Vilniaus apygardos teismo nutartis

Procesinių sprendimų klasifikatorius 34.4.3., 34.6., 121. (S)

2009 m. lapkričio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje dėl išlaikymo fakto ir teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. R., N. R., notarei Aldonai Adomaitienei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R. palikėjo N. R. (R.) mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas ir ji turi teisę po N. R. (R.) mirties į privalomąją palikimo dalį, faktą nustatė privalomajai palikimo, atsiradusio po N. R. (R.) mirties, daliai paveldėti. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sūnus N. R., pareiškėja sūnaus mirties dieną buvo pensinio amžiaus, jos gaunamas pajamas sudarė 577 Lt senatvės ir našlės pensija, pareiškėja turėjo sveikatos sutrikimų, didelę pensijos dalį pareiškėja skyrė vaistams įsigyti ir komunalinėms paslaugoms apmokėti, piniginių santaupų pareiškėja neturėjo. Teismas, įvertinęs pareiškėjai nuosavybės teise palikėjo mirties dieną priklausiusį turtą, t. y. ½ dalį 0,0935 ha sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, du menkaverčius automobilius, padarė išvadą, jog minėtas nekilnojamasis turtas yra būtinas pareiškėjos poreikiams tenkinti, vien šio turto turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjai palikėjo mirties dieną nebuvo būtinas išlaikymas. Teismas konstatavo, kad išmokos turtinei ir neturtinei pareiškėjos žalai atlyginti po pareiškėjos sutuoktinio V. R. (R.) mirties buvo sumokėtos pareiškėjai praėjus keliems mėnesiams po palikėjo N. R. (R.) mirties, jos yra kompensacinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad palikėjo mirties dieną pareiškėja papildomų pajamų, galėjusių užtikrinti jos poreikius, neturėjo. Teismas nepripažino pagrįstais suinteresuoto asmens D. R. argumentų, kad tenkinus pareiškimą būtų pažeisti jos interesai, kadangi nustatė, jog paveldimo turto vertė yra pakankamai didelė, nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių suinteresuotas asmuo neturi. Teismas, vadovaudamasis CK 5.20 str. 1 d., atmetė suinteresuoto asmens D. R. prašymą nutraukti bylą tuo pagrindu, kadangi juridinio fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad kitas pareiškėjos sūnus D. R. turi du nepilnamečius vaikus, todėl negali teikti išlaikymo pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, byla nutrauktina (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ir nagrinėdamas pareiškėjos L. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos L. R. sūnus N. R. mirė (duomenys neskelbtini). Jis 1996-10-08 testamentu jam privačios nuosavybės teise priklausantį visą turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, kuris jam priklausys jo mirties dieną, paliko savo sutuoktinei, suinteresuotam asmeniui D. R.. Pareiškėja L. R. kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį mirus jos sūnui N. R. (R.). Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarė A. Adomaitienė 2006-11-13 neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-05-02 sprendimu buvo nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui N. R. jos tėvo N. R. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, kad N. R. turi teisę po tėvo mirties į privalomąją palikimo dalį, sudarančią 37,5 proc. viso palikimo (b. l. 15-16). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-06 nutartimi buvo patikslinta šio sprendimo rezoliucinė dalis, eliminuojant teiginį, kad N. R. turi teisę po tėvo N. R. (R.) mirties į privalomąją palikimo dalį, sudarančią 37,5 proc. viso palikimo (b. l. 76-80).

Pareiškėja L. R. 2008-03-03 pateikė teismui pareiškimą dėl išlaikymo fakto nustatymo ir prašė nustatyti, kad jai sūnaus N. R. (R.) mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas ir ji turi teisę į privalomąją N. R. (R.) palikimo dalį. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini), t. y. jos sūnaus N. R. mirties dieną, jai buvo reikalingas išlaikymas, kadangi jos pajamos per mėnesį buvo 577 Lt dydžio pensija, jos sveikata prasta, gaunamų pajamų jai neužteko išlaikyti save, pirkti vaistus, likvidaus turto ji neturi. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai L. R. palikėjo N. R. (R.) mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas ir ji turi teisę po N. R. (R.) mirties į privalomąją palikimo dalį, faktą nustatė privalomajai palikimo, atsiradusio po N. R. (R.) mirties, daliai paveldėti.

Suinteresuotas asmuo D. R. apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jai buvo reikalingas išlaikymas, nesukurs teisinių padarinių, teismas nepagrįstai nenutraukė šios civilinės bylos dalies, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog jos turtinė padėtis yra bloga, neteisingai nustatė, jog nenukentės jos (D. R.) interesai. Apeliacinio skundo argumentai, kad byla pagal pareiškėjos pareiškimą dėl išlaikymo fakto nustatymo turėjo būti nutraukta, kad toks nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, yra pagrįsti.

