Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą) nustatymo, suinteresuoti asmenys E. D. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) ir išsiuntus pranešimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

5. Remiantis medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš Gyventojų registro 2022 m. lapkričio 16 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad palikėja mirė santuokoje su pareiškėju, be to, be pareiškėjo nėra kitų gyvų pirmos eilės V. B. įpėdinių. Santuoka tarp V. B. ir K. B. sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro 2022 m. lapkričio 22 d. išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų testatorės sudarytų testamentų, jame taip pat nėra įregistruotų palikėjos V. B. palikimo priėmimo faktų.

6. Iš Nekilnojamojo turto registro 2022 m. spalio 26 d. išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo velionės įgytas 1992 m. rugsėjo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Nr. 11-6402 ir registruotas kaip velionės V. B. nuosavybė.

7. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

8. Pareiškėjas yra mirusios V. B. sutuoktinis. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Taigi (duomenys neskelbtini) mirus V. B., kuri buvo pareiškėjo sutuoktinė ir suinteresuoto asmens E. D. močiutė, pareiškėjas įgijo teisę į palikėjos palikimą (jos dalį).

9. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

11. Po V. B. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti.

12. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais, nustatyta, jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą. Pareiškėjo teigimu, po sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad nurodytu trijų mėnesių po palikėjos mirties laikotarpiu ir vėliau jis mokėjo komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jokie kiti asmenys nėra priėmę V. B. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų.

13. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas priėmė po sutuoktinės V. B. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po V. B. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinės V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), likusį palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. B. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.