- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- ATP-281-185/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00068-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. L. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu M. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. nubausta 868 Eur bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 10 mėnesių iki 2017 m. sausio 31 d., už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktorė ir darbdavė, leido R. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2015-09-07 iki 2015-10-13 dirbti UAB (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini), naudai statybos objektuose, t. y. renovuojamuose daugiabučiuose Kupiškyje: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), apdailininku, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir neišdavusi jam antro darbo sutarties egzemplioriaus, o laikotarpiu nuo 2015-10-08 iki 2015-10-13 ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties, neišdavusi jam antro darbo sutarties egzemplioriaus ir nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t. y. M. L., UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, vykdanti darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad R. S. laikotarpiu nuo 2015-09-07 iki 2015-10-13 būtų leidžiama dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai, t. y. sandėliuoti ir nešioti statybines medžiagas, tvarkyti statybvietes tik įforminus jį įstatymų nustatyta tvarka: pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą darbo sutarties egzempliorių bei nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 ir 2 p.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. L. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-04-01 nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o teismui priėjus išvadą, kad jos veiksmuose vis tik yra ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. ir paskirti jai švelnesnę nuobaudą, atleidžiant nuo 768 Eur baudos sumokėjimo ir paliekant sumokėti 100 Eur baudos dalį. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai jai pritaikytą nuobaudą grindė tariamai nuosekliais R. S. parodymais. Priešingai, R. S. parodymai nuoseklūs nebuvo, kadangi jis teigė kardinaliai skirtingus dalykus. Net teismo posėdyje R. S. iš pradžių teigė, jog darbo sutartis su juo buvo sudaryta darbo pradžioje bei nepaaiškino priežasčių, kodėl vėliau šiuos savo parodymus pakeitė. Nurodo, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti ne tik į materialinę žalą, jos dydį, tačiau ir į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, būtina nustatyti pažeidėjo siekį nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju ji tinkamai atliko darbo funkcijas, laiku ir visa apimtimi mokėjo darbuotojui priklausantį darbo užmokestį bei su juo susijusias įmokas į valstybės biudžetą, visas įmokas deklaravo įstatymų nustatyta tvarka. Be to, per klaidą atleisto darbuotojo tariamai nelegalus darbas truko trumpai, jo apimtys buvo mažos ir faktiškai jokios naudos darbdavys negavo, todėl mano, jog būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, kad darbdavys, sužinojęs apie padarytą klaidą, nedelsdamas informavo VSDFV Vilniaus skyrių apie būtinybę panaikinti duomenis apie R. S. atleidimą iš darbo. Darbuotojui nebuvo atimta galimybė pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Be to, tokia veikla nebuvo iškreipta konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės. Apylinkės teismas neįvertino to, kad į bylą yra pateiktas rašytinis įrodymas – 2015-09-04 darbo sutartis, kurią yra pasirašęs tiek darbdavys, tiek ir darbuotojas R. S., patvirtindamas darbo sutartyje nurodytų duomenų tikrumą. Mano, jog bylos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. bei paskirti jai švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje. Pažymi, jog apylinkės teismas nenustatė subjektyviųjų jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, t. y. nenustatė jos tyčios veikiant priešingai, nei nustatyta imperatyviosiomis įstatymų nuostatomis, nepatvirtinta jos siekiama ir (arba) gauta materialinė nauda. Taip pat neįvertinta aplinkybė, kad ji nedelsdama ėmėsi veiksmų atsiradusiems netikslumams ištaisyti bei anuliuoti per klaidą pateiktus duomenis apie R. S. atleidimą iš darbo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas išsamiai, objektyviai, nešališkai ir motyvuotai įvertino visus byloje esančius įrodymus. Apeliantės skunde išdėstyti motyvai yra diskutuotini ir vertinami kaip gynybinė pozicija. Mano, jog patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog R. S. dirbo darbą, neįformintas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. nelegaliai.
Tenkinama apeliacinio skundo dalis.
Nagrinėjamu atveju, M. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo buvo surašytas, kai Darbo inspekcijos pareigūnai, vykdydami nelegalaus darbo reiškinių kontrolę, 2015-10-13 atliko patikrinimą statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kupiškyje, kur daugiabučio renovacijos darbus atliko ir apeliantės vadovaujamos bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Šio patikrinimo metu buvo rastas namo renovacijos darbus atliekantis R. S., kuris paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) naudai nuo 2015-09-07, tačiau iki patikrinimo dienos (2015-10-13) su juo nėra sudaryta darbo sutartis. Inspekcijos darbuotojams prisijungus prie VSDFV duomenų bazės buvo nustatyta, kad įmonė nėra pranešusi ir apie R. S. įdarbinimą, t. y. patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) tos dienos (2015-10-13) darbuotojų sąrašą, R. S. jame nebuvo. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktą informaciją, duomenys apie R. S. socialinio draudimo pabaigą nuo 2015-10-07 buvo pateikti 2015-10-12, o 2015-10-13, po patikrinimo, UAB (duomenys neskelbtini) VSDFV Vilniaus skyriui pateikė pranešimą apie klaidingai pateiktą R. S. socialinio draudimo pabaigą ir nurodė, kad R. S. socialinis draudimas tęsiasi.
Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nustatė, kad M. L. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., nes, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, nuo 2015-09-07 iki 2015-10-13 leido dirbti R. S. nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir neišdavusi jam antro darbo sutarties egzemplioriaus, o nuo 2015-10-07 iki 2015-10-13 ir nustatyta tvarka nepranešus atitinkamam VSDFV skyriui apie R. S. darbo santykių tęsimą.
M. L. ginčija jai inkriminuoto teisės pažeidimo padarymą bei apeliaciniame skunde, kaip ir apylinkės teisme, teigia, jog šioje situacijoje ji jokios savo kaltės neįžvelgia, nes darbo sutartis su R. S. pasirašyta buvo, ką patvirtina ir į bylą pateikta pati darbo sutartis, kurioje yra R. S. parašas, patvirtinantis darbo sutartyje nurodytų duomenų tikrumą, apie R. S. darbo pradžią nuo 2015-09-07 buvo informuotas ir atitinkamas VSDFV skyrius, o dėl R. S. atleidimą iš darbo nuo 2015-10-07 įvyko techninė klaida, nes darbų vadovas V. G. informavo buhalterę, jog reikia atleisti V. K. ir R. S., nors reikėjo atleisti tik V. K., po ko sužinojusi, kad R. S. per klaidą buvo atleistas neteisingai, UAB (duomenys neskelbtini) pašalino netikslumą, pateikdama atitinkamam VSDFV skyriui pranešimą, jog anuliuojami R. S. atleidimo duomenys.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam turi būti skiriama nuobauda.
Aukštesniojo teismo nuomone, iš šiuo metu byloje esančių įrodymų negalima vienareikšmiškai teigti, jog apeliantės kaltė dėl ginčijamo pažeidimo padarymo yra neabejotinai įrodyta, tačiau remiantis byloje esančiais duomenimis ir nesant bylos duomenimis pagrįstų aiškių teismo išvadų, nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, taip pat nėra teisinio pagrindo, nes tokią situaciją lėmė tai, jog atliktas teisminis tyrimas nebuvo išsamus ir pakankamas.
Pažymėtina, kad bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui taip pat tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Taigi iš to seka, kad teismas privalo teismo posėdyje apklausti asmenis, galinčius padėti nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei gauti iš atitinkamų institucijų reikiamus duomenis, kurie padėtų pašalinti byloje esančius prieštaravimus bei išsklaidyti kylančias abejones.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo posėdyje buvo išklausyta pati apeliantė, jos bei Institucijos atstovai, kaip liudytojas apklaustas R. S. ir darbų vadovas V. G.. Tačiau bylos medžiaga liudija, kad apeliantės pateikta versija, jog R. S. nuo 2015-10-07 iš darbo buvo atleistas per klaidą, kuomet V. G. buhalterei nurodė, jog reikia atleisti V. K. ir R. S., nors reikėjo atleisti tik V. K., apie kurią sužinojusi, bendrovė nedelsdama šį netikslumą pašalino, pateikdama atitinkamam VSDFV skyriui pranešimą, jog anuliuojami R. S. atleidimo duomenys, nebuvo patikrinta apie tai apklausiant V. G. bei UAB (duomenys neskelbtini) buhalterę. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nesiaiškino R. S. atleidimo iš darbo nuo 2015-10-07 aplinkybių, kas ir kieno nurodymu pranešė atitinkamam VSDFV skyriui apie R. S. atleidimą iš darbo nuo 2015-10-07, kuo remiantis, kokiu teisiniu pagrindu ir dėl kokios priežasties jis buvo atleistas, kodėl apie jo atleidimą nuo 2015-10-07 atitinkamam VSDFV skyriui buvo pranešta tik 2015-10-12, nesiaiškino, kodėl nuo 2015-10-07 iš darbo atleistam R. S. buvo leista toliau dirbti spalio 8, 9, 12 ir 13 d. ir kt. bylai reikšmingų aplinkybių, neišsireikalavo duomenų apie už R. S. sumokėtus valstybei mokesčius bei jam išmokėtą darbo užmokestį ir jo laikotarpį. Teismas skundžiamame nutarime pasisakė, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo sudėtyje yra visi nelegalaus darbo objektyvieji požymiai, tačiau nieko nepasisakė apie subjektyviuosius požymius, neanalizavo apeliantės kaltės turinio.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų normų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.
Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju M. L. kaltė padarius jai inkriminuotą ATPK 41³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą konstatuota apylinkės teismui nepatikrinus ir nepaneigus apeliantės versijos, neišsiaiškinus visų bylai teisingai išspręsti aplinkybių bei nesurinkus, neištyrus ir neįvertinus visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustačius visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų bei abejonių, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu ir motyvuotu. Aukštesniojo teismo nuomone, tik įgyvendinęs ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, bei tinkamai išanalizavęs M. L. kaltės klausimą dėl jos galimai padaryto teisės pažeidimo, pašalinęs visus neaiškumus bei prieštaravimus, apylinkės teismas galės padaryti motyvuotas išvadas ir priimti atitinkamą sprendimą, kurio teisėtumą, iškilus abejonėms, galės patikrinti apeliacinės instancijos teismas.
Dėl paminėtų priežasčių apylinkės teismo 2016-04-01 nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Tenkinti dalį M. L. apeliacinio skundo.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-04-01nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Ši nutartis neskundžiama.