Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1640-656/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-15
Bylos Nr.
2S-1640-656/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34909-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Suinteresuotas asmuo
V. T., S. T.
Pareiškėjas
AB „Citadele“
Kategorijos
  • 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1640-656/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34909-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos 129.17.; 122.3.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų AB „Citadele“ bankas ir UAB „Gelvora“ prašymus dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys V. T., S. T., antstolis R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas AB „Citadele“ bankas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkei V. T., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu S. T., priklauso 117/679 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o S. T. automobilis Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad CPK 667 str. 4 d. suteikia išieškotojui teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pricipipo.

Pareiškėjas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad V. T. priklauso ½ dalis viso turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių V. T. ir S. T. nuosavybėje.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepimu sutiko su pareiškėjo AB „Citadele“ patikslintu prašymu.

Suinteresuotas asmuo V. T. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo.

Byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Nustatė, kad skolininkei V. T. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu S. T. priklauso 117/679 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o S. T. – automobilis Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, jog skolininkė V. T. neturi jokio asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Vienintelis turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra 117/679 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausantis V. T. ir jos sutuoktiniui S. T. ir automobilis Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis S. T.. Skolininkė V. T. su sutuoktiniu S. T. nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Tačiau CPK 667 str. 4 d. suteikia išieškotojui teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Tiek antstolis, tiek pareiškėjas mano, kad padalinus žemės sklypą ir automobilį lygiomis dalimis, kiltų problemų šį turtą realizuojant, be to, antstolio pateiktoje informacijoje konstatuota, kad žemės sklypo ir automobilio rinkos kaina iš esmės lygi. Realizuojant ½ dalį turto sumažėtų reali turto vertė ir taip būtų pažeisti tiek išieškotojų tiek skolininkės interesai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo ir nustatyti, jog skolininkei V. T. bendrojoje jungtinė sutuoktinių nuosavybė priklauso 117/679 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o S. T. automobilis Peugeot Partner.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo V. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad jie su vyru turi du nepilnamečius vaikus. Tvirtino, kad vyro būstas, kuris yra vienintelis šeimos būstas, bus parduotas iš varžytynių, todėl šeima liks gatvėje. Apeliantės manymu, išieškojimą galima nukreipti į 50 procentų sutuoktinio algos.

Atsiliepimas

Pareiškėjas AB „Citadele“ bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį. Nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad šeimos turtas bus parduotas iš varžytynių, todėl šeima liks gatvėje. Nurodė, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas statinių, esančių Filaretų g. 39A, Vilniuje, realizavimo klausimas. Šie statiniai asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkei, o tai reiškia, kad jie nėra bendrosios jungtinės nuosavybės objektas ir dėl jų šioje byloje teismas pagrįstai nepasisakė.

Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį. Nurodė, kad iš esmės sutinka su skundžiamoje nutartyje teismo išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. V. pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-03 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-5045-905/2012 vykdo išieškojimą dėl 7.453,32 Lt iš skolininkės V. T. išieškotojo AB „Citadele“ banko naudai, taip pat pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-07-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-4416-868/2010 dėl 20.413,48 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės V. T. UAB „Gelvora“ naudai. Antstolis nustatė, kad V. T. ir jos sutuoktiniui S. T. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso 117/679 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o S. T. - automobilis Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad skolininkei priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, todėl pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo.

Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad dėl priimto teismo procesinio sprendimo bus galimas išieškojimo nukreipimas į vienintelį šeimos būstą. Šį argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, sprendė skolininkės turto dalies bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimą. Tuo tarpu pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje registruota skolininkės gyvenamoji vieta, skolininkei priklauso asmenine nuosavybės teise (b.l. 10), todėl šis turtas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į aptartą, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad jungtinės nuosavybės dalių nustatymas šioje byloje turi įtakos išieškojimo nukreipimui į vienintelį skolininkės šeimos būstą. Pastebėtina ir tai, kad antstolis išieškojimą vykdo vadovaujantis CPK 664 straipsniu, nustatančiu išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eiliškumą. Jame nustatyta, kad iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, išieškoma penktąja - paskutiniąja, eile, t.y. nesant kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

Apeliantė tvirtina, kad yra galimas išieškojimo nukreipimas į jos sutuoktinio gaunamas darbines pajamas. Pastebėtina, kad sutuotinio iš darbinės veiklos gautos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybės (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, vykdymo metu antstolis nenustatė kito bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, išskyrus 117/679 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei automobilį Peugeot Partner, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 3). Apeliantė antstolio veiksmų neskundė, tokio klausimo ji nekėlė ir pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliantė ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė jos nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų apie sutuotinio gaunamas pajamas bei galimybę nukreipti išieškojimą į jas.

CPK 667 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo, atsižvelgdamas į realią galimybę išieškojimui, ir nustatė, kad skolininkei bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu priklauso visa abiejų sutuoktinių nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, o sutuoktiniui S. T. – automobilis. Atsižvelgiant į aptartą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatinėjo naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andrius Ignotas