Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovei R. J. dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovės R. J. priešieškinį ieškovui Ž. B. dėl negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys R. Č. ir O. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 47,35 kv. m neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, kuri architekto I. P. sudarytame 2016 m. vasario 22 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pastogės patalpų padalijimo projekte (1 variantas) pažymėta raide D arba atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 47,35 kv. m neįrengtos pastogės dalį, kuri architekto I. P. sudarytame 2016 m. vasario 22 d. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pastogės patalpų padalijimo projekte (2 variantas) pažymėta raide D; priteisti bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) ir 333/1000 idealiosios dalys gyvenamojo namo neįrengtos pastogės, kurios plotas sudaro 113,89 kv. m. Atsakovei priklauso 275/1000 idealiosios dalys namo pastogės. R. Č. priklauso 85/1000 idealiosios dalys namo pastogės, O. L. priklauso 101/1000 idealioji dalis namo pastogės. I. T. pastogės dalis jau atidalinta ir prijungta prie jo buto. Pastogės bendraturčiai, išskyrus atsakovę, pasirašė 2010 m. rugpjūčio 2 d. pastogės pasidalijimo projektą. Siekdamas savo pastogės dalies atidalijimo ieškovas į atsakovę kreipėsi 2014 m. balandžio 8 d. ir 2014 m. rugsėjo 24 d., pateikdamas matininkės M. B. sudarytą 2014 m. rugsėjo 17 d. pastogės pasidalijimo projektą, pasirašytą ieškovo, R. Č. ir O. L.. Atsakovė atsakymo nepateikė, ieškovui nepavyksta su atsakove susitarti, ieškovui nežinomos atsakovės atsisakymo atsidalinti pastogę priežastys. Atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovo interesus, konstitucinę teisę į nuosavybę, ribojamos ieškovo galimybės gauti ekonominės naudos. Proporcingai ieškovo valdomo buto plotui ieškovo idealioji dalis sudaro 191/1000 pastogės, 142/1000 dalis pastogės ieškovas įgijo pagal 2009 m. spalio 9 d. mainų sutartį. Atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į 36,77 kv. m negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės dalį, pagal projekto vadovo ir architekto M. N. parengtą 2016 m. lapkričio 3 d. neįrengtos pastogės pasidalijimo schemą M 1:100; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. buvo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai, po kurių pasikeitė namo bendrasavininkių turėtų ir valdytų patalpų plotas bei statusas, pakeitimai užfiksuoti 2009 m. balandžio 30 d. kadastriniuose matavimuose. Nesutarimai dėl pastogės prasidėjo 2008 metais. Pastogės padalijimo projektai buvo derinami 2010 metais. Būtent atsakovės pateikiama neįrengtos pastogės pasidalijimo schema atitinka ieškovo teiginius apie pastogės dalių pasiskirstymą virš šalims asmeninės nuosavybės teise priklausančių butų. Ieškovo pateikiamas pastogės padalijimo projektas yra nesąžiningas atsakovės atžvilgiu ir yra praktiškai negalimas. Sprendžiant šį ginčą būtina taikyti bendraturčių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovas ignoruoja atsakovės interesus, siekia pastogę atidalinti jam palankiausiu būdu, ieškovo siūlomas pastogės atidalijimas neatitinka sąžiningumo, savininkų interesų pusiausvyros. Atidalijus pastogę pagal ieškovo projektą ieškovui atitektų virš atsakovės buto pastato dalis, kuri suremontuota ir pagerinta atsakovės. Pagal ieškovo projektą atsakovės pastogės dalis atsidurtų neremontuotoje namo dalyje, o ieškovas užimtu dalį pastogės remontuotu stogu virš atsakovės buto dalies. Be to, buto dalyje, virš kurios ieškovas pageidauja atsidalinti dalį pastogės, atsakovė yra atsivedusi vandenį, dujų komunikacijas. Ieškovo siūlomas atidalijimas naudingas tik ieškovui ir pažeistų atsakovės teises. Atsakovės bute atliekant buto rekonstrukciją, yra išgriauta dalis atraminių, laikančiųjų sienų, todėl statybos darbai virš jos buto nėra galimi. Atsakovės pateikiama pastogės pasidalinimo schema suteikia galimybę naudoti pastogę pagal paskirtį, toks atidalijimas nepablogintų pastato, pastogės techninės būklės, nepažeis ieškovo interesų. Ieškovo pateiktas projektas nėra pilnai techniškai išspręstas. Tarp ginčo patalpos savininkų pagal žodinį susitarimą nuo 2010 m. susiformavo praktika, kad kiekvienam savininkui atitenka pastogės dalis, esanti virš kiekvieno savininko pirmajame aukšte esančio buto. Mainų sutartimi perimdamas iš R. T. pastogės dalį, ieškovas dėl savo paties aplaidumo, nepakankamo atidumo prisiėmė riziką, kad pastogės bendrasavininkiai nesutiks su ieškovo norimu pastogės atidalijimu.Ieškovas atsiliepimu į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atidalijimo schema neužtikrina pastogės naudojimo racionalumo ir naudojimo pagal paskirtį. Schema parengta pagal Nekilnojamojo turto registre neįregistruotus 2016 m. spalio 21 d. kadastrinius matavimus. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastogės 2006 m. vasario 2 d. kadastriniai matavimai nėra pakeisti ar nuginčyti. Schema pažeidžia ieškovo interesus, nes joje ieškovui priklausantis palėpės plotas padalintas į dvi dalis, kurios viena nėra virš ieškovui priklausančio buto patalpų, ieškovas negalėtų patekti į šią palėpės dalį iš savo buto. Atsakovės pateikta schema neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros, nuosavybės teisės apsaugos, teisingumo principų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad buvo gautas namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių pritarimas atsakovės atliktam remontui, kurį atsakovė atliko be bendraturčių sutikimo, nepateikė jokių įrodymų apie bute įrengtas komunikacijas, jos bute išgriautas laikančias konstrukcijas. Nėra įrodymų, kada ir kokiu pagrindu atsakovė atliko jos minimą buto rekonstrukciją, nepateikė statybą leidžiančio dokumento. Atsakovės pateikti pinigų priėmimo kvitai, PVM sąskaitos-faktūros nepagrindžia jos turėtų remonto išlaidų, nes dokumentuose nėra jokių duomenų apie statybos objektą, apie atliktus statybos darbus ir pan. Pastogę atidalijus pagal ieškovo projektą, jis sutiktų kompensuoti atsakovei 23 proc. išlaidų proporcingai turimai daliai, jeigu atsakovė išlaidas įrodytų.Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nesutiko iš esmės motyvais ir argumentais, nurodytais ankstesniuose atsakovės į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Ieškovas neatsižvelgia į atsakovės interesus, siekia palėpę atidalinti jam palankiausiu būdu. Atidalijimas pagal ieškovo siūlymus sukeltų ginčus, komplikuotų tolimesnį palėpės naudojimą. Atsakovei siūloma palėpės dalis „E“ yra sunkiai panaudojama, nes yra siaura ir ilga, didžioji atsakovės palėpės dalis būtų išsidėsčiusi virš ne atsakovės buto, nesuremontuotoje namo dalyje, o ieškovui atitektų palėpės dalis atsakovės suremontuotoje namo dalyje. Naudojimasis tokia patalpa būtų nepatogus, neproporcingas ir netinkamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir tenkino priešieškinį. Atidalino atsakovei asmeninės nuosavybės teise iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 36,77 kv. m dalį, pažymėtą simboliais 12-2, pagal projekto vadovo ir architekto M. N. parengtą 2016 m. lapkričio 3 d. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės padalijimo planą M 1:100. Priteisė iš ieškovo 2038 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir 33,70 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė nuosavybės teise valdo butus vieno aukšto gyvenamajame name: ieškovui nuosavybės teise priklauso 2-jų kambarių 28,20 kv. m bendro ploto butas Nr. 6; atsakovei nuosavybės teise priklauso 3-jų kambarių 59,46 kv. m bendro ploto butas Nr. 9. Nekilnojamojo turto registre 2007 m. vasario 19 d. įregistruota ieškovo nuosavybė į 191/1000 dalį neįrengtos pastogės, 2009 m. spalio 12 d. įregistruota jo asmeninė nuosavybė į 142/1000 dalį neįrengtos pastogės. Atsakovės nuosavybės teisė į 275/1000 dalį neįrengtos pastogės įregistruota 2009 m. gegužės 19 d. 2009 m. spalio 9 d. mainų sutartimi ieškovas perdavė namo buto Nr. 10 savininkės R. T. asmeninėn nuosavybėn ieškovo nuosavybės teise valdytą bendro naudojimo patalpų dalį - 5,91 kv. m, su tikslu prijungti šią patalpų dalį prie jos buto, mainais už tai R. T. perleido ieškovo asmeninėn nuosavybėn 142/1000 dalis neįrengtos namo pastogės. Teismas taip pat nustatė, kad pastatas iki namo patalpų privatizavimo buvo bendrabučio paskirties su atitinkamu patalpų (kambarių) ir bendro naudojimo patalpų suplanavimu, į visas namo patalpas (10 kambarių, virtuvės, tualeto/vonios patalpos) buvo patenkama iš vieno bendro koridoriaus. Prasidėjus patalpų privatizavimui, prasidėjo namo patalpų rekonstravimas, namo patalpos jų savininkų tarpusavio susitarimu buvo sujungiamos, kitaip rekonstruojamos siekiant, kad name neliktų bendro naudojimo patalpų, kad visos privačios nuosavybės teise valdomos namo patalpos būtų visiškai atskirtos (izoliuotos). Atsakovė, taip pat buto Nr. 3 ir buto Nr. 10 savininkės sutiko, kad ieškovas atsitvertų jam priklausančią dalį koridoriaus, esančio šalia jo buto ir įsirengtų palėpę virš savo buto. Butų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 savininkės sutiko, kad ieškovas atsitvertų jam priklausančią dalį bendro koridoriaus, esančio šalia jo buto ir įsirengtų palėpę virš savo buto. Po namo patalpų pertvarkymo, name liko šeši butai, kurie yra visiškai izoliuoti, turi atskirus įėjimus iš lauko. Teismas pažymi, kad po neįrengtos pastogės dalies atidalijimo ir 2010 m. spalio 1 d. įregistravimo buto Nr. 3 patalpų sudėtyje nauji neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai, tikslu tikslinti registro duomenis apie namo neįrengtą pastogę, nebuvo atliekami. Nekilnojamojo turto registre iki šiol nurodyti neįrengtos pastogės 2006 m. vasario 2 d. kadastriniai matavimai. Teismas siekė atkreipti šalių dėmesį į tai, kad šalims siekiant atidalinti jiems priklausančias pastogės dalis, yra tikslinga atlikti neįrengtos pastogės kadastrinius matavimus, kurie tiksliai fiksuotu dabartinį faktinį neįrengtos pastogės plotą bei konfiguraciją, atsižvelgiant į pastogės atidalintą dalį. Šalys šių veiksmų nesiėmė.Teismas nesutiko su ieškovo nuomone, kad neįrengtos pastogės atidalijimo planai ir schemos turi būti parengiami tik remiantis 2006 m. vasario 2 d. atliktais kadastriniais pastogės matavimais, sudarytu pastogės planu, kuris aiškiai neatspinti realios padėties dėl atidalintos pastogės 27,62 kv. m ploto dalies. Pripažįsta, kad atsakovė pagrįstai priešieškiniu prašo pastogės patalpas atidalinti pagal pastogės padalijimo planą, parengtą remiantis 2016 m. spalio 21 d. atliktais neįrengtos pastogės kadastriniais matavimais.Teismo nuomone, 2016 m. spalio 21 d. kadastriniais matavimais užfiksuota pertvaromis atitverta virš ieškovo buto pastogės dalis, pažymėta simboliais 12-3 (21,52 kv. m), negali įtakoti šalių ginčo išsprendimo, nes pertvaros įrengtos atsakovės savavališkai prieš kadastrinių matavimų atlikimą. