Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, Giedrei Vasilevskai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Š., jos atstovui A. Ž., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Rūtai Geležinytei, išnagrinėjusi E. Š., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, UAB „R. G.“ vadovės, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š., būdama UAB „R. G.“, vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, pagal 2016-03-22 mokestinės nepriemokos balansą Bendrovė valstybės biudžetui skolinga 5691,44 Eur, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose už laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2016-02-01, nustatyta, kad nors bendrovės kasoje 2015-09-25 disponuota 11530,93 Eur piniginėmis lėšomis, o „Swedbank“ AB sąskaitoje – 4556,60 Eur piniginėmis lėšomis, kas rodo, jog Bendrovė galėjo atsiskaityti su valstybės biudžetu, tačiau šios pareigos nevykdė, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, mokėjo lėšas sau, todėl savo neteisėtais veiksmais bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. 1 d.

Teismo posėdžio metu E. Š. paaiškino, kad su pažeidimu nesutinka. Įmonė vykdo veiklą ir pajamos netolygiai pasiskirsčiusios, vasaros metu gaunamos pajamos žymiai didesnės, negu ne sezono metu. Ne sezono metu įmonę reikia išlaikyti, ir kadangi vasarą gautos pajamos buvo mažesnės, tai kaip įmonės vadovė 2015 m. rugsėjo mėn. priėmė sprendimą, kad reikia atidėti mokesčių sumokėjimą tam, kad įmonė nesusidurtų su finansine problema. Per tą laiką paruošė dokumentus ir spalio 5 d. pateikė VMI prašymą. Sulaukė atsakymo, kad jiems trūksta dokumentų. Spalio 14 d. pakartotinai buvo pateiktas prašymas. Spalio 23 d. VMI buvo priimtas sprendimas neatidėti PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Tada dar kartą pateikė prašymą, bet nesulaukė atsakymo. Atsirado papildomų pajamų, todėl 2016-04-22 susimokėjo visą mokestį ir šiuo metu įmonė nėra skolinga VMI. Tuo metu dar nežinojo, kad VMI kreipėsi į teismą. Per laikotarpį, nuo spalio iki balandžio mėn. mokėjo kreditoriams. VMI nesusimokėjo, nes neužteko pinigų. Eiliškumą žinojo, todėl ir kreipėsi į VMI su prašymu, kad būtų atidėtas mokėjimas. Kai VMI atsisakė atidėti mokėjimą, jie kreipėsi pakartotinai. Bendravo su VMI atstovais, jie nurodė dar kokius papildomus dokumentus reiktų pateikti. Buvo dialogas su VMI, todėl tikėjosi, kad bus priimtas sprendimas ir tikrai atidės mokesčių sumokėjimą, bet taip neįvyko ir jie susimokėjo (b. l. 111-114).

Teismo posėdžio metu 2016-08-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė Rūta Geležinytė paaiškino, kad 2015-10-23 buvo priimtas sprendimas neatidėti PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino, bet kreipėsi į teismą, kai buvo pateikta antra išvada. Po tos pirmos išvados 2015-10-23, buvo toliau mokėta kreditoriams, nepaisant to, kad buvo skola biudžetui. Kreipdamiesi į teismą rėmėsi skaičiavimu pagal 2016-02-29 išvadą, kadangi buvo atliktas mokėjimas 2015-10-30 ir tas mokėjimas pažeidė jų teises. 2015-10-30 mokėjimas padarytas prieš antrą išvadą, o sužinojo apie jį, kai gavo išvadą 2016-02-29. Jau pirminio patikrinimo metu, 2015-10-23, sužinojo apie mokėjimus kreditoriams, bet kodėl byla nebuvo iškelta vėliau, negali atsakyti. Skyrius nebuvo gavęs išvados, todėl nesikreipė į teismą. 2016-02-29 buvo gauta išvada ir matė, kad buvo atliktas 2015-10-30 pažeidimas, sumokėta kitam kreditoriui, o ne VMI ir nuo tos datos skaičiavo, t. y. senatį skaičiuoja nuo 2016-02-29. Šiuo metu VMI nepriemoka sumokėta, bet pažeidimas buvo vis tiek įvykdytas, VMI neatsižvelgia į tai, kad buvo susimokėta geranoriškai (b. l. 111-114).

