Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-566-401/2008

Teisėjas N.Brinevičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

2008 m. gruodžio 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Rūtai Baltušnikaitei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Vladui Incui, nuteistajam G. M., specialistui Antanui Cėplai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-08-12 nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal LR BK 137 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., visiškai bausmes sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridėta 2005-11-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1(vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai ir 2 (dvi) dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 20 d., apie 21:00 val., Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolė, uždaroje zonoje, kameros tipo patalpoje Nr. 24, kilus konfliktui tarp nuteistųjų J. V. bei G. M. ir J. B. bandant juo išskirti, iš priekio apkabinus G. M., kuris laikydamas rankoje savadarbį peilį, norėdamas išsilaisvinti iš jį laikančio J. B. rankų, nenumatydamas, tačiau privalėdamas ir turėdamas numatyti pasekmes, turėtu peiliu sužalojo nukentėjusįjį J. B., padarydamas jam daugybines durtines pjautines žaizdas kūne su kraujo susikaupimu kairėje pliauroje, bei pjautinę žaizdą kairėje žąsto srityje, tokiu būdu neatsargiai sunkiai sutrikdė J. B. sveikatą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo G. M. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.

Iš skundo turinio suprantama, kad nuteistasis G. M. prašo jį išteisinti. Neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. padarymo tuo aspektu, jog neteisingai nustatytas nukentėjusiajam J. B. sukeltas kūno sužalojimo laipsnis bei šio sužalojimo jis nepadarė. Apelianto skundas atmestinas, jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

LR BK 137 str. 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų žmogaus sužalojimą ar susargdinimą dėl neatsargumo. Pagal LR BK 135 straipsnį kito žmogaus sveikatos sutrikdymas yra sunkus, jeigu dėl tyčinio sužalojimo ar susargdinimo nukentėjusysis neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas. Nusikaltimas, numatytas LR BK 137 str. 1 d. padaromas neatsargia kaltės forma. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismo nustatytų įvykio aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų veikos perkvalifikavimo motyvų analizė duoda pagrindą išvadai, kad nuteistasis G. M. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (LR BK 16 straipsnio 3 dalis).

Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų ir parodymus, specialisto išvadą ir paaiškinimus teisingai nustatė nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmą. Pats nuteistasis G. M., nukentėjusysis J. B., liudytojai J. V. aiškiai parodė, kad kilus konfliktui tarp nuteistųjų J. V. bei G. M., J. B. bandant išskirti minėtus asmenis, iš priekio apkabinus nuteistąjį G. M., kuris rankoje laikė peiliuką, abu nukrito skersai lovos ir pora kartų persivertė.

Nukentėjusysis J. B. ir nuteistasis G. M. patvirtino, kad pas pastarąjį rankoje buvo savadarbis peiliukas, kurį jis pasiėmė konflikto pradžioje, prieš suduodamas smūgius ranka J. V. į veidą. Nuteistojo veiksmai buvo nukreipti prieš J. V., o J. B. norėjo išskirti konfliktuojančius asmenis. Nuteistasis G. M., apkabintas J. B. ir suprasdamas jo taikų tikslą – išskirti konfliktuojančius asmenis, aiškiai suvokdamas, kad rankoje laiko peiliuką, jo nepaleido iš rankų, bandė užsidengti galvą nuo smūgių, kuriuos ketino suduoti J. V., muistėsi, priešinosi sutramdomas, stengėsi išsivaduoti iš J. B. glėbio, po ko jie nugriuvo ant lovos, tačiau nukentėjusiajam neketino durti peiliuku. Nuteistasis G. M. nenumatė, jog dėl jo tokio veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Nes negalėjo nesuvokti peiliuko pavojingumo, kuomet jis atvira geležte laikomas rankoje, o jis pats būdamas apkabintas kito asmens, įvairiais veiksmais stengėsi ištrūkti iš jo rankų. Tokioje situacijoje nuteistasis G. M. turėjo numatyti, kad jo priešinimasis, rankoje turint peiliuką, aiškiai draugiškam nukentėjusiojo J. B. tikslui – išskirti konfliktuojančius, buvo pavojingas, todėl privalėjo taip elgtis, kad nepadarytų žalos kitam, konflikte nedalyvaujančiam asmeniui.

Apylinkės teismas įvertino šias paminėtas aplinkybes, bei atsižvelgęs į specialisto paaiškinimus, kad sužalojimai nukentėjusiajam J. B. galėjo būti padaryti nukentėjusiojo ir nuteistojo G. M. kontaktavimo metu, kai nukentėjusysis iš priekio apkabino nuteistąjį ir po to griuvo ant lovos, kurioje dar persivertė, teisingai konstatavo, kad sveikatos sutrikdymas J. B. padarytas dėl neatsargumo. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nuteistojo G. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 137 str. 1 d., taigi baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai ir bylą nutraukti nesant nusikaltimo sudėties nėra pagrindo.

