Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: jis, 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 07.18 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vakarinio aplinkkelio važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Ukmergės gatvės pusės link Pavilnionių gatvės, antra eismo juosta iš trijų, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, ir 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis tai gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį kryptingą vairuojamos transporto priemonės judėjimą ir galimybę ją saugiai sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis neatsižvelgė į eismo intensyvumą, dėl ko ties Pavilnionių gatvės pastatu Nr. 57E, laiku nesulėtinęs greičio ir, dėl šios priežasties, pasirinktam greičiui nesaugiu atstumu priartėjęs prie jo važiavimo krypties antra eismo juosta, ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiavusio B. S. vairuojamo automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo objektyvi galimybė iš anksto pastebėti, jis, laiku nesustabdęs automobilio prieš kliūtį ir jos neapvažiavęs, vairuojamo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui B. S.buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei V. S. – sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintas B. S.priklausantis automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną, 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 7 val. ryte, jis važiavo tėvui priklausančiu automobiliu. Net pats negali paaiškinti, kaip viskas įvyko, iš karto buvo smūgis ir jis matė, kaip nukentėjusiųjų automobilis atsitrenkė į kelkraštį. Po to jis iš karto skambino telefonu 112 ir kvietė pagalbą. Jis negali paaiškinti, kaip jis nepastebėjo automobilio, nes jis žiūrėjo į veidrodėlius. Tuo metu jis važiavo iš Avižienių pusės link Gariūnų, apie 90 km/h greičiu. Kelyje leistinas greitis buvo 90 km/h. Atstumas, kuomet pamatė automobilį, buvo likus iki 5 metrų iki automobilio. Automobilio jis nepamatė. Ar automobilis judėjo, ar buvo įjungti avariniai, pasakyti negali, nežino. Nukentėjusysis aiškino, kad jis važiavo, bet važiavo negreitai. Galbūt prieš jį (A. A.) važiavo kitas automobilis, kuris greitai persirikiavo, ir jis (A. A.) nespėjo sureaguoti į nukentėjusiųjų automobilį. Po eismo įvykio nukentėjusiųjų sužeidimus pamatė iškart. B. S. buvo sužeista galva, jis (A. A.) pakvietė šalia buvusius statybininkus, kad šie padėtų subintuoti galvą, o prie V. S. stovėjo, kol atvažiavo greitoji medicininė pagalba. Jis negali paaiškinti, kaip įvyko autoįvykis, galbūt jis galėjo ir neįvykti, jei jis (A. A.) būtų buvęs atidesnis. Jis sutinka, kad vairavimo metu jam trūko atidumo, jis per daug atsipalaidavo prie vairo, įvykio vietoje nebuvo nei sankryžos, nei šviesoforo, tačiau įvyko eismo įvykis. Nežino, kaip vertinti savo elgesį, sveikatos sugrąžinti negali. Tikrai įvertino savo elgesį. Po įvykio jis bandė skambinti nukentėjusiesiems, bet tyrėja jam nedavė kontaktų, kol vyko ikiteisminis tyrimas. Vėliau, kai jis jau turėjo kontaktus, skambino nukentėjusiesiems kas mėnesį ir teiravosi, kaip jų sveikata. Apie nukentėjusiųjų sužalojimus jis žinojo, B. S. buvo skilusi galva, o V. S. buvo stuburo slankstelių lūžiai ir ji nebegalės vaikščioti. Jis nukentėjusiųjų atsiprašė, jokių pretenzijų jam abu nukentėjusieji neturėjo, su jais bendravo telefonu. Jis nukentėjusiesiems sakė, kad jei reikės pagalbos, gali jam visada skambinti. Dėl įvykio ir žalos pagrinde bendravo su V. S., jai atlygino 3000 Eur sumą. Su B. S. kalbėjo telefonu, jo atsiprašė. Nori susitaikyti su abiem nukentėjusiąsias. Jo (A. A.) darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, per savaitę jis nuvažiuoja apie 5000 km Vilniuje ir užmiestyje. Jis naudojasi tėvo automobiliu, statybų objektai yra Vilniaus, Kauno rajonuose. Po avarijos jo vardu buvo padaryta pažeidimų, tačiau vairavo ne jis, tik jo vardu yra registruoti automobiliai, jis pats nusižengimų neturi.

