Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-604-544/2011

Teisėjas Vygintas Mažuika Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.1; 22.2; 28.1; 34.3; 34.4.10; 99.5; 114.4; 121.18;

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 5 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant ieškovo atstovams R. Č. ir advokatui Algirdui Biguzui, atsakovo atstovui advokatui Sigitui Žostautui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. Č. vardu ir interesais atstovės R. Č. pasirašytą apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-805-828-2010 pagal ieškovo P. Č. ieškinį atsakovui K. Č., tretiesiems asmenimis S. B., J. Č., dėl nepagrįstai įgyto turto priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad atsakovas iki 2006-07-31 O. Č. mirties pasisavino jos pinigines lėšas, ir tokiu būdu padarė jai žalą ir pažeidė įpėdinių teises, nes jiems neliko 167 473 Lt palikimo (CK 6.246, 6.249 str., CPK 178 str.). Teismas nenustatė, kad O. Č. buvo nežinomos tikrosios atsakovo disponavimo jos piniginėmis lėšomis aplinkybės, kad atsakovo atlikti veiksmai su pinigais neatitiko jos valios ir dėl to ji reiškė pretenzijas atsakovui. Byloje nėra įrodymų, kad O. Č. norėjo pinigus padalinti visiems vaikams po lygiai. Byloje liko nepaneigti atsakovo teiginiai, kad dalis lėšų buvo panaudotos iki palikėjos mirties pagal jos valią, pinigai nuslėpti nebuvo, po palikėjos mirties liko tik apie 20 000 Lt, kurie buvo panaudoti laidotuvėms ir išdalinti įpėdiniams. Teismo nuomone, ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, o argumentai apie tai, kad jis priėmė palikimą, todėl paveldėjo ir O. Č. teisę reikalauti grąžinti nepagrįstai įgytą turtą, taip pat nepagrįsti. Byloje neįrodyta, kad O. Č. teisės iki jos mirties 2006-07-31 buvo pažeistos, todėl teisės jas ginti ieškovas paveldėti negalėjo (3 t., b. l. 132-138).

Teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo procesą. Spręsdamas apie tai, kas 1999-11-30 išgrynino 72 000 Lt, buvusius O. Č. LTB sąskaitoje ir ar atsakovas juos pasisavino, teismas nevertino įrodymų visumos, o rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, netinkamai vertino ieškovo atstovės, liudytojos V. K. parodymus, paties atsakovo paaiškinimus, apie tai kad jis išimtinai turėjo galimybę tvarkyti paveldėjimo klausimus ir visas pinigines operacijas atliko jis arba jis kartu su motina. Todėl teismas negalėjo laikyti neįrodytos aplinkybės, kad atsakovas yra prisidėjęs prie šių neteisėtų veiksmų atlikimo, nes jis pagal įgaliojimą vienintelis, be motinos, turėjo realią galimybę žinoti ir tvarkyti pinigus. Iš banko sąskaitų išklotinių matyti, kad iš 215 063,71 Lt sumos atsakovas pinigus įgijo ir iki 2003 m. šiomis lėšomis disponavo pervesdamas jas į kitas sąskaitas, nesančias bendromis jo ir O. Č. sąskaitomis. Todėl teismas nepagrįstai šiuos veiksmus įvertino kaip atliktus O. Č. nurodymu. Formalus įgaliojimas suteikia teisę atlikti pinigines operacijas, tačiau jų tikslas turi atitikti įgaliojimą išdavusio asmens valią ir būtent šiuo aspektu teismas privalėjo vertinti atsakovo veiksmų teisėtumą. Be to, atsakovas į savo asmenines sąskaitas ginčijamas lėšas perkėlė jau pasibaigus įgaliojimo terminui. Atsakovas neįrodė, kad šie jo veiksmai buvo žinomi O. Č. ir ji jiems pritarė.

Spręsdamas apie atsakovo veiksmų teisėtumą teismas turėjo vertinti, ar jo veiksmai atitiko CK 2.134 str. l d., 135 str. l d., 150 str. reikalavimams, tačiau teismas šias teisės normos aiškino neteisingai ir be pagrindo jų netaikė. Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 1.93 str. 2 d., 6 d. nuostatas, nes šios teisės normos nesieja liudytojų apie pripažinimo paaiškinimo su tam tikra jų procesine forma, t. y. kaip sprendime nurodoma - aplinkybių pripažinimu teismo posėdžio metu. Atsakovas, žinodamas apie jo negalią, nuslėpė apie iš banko sąskaitos paimtus pinigus ir apie tai papasakojo tik praėjus metams po motinos mirties, ko ir pats neneigia.

Atsižvelgtina į tai, kad įgaliojimas buvo išduotas trejiems metams nuo 1998-03-26 iki 2001-03-26, todėl jam pasibaigus atsakovas neturėjo teisės naudotis O. Č. piniginėmis lėšomis, nors tą darė, nes pinigai buvo laikomi jo vardu atidarytoje sąskaitoje. Neįrodyta, kad toks atsakovo atliktas O. Č. pinigų tvarkymas atitiko jos valią ir interesus, o tai, kad ji nesikreipė į teisėsaugos institucijas, neduoda pagrindo priešingai išvadai. Atsakovas negalėjo įvardinti, kur buvo išleisti visi pinigai ir ataskaitos pagal CK 2.150 str. apie panaudotas pinigines lėšas nepateikė.

