Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2011-03-24 · Civilinė byla Nr. 2-89-287/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
2-89-287/2011
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00030-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
V. S.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Civilinė byla Nr. 2-89-287/2011 m.Teisminio proceso Nr.2-31-3-00030-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 75; 75.4; 75.4.3; 75.6; 75.6.1; 75.8; 77; 77.4; 77.4.2; 77.7; 99; 99.1; 99.3; 99.5; 99.7; 99.10; 116; 116.1; 116.4. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 24 d.Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja R. R., sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant ieškovei R. S., jos atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui, institucijos, teikiančios išvadą, atstovei G. Ž., nepilnamečiams V. ir V. S.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. S., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. S. savo ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su atsakovu V. S. susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnūs V. ir V. S. Tuojau po santuokos su atsakovu gyveno normaliai, atsakovas išgerdavo, tačiau kaip ir daugelis vyrų kaime, bet vėliau pradėjo išgėrinėti daugiau, o kuo tolyn, tuo daugyn. Neturėdamas iš ko nusipirkti gerti, pradėjo iš namų nešti daiktus, kuriuos parduodavo ir pinigus pragerdavo, todėl jai reikėdavo slėpti nuo atsakovo pinigus, maistą ir kitus daiktus. Dėl atsakovo pastovaus girtavimo jie pradėjo pyktis, prasidėjo nesutarimai, barniai, priekabiavimai, vaikai nuo tėvo bėgdavo į kitą kambarį. Atsakovas pasidarė piktas, agresyvus, ne vieną kartą prieš ją buvo pakėlęs ranką, tačiau dėl sumušimo ji tik vieną kartą kreipėsi į ekspertus. Atsakovas niekur nedirbo, nepadėjo šeimai, nesirūpino vaikais, todėl ji su vaikais išėjo gyventi pas mamą, kur pragyveno apie 6 mėnesius, po to persikėlė su vaikais į Šiaulius, nes ten susirado darbą, dirbo, leido vaikus į mokyklą. Šiauliuose pragyveno apie metus laiko, tačiau dėl sumažinto atlyginimo nebegalėjo pragyventi, todėl vėl grįžo pas mamą. Atsakovas niekada nesirūpino ir nesirūpina vaikais, nepadeda jų išlaikyti, viskuo rūpinasi ji viena. Su atsakovu kartu negyvena jau tris metus, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių santykių, nebendrauja. Ji stengėsi išsaugoti šeimą, siūlė atsakovui važiuoti užsikoduoti, siūlė taikytis, tačiau jis nesistengė ir nerodė jokių pastangų. Tik per 2009 Naujus Metus vaikus aplankė, atnešė po saują saldainių ir čipsų, o daugiau nieko. Per praeitus Naujus Metus vaikų net neaplankė. Priteistą išlaikymą vaikams teikė tik gal kokius 3 ar 4 mėnesius po priteisimo, kadangi tuo metu jie atsidalino turtą ir jis turėjo iš ko mokėti, o vėliau nebemokėjo. Šiuo metu išlaikymą vaikams gauna iš garantinio fondo. Atsakovas yra skolingas už vaikų išlaikymą, dėl ko yra areštuotas santuokoje įgytas turtas. Dabar ji su vaikais gyvena Dargužių kaime, kur brolis nusipirko sodybą ir leido jai gyventi. Vaikai lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Ji gyvena ūkiškai, padeda broliui ūkyje ir taip su vaikais pragyvena.

Nepilnamečiai V. ir V. S. paaiškino, kad nori gyventi tik su mama, nes tėvas jais visiškai nesirūpina, nebendrauja, geria, o mama viskuo rūpinasi, viską nuperka, su jais bendrauja, moko įvairių dalykų, leidžia į mokyklą ir jie stengiasi mamai padėti.

Atsakovas V. S. į teismo posėdį neatvyko, nepateikė teismui prašymo posėdį atidėti, nepateikė jokio prieštaravimo ieškiniui, o teismo šaukimas apie posėdžio vietą, datą ir laiką jam įteiktas asmeniškai, todėl byla išnagrinėta iš esmės, atsakovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 1 d., 2 d., b.l. 19, 22, 27, 32, 38).