Kadangi kaltinamasis A. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 07.15 val., Vilniuje, vairuodamas tėvo F. A. vardu registruotą automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Ukmergės plento įsuko į Vakarinį aplinkkelį ir juo važiavo Pilaitės prospekto kryptimi. Buvo šviesus paros metas, kelio danga sausa. Važiavo apie 90-95 km/h greičiu. Netoli nusukimo į Gineitiškes, jam važiuojant savo judėjimo krypties antra eismo juosta, jis netikėtai priešais save pamatė ta pačia kryptimi lėčiau važiuojantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai tik šį automobilį pamatė, jis bandė stabdyti, tačiau jau buvo per vėlu. Netrukus jis priekine vairuojamo automobilio dalimi trenkėsi į automobilio „Toyota Yaris“ galinę dalį. Jis negali paaiškinti, kodėl šio automobilio nepastebėjo laiku, tačiau supranta, kad eismo įvykis kilo dėl jo neatidumo. Prisimena, kad tiesiogiai prieš eismo įvykį jis žiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlius. Neketino manevruoti, tiesiog važiavimo metu stebėjo aplinką. Paskui staiga prieš jį atsirado automobilis „Toyota“. Mano, kad stebėdamas aplinką galėjo kelias sekundes kur nors ilgiau užsižiūrėti, dėl ko praleido momentą, kai nesaugiu atstumu priartėjo prie lėčiau važiavusio automobilio „Toyota“. Labai gailisi dėl savo neatidumo ir dėl to kilusių pasekmių. Po eismo įvykio automobilio „Toyota“ vairuotojas ir keleivė buvo sužaloti. Jis bendrauja su nukentėjusiąja V. S., žino, kad iki Naujųjų metų pastaroji bus reabilituojama. Imsis visų įmanomų priemonių, kad nukentėjusiesiems būtų atlyginta visa padaryta žala (b. l. 84-87).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. B. 2021 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 07.18 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu G. P., gavo pranešimą, kad Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, automobilyje „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjo vyras ir moteris, (duomenys neskelbtini) m., sąmoningi, susitrenkė galvą. Atvykę nurodytu adresu, rado automobilius „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį „VW“ vairavo A. A., automobilį „Toyota“ vairavo B. S., taip pat automobilyje buvo keleivė V. S., jie skundėsi galvos, kūno skausmais. Atvykusi GMP skubiai išsivežė B. S. ir V. S. dėl patirtų sužalojimų į RVUL. „VW“ vairuotojas A. A. buvo blaivus, kaip įvyko eismo įvykis, paaiškinti negalėjo, teigė, kad staiga į jo eismo juostą išlindo automobilis „Toyota“ ir atsitrenkė į jį (b. l. 5).

Nukentėjusysis B. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 07.00 val., jis vairuojamu nuosavu automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keliu Panevėžys-Vilnius iš Panevėžio atvažiavo į Vilnių. Kartu su juo važiavo žmona V. S.. Vilniuje jis iš minėto kelio nusuko į Vakarinį aplinkkelį ir važiavo link Pilaitės mikrorajono. Minėta kryptimi judėjo antra aplinkkelio eismo juosta. Važiavo apie 50 km/h greičiu, nes nusuko ne į tą kelią, kadangi jam reikėjo patekti į Antakalnio mikrorajoną. Dėl minėtos priežasties jis važiuodamas dairėsi ir ieškojo vietos, kurioje galėtų išvažiuoti iš kelio į dešinę pusę. Dar neprivažiavus vietos, kurioje galėtų persirikiuoti į pirmą eismo juostą, jis netikėtai pajuto labai didelio stiprumo smūgį. Kai atsipeikėjo, jis suvokė, kad yra paėmęs į ranką rankšluostį ir šluosto savo kraujuojančią galvą. Po to į įvykio vietą atvažiavusių medikų buvo išvežtas į ligoninę. Tik vėliau suprato, kad prieš pat įvykį jo automobilį pavijo iš paskos greičiau važiavęs automobilis. Jis prieš transporto priemonių susidūrimą nei manevravo vairuojamu automobiliu, nei šį stabdė, tiesiog važiavo tiesiai. Eismo įvykio metu buvo sužalotas. Jam išaiškinta, kad jis turi teisę dėl žalos atlyginimo pareikšti ieškinį. Taip pat tuo tikslu jis kreipsis į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, kur buvo draustas kito įvykio dalyvio automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jeigu draudimo bendrovė pilnai neatlygins žalos, jis civilinį ieškinį pareikš teisme (b. l. 50,51).

2021 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, susipažinęs su jam pateiktais B. S. medicinos dokumentais ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad B. S. patyrė muštinę pakaušio žaizdą ir ribotą kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais tarp smegenų pusrutulių, taip pat krūtinės sumušimą. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ir gydymas užtruko ilgiau kaip 10 dienų. Sužalojimai padaryti krūtinę ir galvą sumušant kietais bukais daiktais, o tai galėjo būti padaryta aptariamo eismo įvykio metu (b. l. 33-36).

Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4416/2021(01) nustatyta, kad eismo įvykio metu B. S. buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (b. l. 25).

Nukentėjusioji V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 07.00 val., sėdėdama priekinėje keleivio vietoje, važiavo sutuoktinio B. S. vairuojamu automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie važiavo iš Panevėžio į Vilnių. Įvažiavus į Vilnių, jie iš kelio pirmos eismo juostos pasuko į Vakarinį aplinkkelį, kuriame jų judėjimo krypties eismo juosta, dėl iš dešinės atsiradusios papildomos juostos, tapo antra. Važiuojant aplinkkeliu, jie manevravo, jų važiavimo greičio tiksliau nurodyti negali, neįsidėmėjo, tačiau važiavo ne didesniu nei 90 km/h greičiu. Jie buvo abu prisisegę saugos diržais. Aplinkkeliu nuvažiavus nedidelį atstumą, ji netikėtai pajuto stiprų smūgį į galinę automobilio dalį. Paskui atsimena, kad įvykio vietoje jai kažkas sakė nenuleisti galvos. Po to viskas aptemo, ji atsigavo tik ligoninėje. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai buvo padaryta žala. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo draustas įvykio metu į jų automobilį atsitrenkęs automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jeigu draudimo bendrovės lėšomis žala nebus pilnai atlyginta, ji ieškinį pareikš teisme (b. l. 40-41).

2021 m. spalio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, susipažinęs su jam pateiktais V. S. medicinos dokumentais ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, V. S. nustatyti daugybiniai kairės pusės šonkaulių (nuo III iki VIII) lūžiai su kraujo išsiliejimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, stuburo krūtinės III, IV ir V slankstelių ataugų lūžiai su V slankstelio išnirimu bei nugaros smegenų sužalojimu, blužnies plyšimas ir kraujosruvos žarnos pasaite bei kasoje, komplikavęsi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ląstos ir pilvo ertmes bei minkštuosius kūno audinius (ūmi mažakraujystė) bei apatinės kūno dalies paralyžius. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir dėl nugaros smegenų sužalojimo su apatinės kūno dalies paralyžiumi bei blužnies plyšimu kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.6 ir 6.6.11 punktus (b. l. 29-32).

2021 m. rugsėjo 19 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2021 m. rugsėjo 19 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, jo eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo Ukmergės gatvės pusės link Pilaitės prospekto, kelio ilgio atžvilgiu – ties Pavilnionių gatvės pastatu Nr. 57E, apie 125 metrų atstumu prieš vietą, kurioje kelias dešiniuoju kraštu kertasi su keliu vedančiu link Vilniaus rajono Gineitiškių kaimo. Minėtą aplinkkelio eismo pusę sudaro trys apie 3,5-3,7 m pločio asfaltuotos dangos eismo juostos, kurias nuo priešingos krypties eismo pusės skiria apie 1 m pločio skiriamoji juosta su metaliniais atitvarais. Eismo juostų ribos atskirtos horizontaliu kelio ženklinimu – KET 3 priedo I skyriaus 1.5. punkte nurodyta „siaura brūkšnine linija“ (kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus). Pirmoji eismo juosta ties aplinkkelio sankirta su keliu, vedančiu link Gineitiškių, baigiasi, t. y. toliau tęsiasi kaip minėto kelio važiuojamoji dalis. Leistinas maksimalus greitis aptariame kelio ruože – 90 km/h. Apžiūros metu asfaltuota kelio danga buvo sausa.

Vakarinio aplinkkelio eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo Ukmergės gatvės pusės link Pilaitės prospekto, buvo rastos apie 25-30 m ilgio tikėtina įvykio metu B. S. vairuoto automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratų paliktos slydimo žymės. Žymės prasidėjo antroje eismo juostoje, apie 125 m atstumu prieš vietą, kurioje aplinkkelis dešiniuoju kraštu kertasi su keliu vedančiu link Gineitiškių. Žiūrint aptariama eismo kryptimi, žymės tęsėsi iš kairės pusės į dešinę ir kirsdamos pirmąją eismo juostą baigėsi ties dešiniuoju važiuojamosios dalies kraštu. Žiūrint aptariama eismo kryptimi, automobilis „Toyota Yaris“ didžiąja savo korpuso dalimi stovėjo pirmoje eismo juostoje, apie 7 m atstumu už vietos, kur baigėsi jo ratų slydimo žymės. Automobilio priekinė dalis, kuri iš dalies buvo už važiuojamosios dalies ribų, buvo nukreipta prieš eismo kryptį, t. y. link Ukmergės gatvės pusės. Eismo įvykio metu A. A. vairuotas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo aptariamos aplinkkelio eismo pusės antroje eismo juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – tarpe tarp aukščiau nurodytų slydimo žymių pabaigos ir automobilio „Toyota Yaris“ stovėjimo vietų (b. l. 6-7, 9-10)..

