Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. K. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2142-952/2014, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį, apeliantas (atsakovas) E. K. prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria buvo nutarta įpareigoti jį gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, uždraudžiant jam gyventi ir lankytis šeimos gyvenamojoje patalpoje iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje, ir šį ieškovės prašymą atmesti. Taip pat prašo pakeisti teismo nutarties dalį dėl laikino kasmėnesinio išlaikymo vaikams priteisimo ir periodinių išlaikymo išmokų dydį sumažinti iki 300 Lt kiekvienam vaikui. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirajame skunde teigiama, kad gailisi smurtavęs prieš ieškovę. Tvirtina, kad konfliktai būna kiekvienoje šeimoje, ir nėra pagrindo jo antrą kartą bausti už minėtus veiksmus. Mano, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kenčia vaikai. Pabrėžia, kad šiuo metu nedirba ir negali skirti vaikams teismo priteisto kasmėnesinio išlaikymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) E. K. atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo atskirajame skunde.

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl vieno sutuoktinio įpareigojimo gyventi skyrium

Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo sistemą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium.

Teismas pažymi, kad sistemiškai aiškinant prieš tai minėtas teisės normas darytina išvada, jog šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus bylos nagrinėjimo metu.

Teismas ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustato vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ieškinyje prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir apelianto, dėl apelianto kaltės, be kita ko, teigdama, jog atsakovas prieš ją nepilnamečių vaikų akivaizdoje smurtavo.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad atsakovas buvo nubaustas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) už tai, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose savo ieškovei sukėlė fizinį skausmą, ir konfliktas vyko vaikų akivaizdoje.

Apeliantas skunde neginčija prieš tai minėtų aplinkybių.

Esant byloje duomenų apie apelianto neleistiną elgesį su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių apsaugos ir gynimo principu ir, siekdamas išvengti konfliktinių situacijų namuose kilimo ir užtikrinti bylos nagrinėjimo metu vaikų teises ir interesus, pagrįstai taikė skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktą laikinąja apsaugos priemone gali būti ir laikino išlaikymo priteisimas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas.

Teismas, įvertindamas tai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš esmės nesprendė šalių ginčo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio priteisimo, t. y. visapusiškai nevertino išlaikymo vaikams būtino dydžio, neanalizavo vaikų poreikių, tėvų turtinės padėties ir apelianto galimybių teikti išlaikymą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė laikinai apsaugoti (patenkinti) vaikų poreikius ir interesus.

Teismas, atsižvelgdamas į orientacinį vaiko poreikiams patenkinti reikalingą dydį – 1 035 Lt, kuris atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972), ir įvertindamas tai, kad tiek apeliantas, tiek ieškovė privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi iš apelianto nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas kasmėnesinis po 400 Lt išlaikymas nesuvaržė apelianto interesų labiau, nei reikia teisėtiems tikslams pasiekti.

Tiek ieškovės, tiek apelianto reikalavimai ir pateikti įrodymai bus išnagrinėti ir įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl teismas neapsisako dėl apelianto skundo teiginių, susijusių su nagrinėjamos bylos esme – dėl bylos šalių turtinės padėties, ieškinio faktinio pagrindo, apelianto galimybių teikti vaikams išlaikymą.

Kiti skundų teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.