Liudytoja A. Š. parodė, kad ieškovė yra jos dukra ir kad ji iš pat pradžių nenorėjo, jog dukra ištekėtų už S., nes ji apie S. žinojo, kad išgeriantis, kad jo šeimoje visi geriantys, tačiau dukra neklausė ir ištekėjo. Kai susituokė žentas apie tris mėnesius dirbo, tačiau dėl gėrimo išmetė. Gėrė ir gėrė, o kuo tolyn tuo labiau, pradėjo nešti iš namų daiktus ir parduoti, kad galėtų nusipirkti gerti, todėl dukra nebegalėdama taip gyventi su vaikais atėjo gyventi pas ją. Dabar žentas yra visiškai prasigėręs, žlugęs žmogus, nes dažnai jį sutinka ir mato S. kaime neblaivų. Kai dukra su vaikais gyveno pas ją, žentas retkarčiais aplankydavo vaikus, bet aplankydavo girtas, prižadėdavo vaikams duoti pinigų, bet neduodavo, net kai ji vaikams (anūkams) duodavo pinigų, tėvas iš jų pinigus atimdavo. Visą laiką vaikais rūpinasi tik dukra, viską perka, leidžia į mokyklą, rengia, prausia, maitina. Kiek galėdama padeda ji ir jos sūnus. Jai dukra nesisakydavo, kad vyras ją mušdavo, tačiau vieną kartą pati pamatė dukrą sumuštą ir tada ji pasisakė, kad ją muša.

Liudytojas S. Š. parodė, kad ieškovė yra jo sesuo, kad su vaikais ji gyvena D. kaime, jo su mama nupirktoje sodyboje, kurią seseriai išsituokus, užrašys jos vardu ir sodyba bus jos nuosavybė. Iš pradžių sesers vyras išgerdavo mažiau, tačiau vėliau pradėjo išgerti daugiau, o kuo tolyn tuo labiau gėrė, nedirbo, nesirūpino šeima, iš namų išnešdavo daiktus, maistą, parduodavo ir pragerdavo. Visais namų ūkio reikalais, vaikais rūpinosi sesuo. Jis mano, kad pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis yra atsakovo girtavimas ir tinginystė. Jam neteko matyti, kad atsakovas ką nors nupirktų vaikams, kad padėtų. Su sesers berniukais bendrauja jis, jo tėvai, jo broliai.

Iš santuokos liudijimo (b.l. 3) matyti, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini).

Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo (b.l. 4) matyti, kad ieškovei R. S. byloje yra teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir ją teikti paskirtas advokatas Anatolijus Šichovcovas.

Iš gimimo liudijimų (b.l. 5) matyti, kad V. ir V. S. yra gimę (duomenys neskelbtini), šalims gyvenant santuokoje.

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b.l. 8-10) matyti, kad ieškovė ir atsakovas gyvendami santuokoje, įgijo nekilnojamojo turto.

Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007-08-09 įsakymo (b.l. 14) matyti, kad iš atsakovo V. S. yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams sūnums V. ir V. S. periodinėmis išmokomis 200,00 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Iš specialisto išvados (b.l. 15) matyti, kad ieškovei R. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas 2007-08-03, sumušus vyrui V. S.

Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (b.l. 23) matyti, kad skyrius patikrinęs ieškovės ir atsakovo gyvenimo sąlygas bei pabendravęs su nepilnamečiais vaikais, siūlo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su mama R. S.

Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl patirtų valstybės išlaidų (b.l. 37) matyti, kad už antrinės teisinės pagalbos ieškovei R. S. teikimą valstybės išlaidos sudaro 400,00 litų.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė G. Ž. teismo posėdyje paaiškino, jog palaiko raštu pateiktą išvadą. Nurodė, jog teko bendrauti su ieškovės šeima, lankantis jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje, kur berniukams yra sudarytos geros sąlygos augti, tobulėti ir tai yra didelis motinos rūpestis ir nuopelnas. Bendraujant su berniukais, jie tiek raštu, tiek žodžiu pareiškė, kad nori gyventi tik su mama. Su atsakovu V. S. neteko bendrauti, nes nuvykus į jo gyvenamą vietą, jo namuose nebuvo, durų niekas neatidarė, gyvenamojo namo išvaizda iš išorės atrodė labai prastai. Mano, kad patenkinus ieškinį ir nustačius nepilnamečių V. ir V. S. gyvenamąją vietą su mama R. S. jos gyvenamojoje vietoje, vaikų interesai nenukentės ir nebus pažeisti.

