Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį: dėl 2017-10-19 įvykdytos vagystės - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; dėl 2017-11-03 įvykdytos vagystės - laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo 4 metams bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. (dvi dienos) bei kardomosios priemonės - suėmimo laikotarpis nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d.

Priteista iš G. J. nukentėjusiojo G. V. naudai 130 eurų turtinei ir 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, bei 950 eurų atstovavimo išlaidų, taip pat 133,50 eurų (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo G. V. gydymo išlaidoms atlyginti, bei 35,88 eurai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai šiai bendrovei padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1.1 2017 m. balandžio 19 d., apie 10.00 val., G. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), U. m., išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas tuoj pat panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą, t. y. peiliu supjaustęs G. V. neįgaliojo vežimėlio padangą bei kelnes, ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajam, sėdinčiam neįgaliojo vežimėlyje, ranka sudavė į veido sritį, po to ne mažiau kaip tris kartus mėsai mušti skirtu metaliniu plaktuku trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį, tada peiliu įpjovė į G. V. dešinės kojos blauzdą, tuo nukentėjusiajam G. V. dėl kaktos, nosies, akių vokų, smakro kraujosruvos, viršugalvio ir dešinės blauzdos žaizdų padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl jo neįgalumo bei panaudodamas fizinį smurtą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš G. V. pagrobė 20 eurų, tuo nukentėjusiajam G. V. padarydamas 20 eurų turtinę žalą.

1.2 Be to, jis 2017 m. spalio 19 d., apie 11.55 val., UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), U. m., vyriausiosios kasininkės R. B. akivaizdoje nuo lentynos paėmęs 5,50 eur vertės 0,5 l. talpos butelį degtinės „B. B.“, laikydamas šį butelį rankoje, už jį nesumokėjęs ir nereaguodamas į R. B. perspėjimus padėti butelį į vietą ar už jį sumokėti, pro kasą išėjo iš parduotuvės, taip atvirai pagrobė butelį degtinės, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 5,50 Eur turtinę žalą.

1.3 Be to jis, 2017 m. lapkričio 3 d. apie 20.30 val., UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, V(duomenys neskelbtini), U. m., vyriausiosios kasininkės I. V. akivaizdoje nuo lentynos paėmęs du po 5,50 Eur vertės 0,5 l. talpos butelius degtinės „B. B.“ bei du po 9,69 Eur vertės 0,7 ltr. talpos butelius degtinės „B. B.“, laikydamas šiuos butelius rankose, už juos nesumokėjęs ir nereaguodamas į I. V. perspėjimus padėti juos į vietą, pro kasą išėjo iš parduotuvės, taip atvirai pagrobė butelius degtinės, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 30,38 Eur turtinę žalą.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Kadangi nuteistasis neneigia įvykdęs vagystes iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o ginčija nuosprendžio dalį tik dėl jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistasis G. J. neneigia, kad įvykio dieną su pažįstamu R. M. buvo nukentėjusiojo G. V. bute, kur visi girtavo, tačiau neigia nukentėjusiojo atžvilgiu atlikęs smurtinius veiksmus nurodydamas, kad jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, o apkaltintas jis tik todėl, kad buvo įvykio vietoje ir yra anksčiau ne kartą teistas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus baudžiamojoje byloje įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagrindė išvadas dėl G. J. atliktų nusikalstamų veiksmų apimties, įrodymų pakankamumo, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal kaltinime inkriminuotas veikas.

6.1 Byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo G. V., liudytojų L. S., R. M., A. B. parodymai, atpažinimo protokolai, specialistų išvados ir kiti surinkti duomenys visiškai įrodo G. J. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

7. Nukentėjusysis G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme nuosekliai teigė, kad apeliantas į jo namus buvo atėjęs su jo draugu R. M., visi gėrė alų, tuo metu jam atnešė pensiją ir jis davė R. M. 20 eurų prašydamas nupirkti degtinės, ką jis ir padarė, o išgėrus atneštą degtinę, R. M. išėjo namo, pas jį likęs G. J. ėmė reikalauti pinigų, mušdamas kumščiais ir plaktuku mėsai mušti, peiliu perpjovė invalido vežimėlio padangas, įpjovė jam į kojas, todėl bijodamas dėl savo gyvybės jam padavė 20 eurų.

7.1 Atpažinimo iš fotonuotraukų metu G. V. G. J. atpažino kaip asmenį, kuris smurtaudamas iš jo pagrobė pinigus, o parodymų patikrinimo vietoje metu dar kartą parodė aplinkybes, apie kurias davė parodymus. Jo parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos visiškai patvirtina kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai.

7.2 Liudytojas R. M. teigė, kad G. J. pas G. V. atsivedė jis, jiems geriant alų G. V. atnešė pensiją, po ko pastarasis padavė 20 eurų ir paprašė jo nupirkti degtinės. Einant į parduotuvę kartu su G. J., pastarasis pasiūlė atimti iš G. V. pensiją ir ją pasidalinti, tačiau jis nesutiko, grįžę visi gėrė ir jis iš G. V. namų išėjo ten palikęs G. J., kurį ikiteisminio tyrimo metu liudytojas taip pat atpažino ir iš pateiktų fotonuotraukų.

