Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties E. D. administracinio teisės pažeidimų byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regioninio aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) Jurbarko rajono agentūros vyriausiasis specialistas A. P. 2015-01-14 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 3 d. dėl to, kad E. D. 2015 m. sausio 5 d., 21 val. 50 min., medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, laikė dvi kilpas, padarytas iš metalinio lyno, skirtas medžiojamiems gyvūnams gaudyti, šiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.6 punkto reikalavimus.

Kauno apygardos teisme buvo gautas E. D. apeliacinis skundas, kuriame jis prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo daromos išvados yra išskirtinai deklaratyvaus pobūdžio, visiškai nemotyvuotos, pagrindinis dėmesys skirtas proceso dalyvių parodymų teisme perrašymu nesiekiant jų analizuoti, lyginti su tyrimo metu duotais parodymais, sieti jų su objektyviai egzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis, nesiekta šalinti prieštaravimų, vertinti faktinių duomenų patikimumo ir pakankamumo. E. D. skunde taip pat pažymi, jog viso tyrimo metu ir teisme nurodė, kad dvi metalinės vielos kilpos buvo naudojamos ne kaip įrankiai medžiojamiems gyvūnams gaudyti, o kaip pagalbinė priemonė vykdant medžioklinių šunų lauko bandymus, sumedžioto žvėries tempimui, jo pakabinimui pirminio apdorojimo vietoje ir kt., anksčiau dėl panašių teisės pažeidimų nebuvo baustas, niekada nėra pastebėtas ar sulaikytas gaudant žvėris kilpomis, metalinę vielą nuolat laiko medžioklinėje kuprinėje, nes naudoja medžioklėse ir buityje. E. D. teigimu, teismas jo paaiškinimus apie metalinės vielos panaudojimo galimybes atmetė visiškai, juos nagrinėjo selektyviai, o savo vertinimą, E. D. teigimu, grindė skeptiška pozicija, paremta tuo, jog jis siekia išvengti atsakomybės.

Skunde taip pat pažymima, kad liudytojų V. K., A. Š., A. P. parodymai yra tik jų profesinės praktikos išvada ir, E. D. teigimu, negali būti taikomi šiai konkrečiai situacijai, nes vien tik liudytojų įsitikinimas, profesiniai įgūdžiai ir patirtis darbe, visiškai nėra reikšmingi nustatant pažeidėjui inkriminuoto pažeidimo padarymo faktą. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi be jokio teisinio pagrindo pareigūnams, tiesiogiai susijusiems su protokolo surašymu ir suinteresuotiems savo tyrimo sėkme, suteikė specialistų statusą i nebandė apklausti nešališkų asmenų, turinčių patirties vertinant kilpų surišimą. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog apžiūrai pateiktas metalinis lynas tokioje jo parengimo stadijoje negali būti vadinamas kilpa, kadangi jis yra tik žaliava kilpos kilpoms gaminti.

Motyvuojamoji dalis

E. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikomas pagrįsta ir teisėta. Apeliacinio skundo turinys rodo, kad apeliantas tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog E. D. medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, laikė dvi kilpas, padarytas iš metalinio lyno, skirtas medžiojamiems gyvūnams gaudyti.

E. D. skunde pažymi, jog viso tyrimo metu ir teisme nurodė, kad dvi metalinės vielos kilpos buvo naudojamos ne kaip įrankiai medžiojamiems gyvūnams gaudyti, o kaip pagalbinė priemonė vykdant medžioklinių šunų lauko bandymus, sumedžioto žvėries tempimui, jo pakabinimui pirminio apdorojimo vietoje ir kt., tačiau tokie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pas E. D. medžioklės plotuose, kartu su medžiokliniu šautuvu ir kitais medžioklei skirtais įrankiais buvo rastos kilpos, kurių vienas galas baigiasi specialiai surišta kilpute, o kitas laisvas, t. y. skirtas perverti per mažąją kilputę, padarant žiedą, kad laisvąjį galą galima būtų pririšti prie medžio. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tokie įrankiai laikytini kilpomis, medžiojamiems gyvūnams gaudyti.

Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, aplinkos apsaugos pareigūnai yra savo srities specialistai (specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais (BPK 89 str.), gebantys profesionaliai ir objektyviai įvertinti ir pateikti išvadą, ar rasti metaliniai lynai laikytini kilpomis, jos praktinį taikymą, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog liudytojų V. K., A. Š., A. P. parodymai visiškai nėra reikšmingi nustatant pažeidėjui inkriminuoto pažeidimo padarymo faktą, atmetami kaip nepagrįsti. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje specialisto statuso niekam nesuteikė. Kaip jau buvo minėta, specialistas yra asmuo turintis tam tikrų specialių žinių konkrečioje srityje. Pažymėtina ir tai, kad liudytojų duoti parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Minėti liudytojai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde.

E. D. teigimu, net ir pripažinus paimtas medžiagas kilpomis, jis galėjo veikti tik vedamas neatsargumo todėl jo veikoje nėra vieno iš sudėtinių administracinio teisės pažeidimo elementų – kaltės. Atmesdamas šį skundo argumentą aukštesniosios instancijos teismas pažymi, jog nėra jokio pagrindo pritarti skunde daromai išvadai, kad pagal ATPK 85 str. administracinėn atsakomybėn asmenys gali būti traukiami tik už tyčinius teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje NR. 2AT-23-2013).

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo - nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.