Pagal CK 5.20 str. 1 d., jei palikėjo mirties dieną jo tėvams reikalingas išlaikymas, jie paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Juridinę reikšmę turintis išlaikymo reikalingumo faktas nustatinėjamas pareiškėjui siekiant pasinaudoti įstatyme nustatyta teise, kurios įgyvendinimas apriboja palikėjo testamento laisvę ir testamentinio įpėdinio teisių į paveldimą turtą apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 31). Taigi pareiškėjos L. R. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai sūnaus N. R. (R.) mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir ji turi teisę po sūnaus mirties į privalomąją jo palikimo dalį, pareiškėjai turi sukelti teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjos prašomą nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą, nurodė, kad juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja paveldėtų privalomąją palikimo, atsiradusio po N. R. (R.) mirties, dalį. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, jog pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę išlaikymo reikalingumo faktas sukels pareiškėjai jos pageidaujamas teisines pasekmes.

Pagal CK 5.20 str. 1 d. nuostatas joje išvardytiems asmenims paveldėjimo pagal testamentą atveju suteikiama teisė paveldėti dalį to turto, į kurį jie būtų įgiję teisę nesant testamento – paveldėjimo pagal įstatymą būdu. Taigi teisė į palikimo privalomąją dalį priklauso nuo būtinos sąlygos – kad, nesant testamento, asmuo būtų įgijęs teisę paveldėti pagal įstatymą. Palikėjo tėvai, būdami antros eilės įstatyminiai įpėdiniai, CK 5.20 str. 1 d. pagrindu teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį įgytų tik nesant pirmos eilės įstatyminių įpėdinių, turinčių teisę į privalomąją palikimo dalį, jiems nepriėmus palikimo, jo atsisakius arba kai teisė paveldėti iš jų atimta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 31). Pagal šios nagrinėjamos bylos duomenis pareiškėja yra antros eilės įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.), teisę į privalomąją dalį yra įgijusi palikėjo duktė N. R.. Kaip jau buvo minėta, palikėjo dukrai N. R. yra nustatyta teisė gauti privalomąją palikimo dalį, N. R. notarui pareiškimą dėl paveldėjimo yra padavusi 2006-11-08. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjai L. R. buvo žinoma apie tai, kad yra pirmos eilės įpėdinė, kuri neatsisakė paveldėjimo ir kuriai neatimta paveldėjimo teisė.

Pareiškėja pareiškime buvo nurodžiusi, kad prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sūnaus mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, nes toks fakto nustatymas yra reikalingas tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją sūnaus palikimo dalį. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuoja CPK 448 str. Pagal CPK 444 str. 1 d. teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Jeigu pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), tai teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia pagal CPK 293 str. 1 p. Kadangi pareiškėja L. R., būdama antros eilės įpėdine, neturi teisės į privalomąją palikimo dalį, todėl jos pareiškimas dėl minėto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neturėjo būti priimtas, o jį priėmus, - byla dėl tokio fakto nustatymo turėjo būti nutraukta, nes pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai jos nurodomų turtinių teisių nesukurs.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, t. y. panaikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, byla nutrauktina. Vadovaujantis CPK 87 str. 1 d. 3 p. pareiškėjai grąžintina 118 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškimą, suinteresuotam asmeniui D. R. grąžintina 128 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Pareiškėjos L. R. ir suinteresuoto asmens D. R. suinteresuotumas šios bylos baigtimi yra skirtingas, jų interesai yra priešingi, dėl pareiškėjos, kuri žinojo apie tai, kad yra pirmos eilės įpėdinė, kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotas asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteistinos advokatės atstovavimo išlaidos (CPK 98 str., 443 str. 6 d.). D. R. pirmosios instancijos teisme advokatei sumokėjo 1500 Lt, apeliacinės instancijos teisme taip pat sumokėjo 1500 Lt. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į D. R. atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, D. R. iš L. R. priteistina 1500 Lt advokatės atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į D. R. atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atstovavo ta pati advokatė, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, D. R. iš L. R. priteistina 800 Lt advokatės atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Iš viso D. R. iš L. R. priteistina 2300 Lt advokatės atstovavimo išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 5 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti, civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš pareiškėjos L. R. suinteresuotam asmeniui D. R. 2300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti pareiškėjai L. R. 118 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškimą 2008-02-28 AB banke „Hansabankas“, suinteresuotam asmeniui D. R. 128 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2009-03-19 AB „Swedbank“ iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.