- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-08
- Bylos Nr.
- I-3107-583/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00032-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- K. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. sausio 16 d. teismo nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo K. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. apie 8.30 val. pareigūnas A. K. pasikvietė jį į savo kabinetą. A. K. liepė pasirašyti dokumentą, kuriame teigiama, jog jis yra supažindintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už neramumų kėlimą pataisos įstaigoje. Pareiškėjas nurodo, jog, susipažinęs su minėto dokumento turiniu, nutarė atsisakyti jį pasirašyti ir A. K. raštu išdėstė atsisakymo pasirašyti motyvus. Tuomet A. K. pradėjo šaukti, vartoti necenzūrinius žodžius, grasinti. Pareiškėjas akcentuoja, kad minėtas pareigūnas, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir siekdamas jį priversti pasirašyti pateiktą dokumentą, prieš jį naudojo psichologinį smurtą ir kad galimai šie veiksmai turėjo nusikalstamos veikos požymių dėl pareikštų grasinimų.
Atkreipia dėmesį, jog individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje A. K. padaryti įrašai patvirtina, kad jis su pareiškėju vedė ne pokalbį, o grasinančio pobūdžio monologą pareiškėjui atsisakius pasirašyti dokumentą. Pareiškėjas dėl minėtų galimai neteisėtų A. K. veiksmų pateikė skundą Pravieniškių PN-AK administracijai bei Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pažymi, jog A. K., susipažinęs su minėtu skundu, pareiškėjui darė tiek tiesioginį, tiek netiesioginį spaudimą, naudojo psichologinį smurtą, galimai kurstė kitus nuteistuosius, taip siekdamas, kad pareiškėjas atsiimtų skundą.
Pareiškėjas akcentuoja, kad Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno prieš jį atlikti neteisėti veiksmai jį žemino, sukėlė neigiamų išgyvenimų bei emocijų, privertė jaustis bejėgišku, todėl patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur ir prašo priteisti iš valstybės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pravieniškių PN-AK veikla ir bausmių vykdymas yra paremtas teisėtumo, lygybės prieš įstatymą, humanizmo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principais. Pareiškėjas nėra niekaip diskriminuojamas, bet taip pat ir nebus kitaip išskiriamas iš kitų nuteistųjų. Su pareiškėju buvo bandoma vesti profilaktinio pobūdžio pokalbį ir padaryti įkliją į nuteistojo individualaus darbo su nuteistuoju knygelę. Tokie pokalbiai įvyko ir su kitais Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus nuteistaisiais. Pabrėžia, kad pareiškėjas atvirai niekina pataisos pareigūno darbo prestižą bei darbo patirtį, siekia jį sumenkinti teikdamas melagingus prašymus.
Atlikus A. K. veiklos tarnybinį patikrinimą, nustatyta, kad jis pareiškėjo ir kitų nuteistųjų atžvilgiu tarnybą vykdo teisės aktų nustatyta tvarka, tinkamai atlieka savo funkcijas. Tyrimo metu nenustatyta jokių objektyvių duomenų, jog minėtas pareigūnas galimai atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo kaltinimai dėl balso pakėlimo, necenzūrinių žodžių vartojimo, grasinimo, įžeidinėjimo, žeminimo yra nepagrįsti.
Nurodo, kad tiek nuteistiesiems, tiek kolegoms žinoma, jog Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas A. K. tarnyboje kalba etiškai, su bausmę atliekančiais asmenimis bendrauja griežtai, tačiau ramiai ir pagarbiai. Pažymi, kad minėtas pareigūnas visuomet pasižymėjo kaip taktiškas, kantrus ir mandagus asmuo, nėra jokių objektyvių duomenų, sudarančių Pravieniškių PN-AK administracijai prielaidą manyti priešingai. Skunde nurodyti kaltinimai yra abstraktūs, ištirti teiginių pagrįstumo nėra galimybės. Pareigūnai turi teisę nuteistiesiems vesti profilaktinio pobūdžio pokalbius, daryti įrašus nuteistųjų individualaus darbo knygutėse, duoti nuteistiesiems su įrašais susipažinti pasirašytinai.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (neveikimu) padarė jam žalos. Be to, pareiškėjas nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo, iš ko susideda prašoma atlyginti žala. Pravieniškių PN-AK nuomone, minėtos aplinkybės įrodo, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas K. B. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinės žalos, kuri, jo teigimu, kilo dėl neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų, atlyginimą.