2021 m. rugpjūčio 19 d. eismo įvykio vietos plane pavaizduota įvykio vieta – Vilniaus vakarinis aplinkkelis ties Pavilnionių 57E namu, pažymėta transporto priemonių „VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis po eismo įvykio, taip pat pažymėtos padangų slydimo žymės (b. l. 8).

Iš 2021 m. rugpjūčio 19 d. transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos (sugadintos). Automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje dalyje (intensyvesni apgadinimai – priekinės dalies kairėje pusėje), automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo galinėje dalyje (b. l. 11-14, 17-20).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

KET 127 punkte įtvirtinta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punkte įtvirtinta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad A. A., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė KET 127 ir 128 punktų reikalavimų, o būtent pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, užtikrinantį kryptingą vairuojamos transporto priemonės judėjimą ir galimybę ją saugiai sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis neatsižvelgė į eismo intensyvumą, dėl ko, laiku nesulėtinęs greičio ir, dėl šios priežasties, pasirinktam greičiui nesaugiu atstumu priartėjęs prie jo važiavimo krypties antra eismo juosta, ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiavusio B. S. vairuojamo automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo objektyvi galimybė iš anksto pastebėti, jis, laiku nesustabdęs automobilio prieš kliūtį ir jos neapvažiavęs, vairuojamo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam B. S. buvo nesunkiai, o nukentėjusiajai V. S. – sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintas B. S.priklausantis automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. A. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisiamajame posėdyje, A. A. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, patvirtino kaltinime nurodytas jos padarymo aplinkybes, nors ir nurodė, kad negali paaiškinti, kaip įvyko autoįvykis, tačiau sutiko, kad jis vairavimo metu jam trūko atidumo, jis per daug atsipalaidavo prie vairo, ir jei būtų buvęs atidesnis, eismo įvykio galėjo nebūti. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti: nukentėjusiųjų B. S. ir V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, eismo įvykio vietos bei transporto priemonių apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas bei kitų objektų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, kad specialistas J. M. Paliulis, susipažinęs su jai pateiktais nukentėjusiųjų medicininiais dokumentais, nustatė, kad B. S. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, kurie visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusioji V. S. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, kurie kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja

A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis A. A. ir nukentėjusiųjų atstovas advokatas Č. Petronis pateikė prašymus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriame nurodyta, kad A. A. pilnai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, savo elgesio neteisina. A. A. 2022 m. balandžio 15 d. nukentėjusiajai V. S. atlygino, kaip ir buvo sutarta, 3000 Eur neturtinę žalą, ir V. S. pretenzijų neturi ir ateityje neturės. A. A. atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido. Taip pat A. A. 2022 m. gegužės 16 d. nukentėjusiajam B. S. atlygino, kaip ir buvo sutarta 1000 Eur neturtinę žalą ir B. S. pretenzijų neturi ir ateityje neturės. A. A. atsiprašė nukentėjusiojo, jis A. A. atleido. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjai prašo A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 134, 139). Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Č. Petronis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusieji sutiko susitaikyti, prašymai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės yra patvirtinti jų parašais.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

A. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nukentėjusieji, nors ir nedalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau teismui pateiktuose prašymuose dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nurodė, kad sutinka susitaikyti su kaltinamuoju, taip pat kad kaltinamasis jiems atlygino neturtinę žalą ir pretenzijų jam neturi. Teismui, tiesiogiai išklausius kaltinamojo ir nukentėjusiųjų atstovo pozicijas, ir įvertinusiam byloje pateiktų kaltinamojo ir nukentėjusiųjų pasirašytų prašymų turinį, nekyla abejonių, kad kaltinamasis A. A. susitaikė su abiem nukentėjusiaisiais. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. A. anksčiau nebuvo teistas, yra baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkaus pobūdžio KET pažeidimus. Kaltinamasis yra vedęs, auginantis (duomenys neskelbtini) vaikus, šiuo metu nedirbantis, bet anksčiau įvairiais laikotarpiais vykdė individualią veiklą. Pažymėtina, kad šiame nuosprendyje aptariama nusikalstama veika yra neatsargaus pobūdžio, už šiurkščius KET pažeidimus kaltinamasis anksčiau nebuvo baustas. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad A. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad tokiai pozicijai pritarė ir prokuroras, kuris palaikė kaltinamojo prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaltinamasis A. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad A. A. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis anksčiau nebaustas už šiurkščius KET pažeidimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais B. S. ir V. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis).

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.