Teismo posėdžio metu 2016-09-14 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė Rūta Geležinytė paaiškino, kad 2015 spalio 23 d. buvo atliktos banko sąskaitos ir kasos knygos analizė už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2015-10-13 ir iš išvados matosi, kad buvo atliktas tyrimas vertinant bendrovės mokumą, finansinę riziką, bendrovės turimą kapitalą. Buvo prieita išvados, kad bendrovė pagal turimą turtą yra nemoki ir yra pagrindas pradėti nemokumo bylą, tačiau paskutinius 9 mėn. bendrovė yra pelningai dirbanti, todėl bendrovė galėjo atsikaityti su kreditoriumi ir mokesčių inspekcija iki prašymo pateikimo dienos, dėl to ir buvo atmestas jų prašymas išdėstyti pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos sumokėjimą. Po 2015-10-23 išvados ir sprendimo priėmimo mokesčių inspekcija suteikė terminą atsiskaityti Š. su mokesčių inspekcija. Bendrovės prašymo nagrinėjimo metu 2015-10-23 nebuvo atlikta analizė dėl bendrovės atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Antroje išvadoje jau buvo tiriamas kreditorių eiliškumo atsiskaitymas. Pagal antrą išvadą paaiškėjo, kad Š. įmonė padarė pažeidimą. Pirmoje išvadoje nebuvo analizuojamas kreditorių eiliškumas. Paaiškėjo pagal antrą išvadą, kad bendrovė moki. Atstovė negali atsakyti už mokestinių paskolų skyrių, kodėl nebuvo pirmą kartą daryta analizė dėl kreditorių eiliškumo atsiskaitymo. Pati skola buvo susidariusi 2015-09-25, kai tuo metu įmonės sąskaitoje Swedbanke buvo likutis 4556,60 Eur iš šios sąskaitos 2015-09-28 buvo sumokėta pačiai Š., dar buvo išmokėti pinigai ir sąskaitoje liko tik keli centai. Prašo iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą UAB „R. G.“ vadovei E. Š. ir paskirti ATPK 50⁶ str. 1 d. nustatyta baudos minimumo vidurkį (b. l. 127-130).

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog E. Š. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje. Iš esmės byloje dėl pažeidimo ginčo nekilo, pati E. Š. neneigė, kad laiku neatsiskaitė su kreditore VMI, paaiškino, kad ji, kaip įmonės vadovė, 2015 m. rugsėjo mėn. priėmė sprendimą, jog reikia atidėti mokesčių sumokėjimą tam, kad įmonė nesusidurtų su finansinėmis problemomis. 2015 m. spalio ir 2016 m. vasario mėn. kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo. VMI nusprendė neatidėti PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų. Per laikotarpį, nuo spalio iki balandžio mėn. mokėjo kreditoriams. VMI nesusimokėjo, nes neužteko pinigų. Eiliškumą žinojo, todėl ir kreipėsi į VMI su prašymu, kad būtų atidėtas mokėjimas. 2016-04-22 susimokėjo visą mokestį ir šiuo metu nėra skolinga VMI.

Kaip minėta, E. Š. iš esmės neginčija pažeidimo požymių buvimo jos veikoje, tačiau teigia, kad suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminas. E. Š. atstovas, A. Ždanovičius, nurodė, kad šis pažeidimas paaiškėjo 2015-10-23 pateiktoje išvadoje. E. Š. nuobauda byloje per ATPK 35 str. 1 d. numatyta terminą nebuvo paskirta, terminas nuobaudai nebuvo patęstas, todėl byla turi būti nutraukta. Numatytas pažeidimas yra trunkamas, todėl nuo jo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2015-10-23, per 6 mėn. turėjo būti paskirta nuobauda. Terminas yra suėjęs tuo metu kai byla buvo apskusta ir grąžinta vėl nagrinėti pirmai instancijai.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Byloje nustatyta, kad UAB „R. G.“ 2015-10-14 kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo. 2015-10-23 VMI buvo priimtas sprendimas neatidėti PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų (b. l. 120-121). UAB „R. G.“ pakartotinai 2016-02-03 kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo. VMI 2016-02-29 priėmė sprendimą neatidėti PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų (b. l. 21-25). VMI 2016-02-29 išvadoje dėl UAB „R. G.“ mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo nurodyta, kad nuo 2015-09-25 Bendrovė disponavo piniginėmis lėšomis, iš kurių galėjo įvykdyti mokestinės nepriemokos įsipareigojimą – sumokėti mokėtiną į biudžetą PVM mokestį, tačiau Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (nuo 2015-10-26 iš Bendrovės kasos buvo mokėta 3.500,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini) už paslaugas, 1.000,00 Eur E. Š. pagal avansines apyskaitas bei mokamos paskolos bankui bei atsiskaitoma su paslaugų tiekėjais už paslaugas; iš sąskaitos, esančios „Swedbank“ AB, per šį laikotarpį buvo mokama pagal sąskaitas faktūras: AB(duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), 4.760,00 Eur E. Š. grąžinama skola pagal avansines apyskaitas bei atsiskaitoma su paslaugų tiekėjais už paslaugas (b. l. 21-25). Pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, išrašais iš banko sąskaitų nustatyta, kad iš „Swedbank“ AB sąskaitos nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. buvo mokama: AB (duomenys neskelbtini) 2015-10-30 – 143,64 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) 2015-11-16 – 130,87 Eur; E. Š. grąžinta skola įvairiais laikotarpiais 4760 Eur.