Šioje byloje priimtų nagrinėti reikalavimų apimtis ir bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos 2019 m. sausio 16 d. nutartimi (b. l. 12–15).
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš to, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo pakviestas atvykti į Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno A. K. kabinetą pasirašyti dokumentą, kad yra supažindintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu dėl neramumų kėlimo pataisos įstaigoje. Pareiškėjui atsisakius pasirašyti minėtą dokumentą, A. K. prieš jį panaudojo psichologinį smurtą – vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė, grasino.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis numato, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Bausmių vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę pareigūnai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktas teigia, kad pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu.
Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-12-01 iki 2018-12-01) 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytais valstybės tarnybos principais. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018-06-01 iki 2019-01-01) 3 straipsnio 2 dalimi valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra šie: 1) pagarba žmogui ir valstybei; 2) teisingumas; 3) nesavanaudiškumas; 4) padorumas; 5) nešališkumas; 6) atsakomybė; 7) viešumas; 8) pavyzdingumas. Paminėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisykles (toliau – ir Etikos taisyklės). Etikos taisyklių 3.1 punkte nurodyta, jog vienas iš pagrindinių pataisos įstaigų pareigūnų veiklos principų – pagarbos žmogui ir valstybei principas. Vadovaudamasis šiuo principu, pareigūnas, be kita ko, privalo gerbti suimtųjų, nuteistųjų ir kitų asmenų teises, laisves ir teisėtus interesus, valstybę, jos institucijas ir įstaigas; neatlikti, neskatinti ir netoleruoti jokių kankinimų ar kitokio žiauraus ar žeminančio orumą elgesio aktų bei tokių bausmių, fizinio ir psichologinio smurto. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog pataisos įstaigos pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais, jų ir nuteistųjų santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu, pareigūnams draudžiama žeminti nuteistųjų orumą, prieš juos naudoti psichologinį smurtą.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad dėl galimai neteisėtų A. K. veiksmų prieš pareiškėją Pravieniškių PN-AK direktorius nutarė pavesti Tarnybinių nusižengimų patikrinimo komisijai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo A. K. tarnybinio nusižengimo (b. l. 26). A. K. minėtai komisijai 2018 m. rugsėjo 27 d. pateikė pažymą Nr. 37/3/234 (b. l. 30), kurioje nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. apie 8.30 val. pareiškėjas buvo iškviestas į Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus Kriminalinės žvalgybos skyrių ir su juo buvo bandoma vesti profilaktinio pobūdžio pokalbį. Pokalbio metu pareiškėjas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, išaiškintos Baudžiamojo kodekso 239 straipsnio (laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimas) nuostatos. A. K. pažymi, jog pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės, jis nei prieš pareiškėją, nei prieš kitus nuteistuosius nenaudoja psichologinio ar fizinio smurto. Akcentuoja per visą savo darbo laiką Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priklausančiose įstaigose preciziškai besivadovaujantis pareigūnų veiklos principais.
2018 m. spalio 11 d. Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto A. K. charakteristikoje Nr. 37121-1034 (b. l. 31) nurodoma, jog pareigūnas tinkamai planuoja, organizuoja jam pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą. Reikiamu momentu priima tinkamus ir konstruktyvius sprendimus, užtikrina informacijos konfidencialumą. Nevengia imtis atsakomybės, rodo iniciatyvą, tinkamai nustato darbo prioritetus. Gerai susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais bausmių vykdymo sistemos veiklą bei dokumentų valdymą reglamentuojančiais teisės aktais. Charakteristikoje pažymima, jog, atsižvelgiant į A. K. darbo rezultatus, nepriekaištingą tarnybą, jis charakterizuojamas teigiamai.