Atmestinas apelianto teiginys, kad nukentėjusiojo J. B. sužalojimus teismo medicinos specialistas D.Iešmantavičius neteisingai įvertino ir teismas neatsižvelgė, jog tie sužalojimai neatitinka LR BK 137 str. 1 d. dispozicijos. Kauno apygardos teisme buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas ir 2008-10-15 nutartimi paskirta nauja teismo medicinos ekspertizė, pagal kurią 2008-11-19 šioje byloje buvo gautas komisijinės teismo medicininės ekspertizės aktas Nr. EKG70/08(02) (b.l. 216-217, 225-127). Šis aktas patvirtina, kad specialisto išvada Nr. G1150/07(09) nukentėjusiajam J. B. sveikatos sutrikdymo laipsnis buvo nustatytas teisingai. Iš ekspertizės akto Nr. EKG70/08(02) nustatyta, kad J. B. padarytos durtinės pjautinės žaizdos krūtinės ląstos nugarinėje dalyje dešinėje pusėje ir kairiosios mentės srityje, bei krūtinės kairėje pusėje. Žaizda krūtinės kairėje pusėje yra kiauryminė, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę, davusi nukraujavimą į ją. Taip pat buvo padaryta gili žaizda kairiajame žaste. Visos žaizdos padarytos duriančiu pjaunančiu daiktu 4 poveikiais duriant ir pjaunant. Žaizdų lokalizacija priekinėse ir nugarinėse krūtinės ląstos dalyse bei žaizda kairiajame žaste nurodo, kad J. B. kūnas sužalojimo metu buvo įvairiose padėtyse. Jį žalojantis asmuo turėjo būti atsisukęs į žalojamąjį priekiu. J. B. kiauryminė durtinė pjautinė žaizda kairėje krūtinės pusėje sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 p.). Visos kitos žaizdos krūtinės ląstoje ir kairiajame žaste, kiekviena atskirai ir visos kartu, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. 2007 m. rugpjūčio 20 d. J. B. padaryti kūno sužalojimai juridiškai buvo kvalifikuojami, remiantis 2004 m. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis. Šios taisyklės nebuvo pakeistos. Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. dispozicijoje nurodytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas apima visus sunkius sveikatos sutrikdymus, kurie yra nustatyti minėtomis 2004 m. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis. Atsižvelgiant į specialisto Nr. G1150/07(09) (b.l.21) ir papildomai atlikto ekspertizės akto Nr. EKG70/08(02) išvadas, apylinkės teismas teisingai nustatė, kad nukentėjusiajam J. B. yra padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Krūtinės kairėje pusėje esanti kiauryminė žaizda, atsiverianti į krūtinplėvės ertmę, davusi nukraujavimą realiai grėsė nukentėjusiojo gyvybei, todėl atmestinas nepagrįstas apelianto argumentas, kad J. B. sunkus kūno sutrikdymas negalėjo būti nustatytas, nes jis po 20 dienų trukusio stacionarinio gydymo pasveiko, neliko liekamųjų reiškinių. Esant realiai grėsmei nukentėjusiojo gyvybei įstatymas nereikalauja kitų LR BK 135 str. dispozicijoje nurodytų padarinių.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad specialistas negalėjo atsakyti kuris iš sužalojimų atitinka LR BK 137 str. 1 d. nustatytą sunkų sužalojimą. Apeliacinis teismas pažymi, kad specialistas savo išvadoje nurodė sveikatos sutrikdymo sunkumą. Teismas, vadovaudamasis specialisto išvada, įvertina ar nusikaltimu padarytas sveikatos sutrikdymas atitinka šiuo konkrečiu atveju LR BK 137 str. 1 d. dispoziciją. Be to, pats apeliantas savo apeliaciniu skundu pažymi, kad specialistas aiškiai parodė, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl krūtinės kairėje pusėje pažeistos pliauros.

Atmestinas realios tikrovės neatitinkantis teiginys, kad J. B. susižalojo pats, prisispausdamas prie apelianto rankoje laikomo peiliuko. Nėra jokių duomenų, kad J. B. būtų pats norėjęs susižaloti ir sąmoningai tai būtų daręs. Tai paneigia ir sužalojimų padarymo mechanizmas, nes buvo padaryti ne vienas, o daugybiniai sužalojimai. Komisijinės teismo medicininės ekspertizės metu nustatyta, kad J. B. visos žaizdos padarytos duriančiu pjaunančiu daiktu, keturiais poveikiais duriant ir pjaunant (b.l.226-227).

G. M. pirmos instancijos teismo paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė už šį nusikaltimą, kuri yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, yra adekvati ir nėra per griežta, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį bei teisingumo principo nuostatas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.