Nepripažindamas įpėdinių teisės ginčyti atsakovo veiksmus, teismas apribojo ir pažeidė jų teises, tokia išvada prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms apie tai, kad motina visas santaupas vaikams skirstė lygiomis dalimis, bei CK 5.1. str. l d., 2 d., 5.50 str. l d. Todėl galima išvada, kad teisė kreiptis gynybos buvo palikimo atsiradimo metu, todėl ji galėjo pereiti įpėdiniams, nes tai turtinė prievolinė teisė, kuri gali būti paveldima (CK 1.112 str. 2 d., 3 t., b. l. 142-146).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, argumentais ir motyvais, todėl visų jų nekartoja.

Byloje nustatyta, kad O. Č. priėmė P. K. palikimą ir 1998-04-29 125 000 Kanados dolerių buvo pervesti į jos ir atsakovo vardu atidarytą sąskaitą kredito unijoje „Parama“ (3 t., b. l. 99-100, 54-55, 124-125), 1999-11-22 d. 18 102,50 JAV dolerių buvo pervesti į O. Č. vardu atidarytą sąskaitą LTB (3 t., b. l. 99-100, 66, 1 t., b. l. 115). 1998-03-26 O. Č. notariškai patvirtintu įgaliojimu įgaliojo atsakovą atstovauti ją visuose reikaluose, kuriuos ji galėjo turėti dėl gauto P. K. palikimo, kreiptis ir ruošti prašymus teismui, samdyti ar sudaryti sutartis, pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu, suteikiant išskirtinę teisę atsakovui gauti visą jai priklausantį palikimą, įgaliojimas galiojo iki 2001-03-26 (1 t., b. l. 58). O. Č. mirė 2006-07-31, jos įpėdiniai, priėmę palikimą, yra ieškovas, atsakovas, tretieji asmenys (1 t., b. l. 60-93). Ieškovas siekia įrodyti, kad atsakovas iš virš minėto motinos priimto palikimo neteisėtai pasisavino 103 063,71 Lt, kurie buvo pervesti į jo asmeninę sąskaitą, taip pat iš O. Č. sąskaitos LTB 1999-11-25 jis netesėtai išgrynino ir pasisavino 64 410,00 Lt, viso - 167 473,75 Lt.

Kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad atsakovo veiksmai neatitiko CK 2.134 str. 1 d., kuri numato, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu. Šiuo atveju ginčijami pinigų pervedimai atlikti 2001-02-20, 2001-05-17, 2002-02-25, 2002-09-10, 2003-05-30, O. Č. mirė 2006-07-31 praėjus daugiau nei trims metams po paskutinio ginčijamo pervedimo. P. K. palikimą paveldėjusi O. Č. turėjo teisę suteikti įgaliojimą padėti jai tvarkyti paliktą turtą tam, kam norėjo ir kuo pasitikėjo. Palikimą ji galėjo palikti tiek visiems savo vaikams lygiomis dalimis, tiek vienam iš vaikų arba nei vienam iš jų, ir tai buvo jos teisė, o šiuo atveju jos mirties dieną paveldėtų pinigų jos nuosavybėje pagal bylos duomenis nebebuvo, testamento su savo išreikšta valia ir nurodymais dėl palikimo ji nepaliko. Pagal bylos duomenis, O. Č. kartu su K. Č. šiuos pinigus tvarkė, nereiškė jam jokių pretenzijų. Apelianto teiginiai, kad O. Č. dėl amžiaus, sveikatos būklės, informacijos stokos negalėjo teisingai suprasti atliekamų piniginių operacijų prasmės, nepagrįsti faktiniais duomenimis. Ieškovui skirtus pinigus jis priėmė neabejodamas, ar motina dėl amžiaus ir sveikatos būklės supranta piniginių operacijų prasmę. Byloje nėra jokių duomenų, kad O. Č. būtų reiškusi atsakovui pretenzijas dėl jos materialinių teisių pažeidimo, todėl įpėdiniai šioje srityje neturi ką perimti.

Motyvuojamoji dalis

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės apeliacinio skundo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako.

Ieškovas P. Č. yra neįgalus asmuo, jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (1 t., b. l. 5, 9, 10, 30, 108, 163). Apeliacinis skundas paduotas paties ieškovo vardu ir interesais. Skundą pasirašė sutuoktinė veikdama pagal 2007-11-09 įgaliojimą, suteikiantį teisę jai ieškovo vardu rašyti pareiškimus, vesti civilines bylas su visomis teisėmis, įstatymo suteiktomis ieškovui (1 t., b. l. 5, 7). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovė nurodė, kad pats apeliantas serga ir guli ligoninėje. Bylos nagrinėjime apeliantą atstovavo advokatas, kuris dalyvavo teismo posėdyje ir palaikė apelianto vardu ir interesais jo sutuoktinės įgaliotinės pasirašytą apeliacinį skundą (3 t., b. l. 150). Šiuo metu galiojančio CPK 111 str. 6 d. numatyta, kad už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo dokumento. Atsižvelgiant į tai bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesą vien dėl to, kad skundą pasirašiusi ieškovo atstovė neturi aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str.). Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų (3 t., b. l. 158). Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo, nes jų dydis atitinka CPK 98 str. reikalavimais ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius (yra mažesnės už numatytus maksimalius dydžius (8.11 p., 8.15, 8.16 p.).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš P. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.