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į šalių butų plotus ir išplanavimus, į likusią neįrengtos pastogės dalies konfiguraciją ir į šalims priklausančias palėpės dalis, nėra galimybės atidalinti šalims neįrengtos pastogės dalis taip, kad būtų patenkinti abiejų šalių norai ir lūkesčiai.Teismo nuomone, ieškovas įsigydamas neįrengtos pastogės dalį iš R. T. ir turėdamas ketinimus ateityje sujungti pastogę su savo buto patalpomis, nebuvo reikiamai apdairus ir atidus, nes neapsvarstė realių visos savo padidėjusios neįrengtos pastogės dalies sujungimo su savo butu galimybių. Ieškovas aiškiai turėjo suprasti ir teismo nuomone, suprato, kad visos vientisos ieškovui priklausančios pastogės dalies atidalijimo atveju ieškovui priklausanti pastogės dalis neišvengiamai atsidurtų virš kaimynų butų patalpų, o kadangi mainų sutarties sudarymo metu jau vyko I. T. buto rekonstrukcijos darbai, virš I. T. buto, ieškovui aiškiai buvo žinoma, kad visa vientisa pastogės 333/1000 dalis virš ieškovo buto gali būti atidalinta tik užimant pastogę virš atsakovės buto. Kitų variantų negalėjo būti, jų nėra ir šiuo metu.Teismas konstatavo, kad ieškovas savo nuosavybės teisę įgyvendina neatsižvelgdamas į atsakovės teises ir interesus, siekdamas atidalinti savo asmeninėn nuosavybėn ne tik virš savo buto patalpų esančią pastogę, bet taip pat reikalaudamas jam atidalinti didžiąją dalį pastogės patalpų, esančių virš atsakovės buto.Teismo vertinimu, visais savo pateiktais pastogės atidalijimo pasiūlymais ieškovas siekė ir iki šiol siekia tik išimtinai savo interesų patenkinimo, atmesdamas visus atsakovės pateiktus pastogės atidalijimo variantus. Todėl teismas sprendė, kad turi būti tenkinamas atsakovės priešieškinio reikalavimas atidalinti jai neįrengtos pastogės dalį virš atsakovės buto patalpų pagal 2016 m. lapkričio 3 d. pastogės padalijimo planą, kuriame ieškovui priskirta pastogės dalis susideda iš dviejų atskirtų dalių: viena dalis – virš ieškovo buto, pažymėta 12-3, kita dalis – virš R. T. buto, pažymėta 12-1/2. Toks atidalijimas yra teisėtas, protingas ir sąžiningas. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atidalijimu pagal 2016 m. lapkričio 3 d. pastogės padalijimo planą būtų padaryta žalos atidalijamos pastogės paskirčiai dėl to, kad ieškovas į virš R. T. buto esančią pastogės dalį negalės patekti iš savo buto. Neįrengtos pastogės naudojimui pagal paskirtį nėra būtina į pastogę patekti būtinai iš savininko gyvenamųjų patalpų. Visuose namo butuose įrengti atskiri įėjimai iš lauko. Todėl iš lauko gali būti įrengtas įėjimas ir į ieškovo pastogės dalį, esančią virš R. T. buto patalpų.Teismas ieškovo pretenzijas atsakovei, kad namo remonto darbai atlikti neteisėtai, be namo patalpų bendrasavininkių sutikimo, atmetė kaip nepagrįstas.Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas 2016 m. lapkričio 3 d. pastogės padalijimo planas yra racionalus, optimaliausiai atitinka abiejų šalių interesus, nes galimybės atidalinti pastogę patenkinant abiejų šalių lūkesčius nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmesti, atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant jam asmeninės nuosavybės teisę į 47,35 kv. m neįrengtos pastogės pagal 2016 m. vasario 22 d. architekto I. P. „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pastogės patalpų padalijimo projekto“ 1-ąjį arba 2-ąjį variantą, kuriuose ieškovui priskiriama pastogės dalis žymima raide „D“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovas nurodo, jog skundžiamu sprendimu atidalijus atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui siekiant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės savo pastogės dalį, jam tektų dvi atskiros pastogės dalys. Tai iš esmės pažeidžia ieškovo, kaip pastogės bendraturčio, teises bei interesus, suabsoliutina atsakovės interesus, visiškai iškreipia bendraturčių interesų pusiausvyrą, neužtikrina pastogės naudojimo racionalumo ir netgi pažeidžia ieškovo konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis).Visa pastogės dalis, atsakovės projekte žymima indeksu 12-1/2, kurią atsakovė siūlo ieškovui, yra virš kitam šioje byloje nedalyvaujančiam asmeniui – R. T., priklausančio buto, ir neturi jokios fizinės sąsajos nei su ieškovui priklausančiu butu, nei su kita virš buto esančia pastogės dalimi, kuri atsakovės projekte žymima indeksu 12-3 ir, kuri taip pat siūloma ieškovui. Todėl ieškovas neturėtų jokios galimybės pastogės dalį prijungti prie buto, taip pat patekti į pastogę ir ja naudotis.Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškovo galimybės įsirengti iš lauko įėjimą į pastogės dalį, yra nepagrįsta, nes teismas nenagrinėjo kiek reali tokia ieškovo galimybė. Tam, kad į pastogę įsirengti atskirą įėjimą iš lauko, ieškovas turėtų gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir namo bendraturčių sutikimus, kurių, ieškovo manymu, jis net negautų, todėl ieškovas realiai gali neturėti jokio patekimo į atsakovės projekte indeksu 12-1/2 žymimą pastogės dalį ir galimybės šiomis patalpomis naudotis. Be to, išlaidos, įsirengiant įėjimą, būtų neproporcingos lyginant su gaunama nauda. Atskiro įėjimo įrengimas galimai pažeistų kitų namo gyventojų interesus, nes bet kokie statybos darbai, susiję su poveikiu namo išorinei sienai ir stogui bei neišvengiamai kelia grėsmę viso pastato kokybei. Ieškovas nurodo, kad jeigu net 26,16 kv. m pastogės dalis po vieno iš bendraturčių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės realiai lieka nenaudotina pagal tiesioginę paskirtį, galima konstatuoti, jog pasirinktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas daro neproporcingą žalą atidalijamam turtui – pastogei, ir neatitinka racionalumo kriterijaus, reikalaujamo pagal teismų praktiką. Kita vertus, jau vien ta aplinkybė, kad vienam iš bendraturčių atidalijama bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma turto dalis suskaidoma į dvi dalis, laikoma patvirtinanti tokio atidalijimo projekto neracionalumą.Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovas siekė išimtinai savo interesų patenkinimo. Atsakovė be argumentų dėl patirtų išlaidų namo remontui, daugiau nenurodė nei vieno pagrįsto motyvo, kodėl pastogės atidalijimas pagal ieškovo projektą iš esmės pažeistų jos interesus. Todėl, ieškovo nuomone, tokių motyvų nebuvimas dar kartą patvirtina, kad šioje byloje būtent atsakovė, o ne ieškovas suabsoliutino savo interesus tam nesant jokio objektyvaus pagrindo.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp ginčo patalpos savininkų yra susiformavusi aiški dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįsta ilgametė praktika, kad kiekvienam savininkui atitenka neįrengtos pastogės dalis, esanti būtent virš kiekvieno savininko buto. Ieškovo pateikti pastogės atidalijimo planai rodo jo siekį išimtinai patenkinti tik savo interesus, visiškai neatsižvelgiant į atsakovės lūkesčius, bei tarp bendrasavininkų nuo seno nustatytą ilgametę naudojimosi tvarką. Apeliantas išimtinai dėl savo paties aplaidumo, nepakankamo atidumo ir apdairumo prisiėmė riziką, kad bendrasavininkai nesutiks neįrengtos pastogės atidalinti išimtinai pagal jo norus. Apeliantas įsigydamas R. T. priklausiusią pastogės dalį, turėjo žinoti ir suvokti, kad ją realiai sujungti su savo pastogės dalimi neturės galimybės, ir tai jis suvokė. Skundu apeliantas tik formaliai ginčija galimybę į pastogę įrengti laiptus, mėgina apeliuoti į neva tai dideles papildomas išlaidas, tačiau nepateikia nei vieno tokias jo dvejones patvirtinančio įrodymo. Akivaizdu, jog apeliantas neatsižvelgia į atsakovės interesus, juos visiškai ignoruoja, siekia neįrengtą pastogę atidalinti jam palankiausiu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą šalys prašė prijungti naujus įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad prijungus šalių teikiamus įrodymus, bylos nagrinėjimas bus objektyvesnis.Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė nuosavybės teise valdo butus vieno aukšto gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini): ieškovui nuosavybės teise priklauso 2-jų kambarių 28,20 kv. m bendro ploto butas Nr. 6; atsakovei nuosavybės teise priklauso 3-jų kambarių 59,46 kv. m bendro ploto butas Nr. 9. Nekilnojamojo turto registre 2007 m. vasario 19 d. įregistruota ieškovo nuosavybė į 191/1000 dalis neįrengtos pastogės, 2009 m. spalio 12 d. įregistruota jo asmeninė nuosavybė į 142/1000 dalis neįrengtos pastogės. Atsakovės nuosavybės teisė į 275/1000 dalis neįrengtos pastogės įregistruota 2009 m. gegužės 19 d. Atsakovė, taip pat buto Nr. 3 ir buto Nr. 10 savininkės sutiko, kad ieškovas atsitvertų jam priklausančią dalį koridoriaus, esančio šalia jo buto ir įsirengtų palėpę virš savo buto. Butų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 4 savininkės sutiko, kad ieškovas atsitvertų jam priklausančią dalį bendro koridoriaus, esančio šalia jo buto ir įsirengtų palėpę virš savo buto. 2009 m. spalio 9 d. mainų sutartimi ieškovas perdavė namo buto Nr. 10 savininkės R. T. asmeninėn nuosavybėn ieškovo nuosavybės teise valdytą bendro naudojimo patalpų dalį - 5,91 kv. m, tikslu prijungti šią patalpų dalį prie jos buto, mainais už tai R. T. perleido ieškovui 142/1000 dalis neįrengtos namo pastogės. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 47,35 kv. m neįrengtos pastogės dalį, kuri architekto I. P. sudarytame 2016 m. vasario 22 d. projekte (1 variantas) pažymėta raide D arba atidalyti ieškovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažinti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į 47,35 kv. m neįrengtos pastogės dalį, kuri architekto I. P. sudarytame 2016 m. vasario 22 d. projekte (2 variantas) pažymėta raide D. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į 36,77 kv. m negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, pagal projekto vadovo ir architekto M. N. parengtą 2016 m. lapkričio 3 d. pasidalijimo schemą M 1:100. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, tenkino priešieškinį ir atidalino atsakovei asmeninės nuosavybės teise iš bendrosios dalinės nuosavybės negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės 36,77 kv. m dalį, pažymėtą simboliais 12-2, pagal projekto vadovo ir architekto M. N. parengtą 2016 m. lapkričio 3 d. gyvenamojo namo pastogės padalijimo planą M 1:100. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neįrengtos pastogės dalies atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. Teismų praktikoje aiškinama, jog vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-485/2005). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes jo įsitikinimu atsakovės pasiūlyta architekto M. N. parengta 2016 m. lapkričio 3 d. pasidalijimo schema yra naudinga tik atsakovei. Pasak apelianto, atsakovės pateiktas pastogės padalijimo planas iš esmės pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, neatitinka racionalumo kriterijaus. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės pateiktus pastogės atidalijimo projektus ir padarė išvadą, kad atsakovės siūlomas projektas yra racionalus, optimaliausiai atitinka abiejų šalių interesus. Ginčo nagrinėjimo teisme metu abi šalys tikslino savo reikalavimus, teikė pastogės atidalijimo variantus, tačiau taip ir nesutarė dėl abiem šalims tinkamo neįrengtos pastogės dalies atidalijimo natūra varianto, kuris atitiktų jų norus ir lūkesčius. Iš pateiktų pastogės atidalijimo projektų matyti, kad ieškovas ir atsakovė siekia savo nuosavybėn atidalinti vientisas (nepadalintas į atskiras dalis) neįrengtos pastogės dalis, esančias virš šalių butų. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra galimybės atidalinti šalims neįrengtos pastogės dalis taip, kad būtų patenkinti abiejų šalių norai ir lūkesčiai, nes ieškovui priklausančios pastogės dalies atidalijimo atveju, jam priklausantį pastogės dalis neišvengiamai atsidurtų virš kaimynų butų patalpų, šiuo atveju virš atsakovės buto. Atsakovė nurodė, kad tarp ginčo patalpos savininkų yra susiformavusi aiški dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįsta ilgametė praktika, kad kiekvienam savininkui atitenka neįrengtos pastogės dalis, esanti būtent virš kiekvieno savininko buto. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas papildomai įsigydamas neįrengtos pastogės dalį iš R. T., nebuvo reikiamai apdairus ir atidus, nes neapsvarstė naujai įsigytos pastogės dalies sujungimo su savo butu galimybių, nors aiškiai suprato ir žinojo, kad vientisos ieškovui priklausančios pastogės dalies atidalijimo atveju jo dalis užims pastogę virš atsakovės buto. Toks atidalijimas yra negalimas atsižvelgiant ir į tai, kad namas yra senas, dalis jo konstrukcijų suirę, bus reikalingi perdengimų remonto izoliavimo, bendrų komunikacijų pravedimo darbai, todėl techniškai tikslinga, kad kiekvienam savininkui priskirta palėpės dalis būtų virs jam priklausančio buto. Tai, kad ieškovas papildomai įgijo savo nuosavybėn neįrengtos pastogės dalį, nereiškia, jog yra neteisėtas, pažeidžiantis ieškovo teises ir interesus atsakovės ketinimas savo neįrengtos pastogės dalį atidalinti iš bendrosios nuosavybės virš savo buto. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas savo nuosavybės teisę įgyvendina neatsižvelgdamas į atsakovės teises ir interesus, siekdamas atidalinti savo asmeninėn nuosavybėn ne tik virš savo buto patalpų esančią pastogę, bet taip pat reikalaudamas jam atidalinti didžiąją dalį pastogės patalpų, esančių virš atsakovės buto.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui atidalijus atsakovės pastogės dalį pagal atsakovės pateiktą projektą, ieškovas neturėtų jokios galimybės patekti į pastogę, kuri yra virš R. T. priklausančio buto, ir ja naudotis. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad visi namo butai yra visiškai izoliuoti, turi atskirus įėjimus iš lauko. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog iš lauko gali būti įrengtas įėjimas ir į ieškovo pastogės dalį, esančią virš R. T. buto, nes neįrengtos pastogės naudojimui nėra būtina į pastogę patekti būtinai iš savininko gyvenamųjų patalpų. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog jis neturėtų galimybės įsirengti iš lauko įėjimą į pastogės dalį, nes negautų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir namo bendraturčių sutikimų, o išlaidos, įsirengiant įėjimą, būtų neproporcingos lyginant su gaunama nauda, tai pat statybos darbai neišvengiamai keltu grėsmę viso pastato kokybei. Pažymėtina, jog šie apelianto teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiai realiais dokumentais. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog minėtos institucijos atsisakė duoti sutikimą įsirengti laiptus į pastogę. Taip pat nepateikė jokio būsimų išlaidų apskaičiavimo ir eksperto išvados, kad minėtų darbų atlikimas paveiktų namo sienas, konstrukcijas.Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Atsakovė prašė priteisti 1300 eurų dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Šis atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui adekvačią atlikto darbo apimčiai 700 eurų sumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Ž. B. 700 eurų bylinėjimosi išlaidų R. J..