Akcentuotina tai, kad visi šie aukščiau nurodyti mokėjimai buvo padaryti jau po pirminio VMI sprendimo neatidėti PVM mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminus UAB „R. G.“. Tai, kad po pirminės VMI 2015-10-23 išvados Bendrovė toliau atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, neatsiskaičiusi su VMI, pripažino ir pati pažeidėja E. Š., nurodydama, kad per laikotarpį, nuo spalio iki balandžio mėn. mokėjo kreditoriams, o VMI nesusimokėjo, nes neužteko pinigų.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmones vesti buhalterinę apskaitą, sudaryti buhalterinę atskaitomybę. Pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius, taip pat atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymuose nustatyta, kad įmonės mokesčius valstybei moka nustatytais periodais. Yra mėnesiniai, metiniai mokesčių periodai. Taigi mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus. Jei įmonė metų eigoje nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą. Dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo, valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną. Pažeidimą galima nustatyti tik padarius mokestinį įmonės patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad antroje VMI išvadoje 2016-02-29 buvo tiriamas UAB „R. G.“ kreditorių eiliškumo atsiskaitymas nuo 2015-10-26, t.y. laikotarpis po pirmos 2015-10-23 išvados pateikimo. 2016-02-29 buvo nustatyti minėti anksčiau mokesčių įstatymų reikalavimų pažeidimai, t. y. būtent tada paaiškėjo ATPK 50⁶ straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas. Įstatymo nustatytas šešių mėnesių terminas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos nebuvo praėjęs, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-25 nutartimi šioje byloje pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2017-02-29. Atsižvelgiant į tai, E. Š. atstovo, A. Ždanovičiaus, argumentas, kad byloje suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nepagrįstas.

E. Š. tikrinimo metu buvo bendrovės vadovė, būtent tuo laikotarpiu buvo mokestinė nepriemoka ir buvo vykdomi eiliškumą pažeidžiantys atsiskaitymai. E. Š., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2015-09-01 iki 2016-02-01, nustatyta, kad UAB „R. G.“ pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad E. Š., būdama UAB „R. G.“ vadovė, žinodama apie UAB „R. G.“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. E. Š. veika pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai – ji, būdama Bendrovės vadovė, ir tinkamai neatlikdama savo pareigų, pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Pažeidėja baustina.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą E. Š., teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes – E. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, iš esmės siekdama išlaikyti veikiančią bendrovę, kurios veiklai būdingas sezoniškumas ir kurios pajamos ne vasaros metu žymiai mažesnės, o ne tiesiog piktybiškai vengdama mokėti privalomus mokesčius į valstybės biudžetą, į tai, jog pažeidėja aktyviai bendradarbiavo su VMI pareigūnais, teikė jiems reikiamus duomenis apie įmonės atsiskaitymus, bei į tai, kad padengė visą VMI skolos sumą, todėl teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (E. Š. dirbanti, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie jos teistumą ir baustumą administracine tvarka nenustatyta), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti, taikant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skiriant pažeidėjai švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-287 straipsniais, 30¹ str., teismas, -

nutaria:

E. Š., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto apylinkės teismą.