Pravieniškių PN-AK Tarnybinio patikrinimo komisijos 2018 m. spalio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 36-51 „Dėl K. B. prašyme išdėstytų aplinkybių įvertinimo“ (b. l. 27–29) teigiama, jog, atsižvelgdama į patikrinimo metu surinktą dokumentinę medžiagą, Komisija daro išvadą, kad A. K. pareiškėjo ir kitų nuteistųjų atžvilgiu tarnybą vykdo tinkamai, tinkamai atlieka savo funkcijas. Nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad pareigūnas prieš pareiškėją galimai atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo pareikšti kaltinimai dėl balso pakėlimo, necenzūrinių žodžių vartojimo, grasinimo, įžeidinėjimo, žeminimo yra nepagrįsti. Pažymima, kad A. K. visuomet pasižymėjo kaip taktiškas, kantrus ir mandagus pareigūnas, nėra jokių objektyvių duomenų, sudarančių Pravieniškių PN-AK administracijai prielaidą manyti kitaip.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus patalpose profilaktinio pokalbio metu pareigūnas ant jo pradėjo šaukti, vartoti necenzūrinius žodžius, grasinti, ir, jo teigimu, tai patvirtina individualaus darbo su nuteistuoju knygelės, kurioje A. K. pasirašė po pareiškėjo išdėstyta informacija, duomenys, t. y. pareigūnas neprieštaravo, priešingai – pats patvirtino neteisėto elgesio faktą.
Iš individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašo matyti, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas savo parašu patvirtino, jog Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinėse patalpose pravestas profilaktinio pobūdžio pokalbis su nuteistuoju, pokalbio metu nuteistasis buvo įspėtas dėl BK atsakomybės, išaiškintos BK 239 straipsnio nuostatos, t. y. „Laisvės atėmimo įstaigos dezorganizavimas“. Po šio įrašo grafoje „susipažinau“ pareiškėjas nurodė: „Kadangi tai nebuvo pokalbis, o labiau monologas grasinančio pobūdžio iš pareigūno. Tai aš atsisakau pasirašyti“.
Įvertinus šiuos įrašus, akivaizdu, kad pareiškėjas išdėstė savo paaiškinimą, dėl ko atsisako pasirašyti individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje po įvardijamu įrašu, ir ši informacija neturi būti nei paneigiama, nei patvirtinama, nes tai yra subjektyvus pareiškėjo vertinimas. Taigi pareigūnas, profilaktinio pokalbio metu padaręs įrašus individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje, neturėjo teisinio pagrindo nei sutikti, nei nesutikti su pareiškėjo vertinimu ir padaryti papildomus įrašus. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašai patvirtina pareigūno neteisėtus veiksmus, nepagrįsti.
2018 m. spalio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 36-51 „Dėl K. B. prašyme išdėstytų aplinkybių įvertinimo“ taip pat konstatuota, kad patikrinimo metu Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto A. K. veiksmuose nenustatyta tarnybinio nusižengimo požymių ir pripažinta, kad jis tinkamai vykdo savo tarnybines pareigas bei tinkamai vadovaujasi galiojančiomis teisės normomis.
Pareiškėjas 2019 m. kovo 22 d. teismui pateikė paaiškinimą, reaguodamas į atsakovės atstovo atsiliepimo argumentus, nurodydamas, kad A. K. yra perkeltas į PN-AK 2-ąjį sektorių, kuriame pareiškėjas neatlieka laisvės atėmimo bausmės ir kuriame dėl jo negali būti priimami sprendimai. Tokiais Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmais, pareiškėjo teigimu, yra patvirtinama, kad pareigūnas įvardijamus pažeidimus padarė (b. l. 38). Teismo vertinimu, įvardijamos aplinkybės yra subjektyvus pareiškėjo suvokimas, grindžiamas prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis, todėl nepatvirtina pareigūnų neteisėtų veiksmų ir žalos fakto.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą bei teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno A. K. veiksmai buvo neteisėti ir jais buvo padaryta neturtinė žala.
Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.