7.3 Apklausiamas A. B. parodė, kad sumuštą kaimyną G. V. rado jis, užėjęs į jo butą matė kraujo dėmių, ant žemės numestą plaktuką mėsai mušti. G. V. jam sakė, kad buvo sumuštas R. M. draugo. Apie sumuštą G. V. jis pranešė jo sesei L. S., kuri apklausiama patvirtino, kad G. V. rado su kraujosruvomis veide, jo kelnės ir invalido vežimėlio padanga buvo supjaustytos, akiniai sulaužyti, trūko dalies pensijai skirtų pinigų, kurie broliui buvo atnešti įvykio dieną.

7.4 Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus dėl G. V. padarytų sužalojimų patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galvos ir dešinės blauzdos srityje , kurie vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b. l. 55)

7.5 Abejoti visų šių liudytojų parodymų, iš esmės paneigiančių G. J. parodymus ir betarpiškai patvirtinančių jo kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, patikimumu bei objektyvumu, teisinio pagrindo nėra. Jų išdėstytos aplinkybės sutapo tarpusavyje, esminėse nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinėse aplinkybėse atitiko ir nukentėjusiojo parodymus bei kitus jau paminėtus įrodymus. Be to, byloje nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas G. J. nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu, todėl kolegija neturi pagrindo jais netikėti vien todėl, kad G. J. su tokiu įrodymu vertinimu nesutinka ir teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatlikęs.

8. Apeliantas taip pat teigia, kad proceso metu dingo peilis, kuris buvo paimtas iš įvykio vietos, tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir kitų byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad joks peilis iš įvykio vietos paimtas nebuvo. Tuo pačiu ši aplinkybė visiškai nepaneigia fakto, kad nuteistasis, atlikdamas jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus, peilį naudojo, nes supjaustytus nukentėjusiojo daiktus – invalido vežimėlio padangą ir nukentėjusiojo kelnes, nurodė matę liudytojai L. S., G. Š. bei A. B..

9. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusysis neįgalus, psichikos ligonis, todėl jo parodymai neturi būti vertinami kaip patikimi. Su tokiais skundo argumentais kolegija nesutinka. Iš nukentėjusiojo apklausų matyti, kad jis su juo susijusio įvykio aplinkybes dėstė pakankamai sklandžiai ir adekvačiai. Jo parodymai, priešingai nei apelianto, atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo.

10. Taip pat nesutiktina ir su nuteistojo skundo argumentais, kad nukentėjusiojo sesuo išmesdama supjaustytas nukentėjusiojo kelnes slėpė įkalčius. Liudytojos L. S. teigimu, pamačiusi sužalotą brolį ji patyrė šoką, iškvietusi medikus brolį perrengė, o jo prieš tai mūvėtas kelnes išmetė, nes jos buvo supjaustytos. Apie tai, kad jos gali turėti įrodomosios reikšmės tyrime, nepagalvojo. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir be šio neišsaugoto įrodymo -supjaustytų kelnių, byloje pakanka kitų įrodymų nuteistojo kaltei padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, pagrįsti, todėl jis dėl plėšimo G. V. atžvilgiu kaltu pripažintas visiškai pagrįstai.

11. Apylinkės teismas tinkamai kvalifikavęs apeliantui inkriminuotas veikas, už jas G. J. paskyrė ir tinkamą bausmę.

11.1 Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama išimtinai tik laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė.

11.2 Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas G. J. bausmes, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino G. J. padarytų veikų pavojingumą, jo elgesį iki veikų ir po jų padarymo, jo asmenybę ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai už visas jo padarytas veikas bus pasiekti skyrus laisvės atėmimo bausmes. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka.

11.3 Iš bylos medžiagos matyti, kad G. J. skundžiamas nuosprendis septintas, anksčiau jis buvo teisiamas taip pat ir už analogiškas veikas, jam buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmės, nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir praėjus nepilnam mėnesiui po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamojo nuosprendis, kuriuo jis buvo nuteistas už kvalifikuotą vagystę. Jis eilę kartų baustas ir administracine tvarka.

11.4 Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad G. J. nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymo reikalavimų, anksčiau nuteistajam skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė. Sistemingai G. J. vykdomi nusikaltimai ir teisės pažeidimai rodo, kad ir nusikaltimai, už kurį jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktiniai, o jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio pasekmė. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti švelnesnių nei laisvės atėmimas bausmių rūšies, šiuo atveju nebepakanka ir skundžiamu nuosprendžiu apeliantui visiškai pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

11.5 Apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių santykį, savo trukme mažesnės nei sankcijose numatytas jų vidurkis ir nėra per griežtos. Bendrinant už atskiras veikas nuteistajam paskirtas bausmes ir skiriant galutinę subendrintą bausmę, nuteistajam buvo taikytas palankiausias galimas – dalinis bausmių bendrinimo būdas, prie griežčiausios už plėšimą jam paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis – po šešis mėnesius bausmių, paskirtų už vagystes, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę ir ši galutinė subendrinta bausmė, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat nėra per griežta.

12. Nuteistasis skunde taip pat nurodo nenorintis atlikti bausmę pataisos namuose kartu su visais, prašo leisti atlikti bausmę vienutėje, kas jam bus itin griežta bausmė.

12.1 Šioje vietoje pažymima, kad teismas, remdamasis BK 50 straipsniu, nustato kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę (atviros kolonijos, pataisos namai, kalėjimai), atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, o į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą (duomenys neskelbtini), nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 65 straipsnis). Bausmės atlikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, o jų taikymas yra išimtinė bausmės atlikimo vietos administracijos prerogatyva, todėl teismas nėra kompetentingas spręsti šį apeliaciniame skunde keliamą klausimą.

13. Kadangi apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.