, bet galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 95-96), policijos pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (b.l. 94), dirbantis, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis ir A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja I. V.. Taip pat, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, A. V. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones – nemokamus darbus ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 9 p., 70 str., 72² str.).

Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą E. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 9 p., 70 str., 72² str., E. B. skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą A. V. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 9 p., 70 str., 72² str., A. V. skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti susitaikymo protokolą tarp E. B., A. V. ir I. V., kuriame užfiksuota, kad E. B. ir A. V. susitaikė su nukentėjusiąja I. V. ir įspėti E. B. ir A. V., kad jei per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajai E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Kaltinamajam A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.