Ieškovės R. S. ieškinys atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl nepilnamečių sūnų gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo yra pagrįstas, atitinkantis įstatymo reikalavimus ir tenkintinas visiškai.

Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo pagal LR CK 3.60 str., jeigu jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos LR CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. LR CK 3.27 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. LR CK 3.60 str. įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų, turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų.

Šalies argumentai

Ieškovės R. S. paaiškinimu, liudytojų A. Š. ir S. Š. parodymais teismo posėdyje nustatyta, kad faktiškai ieškovės ir atsakovo santuoka jau yra iširusi, kadangi jie kartu negyvena jau tris metus, jokio bendro ūkio neveda, jokių santuokinių ir šeimyninių santykių nepalaiko, atsakovas pastoviai girtuokliauja, niekur nedirba, nesirūpina, neišlaiko ir nebendrauja netgi su nepilnamečiais sūnumis. Ieškovės nurodyta atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo yra pagrįsta jos paaiškinimu, liudytojų parodymais, byloje pateikta specialisto išvada dėl sužalojimo, ko atsakovas V. S. neneigė ir nepaneigė. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms ir motyvams, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes – S. ir S.

Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo (LR CPK 385 str.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų teisių įgyvendinimą, tai yra, kad būtų užtikrintas vaikų vystymasis, atsižvelgiant į jų dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius.

Nepilnamečiai V. ir V. S. teismo posėdyje išreiškė norą gyventi su mama. Jie būdami 13 metų amžiaus savo pažiūras teisme išsakė ir suformulavo aiškiai, jas motyvuodami, elgėsi drąsiai, todėl teismas konstatuoja, kad V. ir V. yra pakankamai brandūs ir gebantys tinkamai suformuluoti savo pažiūras (CK 3.164 str.).

Byloje nėra nustatyta jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad V. ir V. S. noras dėl gyvenamosios vietos nustatymo su motina prieštarautų jų interesams, priešingai, motina jais rūpinasi nepriekaištingai, pas motiną yra tinkamos sąlygos normaliam jų vystimuisi ir ugdymui, motinos gyvenimo būdas nedaro žalingos įtakos vaikų auklėjimui, vaikai yra prie motinos prisirišę.

Kad vaikų interesai nebus pažeisti ir kad ieškovė R. S. tinkamai vaikus augina, auklėja ir prižiūri, patvirtino raštu teismui pateikta ir žodžiu teismo posėdyje išdėstyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nepilnamečių vaikų V. ir V. S. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms ir nurodytiems motyvams, ieškovės reikalavimas dėl sūnų gyvenamosios vietos su ja nustatymo yra pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas visiškai, nustatant sūnų V. ir V. S. gyvenamąją vietą su ieškove R. S.

Kaip matyti iš byloje pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, ieškovė ir atsakovas, gyvendami santuokoje, įgijo 1300/3300 dalis žemės sklypo iš 0,3300 ha ir ½ dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančių S. kaime, Pakruojo rajone, kuriuos ieškovė prašo padalinti jiems su atsakovu lygiomis dalimis, kas atitinka LR CK 3.116 str., 3.117 str. nuostatas, todėl šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Visiškai tenkinant ieškinį, iš atsakovo į valstybės pajamas yra priteistinas 323,00 litų žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, 22,74 litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str., 96 str.). ir 400,00 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, LR CPK 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 264, 268, 270, 279, 380, 385 str.str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š. (S.), gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) turinčių du nepilnamečius sūnus V. ir V. S., gimusius (duomenys neskelbtini), nutraukti ir po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – S. ir S.

Nepilnamečių sūnų V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini).

Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą:

-ieškovei R. S. priteisti ½ dalį iš 1300/3300 dalių 0,33 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kiemo statinių (šulinys, tualetai), kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

-atsakovui V. S. priteisti ½ dalį iš 1300/3300 dalių 0,33 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kiemo statinių (šulinys, tualetai), kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 345,74 Lt (tris šimtus keturiasdešimt penkis litus 74 centus) bylinėjimosi išlaidų ir 400,00 (keturis šimtus) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660 (bylinėjimosi išlaidoms), įmokos kodas 5630 (advokato pagalbos išlaidoms).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė