Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-01-20 · Civilinė byla Nr. 2S-141-390/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2010-01-20
Bylos Nr.
2S-141-390/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Dalė Burdulienė, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
A. R., A. O. T.
Civilinė byla Nr.2S-141-390/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Turauskis
Procesinio sprendimo kategorija 101; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams A. R. ir A. O. T. dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl kelio servituto nustatymo, kuria atmestas ieškovės prašymas panaikinti paskirtą baudą.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009-05-14 nutartimi ieškovės R. R. ieškinį atsakovams A. R. ir A. O. T. dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kelio servituto nustatymo paliko nenagrinėtu ir LR CPK 95 str. 2 d. pagrindu, ieškovei R. R. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė 2000 Lt baudą.

Šalies argumentai

2009-05-22 ieškovė R. R. atskiruoju skundu Kauno apygardos teismo prašė panaikinti 2005-05-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – civilinę bylą sustabdyti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009-09-10 nutartimi atskirąjį skundą atmetė paliko 2009-05-14 pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą ir perdavė klausimą dėl 2000 Lt baudos R. R. panaikinimo ar sumažinimo svarstyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovės prašymą panaikinti paskirtą baudą atmetė. Nurodė, kad ieškovė teismui pateikė: 1) VĮ Registro centro pažymą, kurioje žemės sklypo bendras plotas nurodytas 0.8830 ha. 2) UAB „Geometra“ Pasiūlymų schemą, iš kurios matyti, kad susumavus siūlomo padalinti žemės sklypo bendras plotas (2065+238+1030+3228+2507) yra 0,9068 ha, be to Pasiūlymo schemos pastabų 4 punktu nurodyta: „Projektuojamų sklypų išmatavimus ir plotus tikslinti atliekant tikslius kadastrinius matavimus“. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ieškinio padavimo metu ieškovei buvo žinomi dalintino sklypo neatitikimai tarp įregistruoto nekilnojamo turto registre ir nurodyto ieškovės pateiktoje Pasiūlymų schemoje. Pirmame parengiamajame posėdyje teismas pasiūlė šalims taikiai spręsti ginčą, tačiau ieškovė net nebandė kontaktuoti šiuo klausimu su atsakovais. Nurodė, kad ieškovė atsakovams dalintino sklypo Pasiūlymų schemą pateikė tik teisme, nors įrodinėjo, kad dar 2007 m. lapkričio 8 d. notaras išsiuntė O.A. T. Pasiūlymų schemą, nors iš šio (notaro) pareiškimo turinio matyti, kad A.O. T. buvo siunčiamas kvietimas atvykti pas Kauno m. 21 –ąjį notarą 2007-11-22 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutarčiai sudaryti pagal pridedamą projektą (b.l. 22). Tačiau iš pridėto projekto matyti, kad ieškovė ieškinio pateikimo metu teismui pateikė kaip rašytinį įrodymą, neįvardintą projektą, kuris atsakingų asmenų suderintas 2008-02-14, tai yra po metų negu turėjo A.O. T. atvykti pas notarą ir susitarti dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pagal nurodomą projektą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovė ignoruodama įstatymo nustatytą prievolę išnaudoti visus galimus būdus taikiai išspręsti kilusį ginčą, teismui pateikė klaidinančius įrodymus, kad šia teise buvo naudotasi, bei žinodama kad dalintinas sklypas neatitinka registruoto ir Pasiūlymų schemoje nurodyto ploto piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis teisme, todėl atsisakė panaikinti paskirtą baudą. Taip pat nurodė, jog ieškovė neprašo sumažinti paskirtą baudą, todėl šis klausimas nespręstinas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. R. prašo 2009-09-28 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, paskirtą baudą panaikinti. Nurodo, kad prieš bylos nagrinėjimą kreipėsi į UAB „Geometra“, t.y. į kvalifikuotus asmenis, kurie turi licencijas rengti žemės sklypo planus, tame tarpe ir pasiūlymus teismui dėl žemės atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. UAB „Geometra“ paruošė planą, pagal kurį ieškovė prašė teismo atidalinti žemę iš bendrosios dalinės nuosavybės. UAB „Geometra“ pasiūlymų schemoje žemės sklypas suskirstytas į keturis atskirus žemės sklypus, sudėjus jų plotus, bendras plotas gaunasi 0,8830 ha, o ne 0,9068 ha kaip nurodė teismas. Teismo argumentas, kad schemoje nurodyta pastaba patvirtina, jog apie netinkamai įregistruotą žemės sklypo plotą ieškovė žinojo prieš kreipdamasi į teismą yra nepagrįstas, kadangi teismui išsprendus ginčą dėl atidalijimo būdo, po to turėtų būti atliekami kadastriniai matavimai, todėl tokia pastaba ir nurodyta pasiūlymų schemoje. Apie netinkamą žemės sklypo įregistravimą VĮ Registrų centre iki ieškinio padavimo teismui ieškovė nežinojo (apie tai ieškovė sužinojo tik iš 2009-02-26 VĮ Registrų centro Kauno filialo priimto sprendimo). Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad visi parengiamieji posėdžiai buvo atidedami dėl dalintino sklypo ribų tikslinimo. Pažymi, jog pirmas parengiamasis posėdis buvo atidėtas dėl to, kad teismas pripažino šalių dalyvavimą byloje būtinu, ir tik du paskutiniai parengiamieji teismo posėdžiai buvo atidėti ieškovės prašymu ir tik po to, kai paaiškėjo, kad reikia tikslinti ribų planą. Prašydama atidėti parengiamuosius posėdžius, ieškovė teikė teismui UAB „Komsega“ raštus, kuriais ieškovė buvo informuojama apie ribų tikslinimo eigą ir tikslinimo galimybes bei terminus, todėl vadovaudamasi šiais raštais ieškovė ir prašė atidėti teismo posėdžius. Teigdamas, kad ieškovės atstovė nuolat neigė būtinybę tikslinti sklypo ribas, teismas neteisingai įvertino ieškovės atstovės paaiškinimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas tik žodžiu nurodydavo, kad ribų planas negeras, tačiau tam patvirtinti nepateikė jokio rašytinio įrodymo, todėl ieškovės atstovė tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį. Ieškinys pareikštas pagrįstai, kadangi tiek iš bylos eigos, tiek iš atsakovų pozicijų matyti, kad ginčas dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra, todėl, vadovaujantis CK 4.80 str., kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kiekvienas bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl jo dalies atidalinimo. Todėl ieškovė pareiškė ieškinį turėdama tam teisinį pagrindą, be to, ieškinio pagrįstumo klausimas spręstinas priimant sprendimą. Teismas nepagrįstai paskyrė baudą, kadangi ieškovė procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, bylos nagrinėjimo nevilkino.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme dalykas yra Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas panaikinti jai 2009 m. gegužės 14 d. teismo nutartimi skirtą 2000 Lt baudą, teisėtumo patikrinimas.

Pagal CPK 95 straipsnį teismas, nustatęs, kad šalis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą. CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos ( conditio sine qua non) pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar bauda ieškovei paskirta teisėtai, būtina nustatyti, ar, skiriant baudą, buvo tinkamai įvertinta, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir kad toks piktnaudžiavimas, veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, buvo sąmoningas.

Baudos skyrimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovė kreipėsi į teismą tinkamai nepasirengusi bylos nagrinėjimui, nesusitarusi geruoju išspręsti ginčą su bendraturčiais. Teismas nurodė, kad byloje buvo surengti 6 parengiamieji posėdžiai, kurie visi buvo atidedami dėl dalintino sklypo ribų tikslinimo. 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje teismas taip pat nurodė, kad ieškovė ignoruodama įstatymo nustatytą prievolę išnaudoti visus galimus būdus taikiai išspręsti kilusį ginčą, teismui pateikė klaidinančius įrodymus, kad šia teise buvo naudotasi bei žinodama, kad dalintinas sklypas neatitinka registruoto ir Pasiūlymų schemoje nurodyto ploto piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis teisme, todėl atsisakė panaikinti paskirtą baudą

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-10-16 parengiamais teismo posėdis nebuvo atidėtas dėl dalintino sklypo ribų tikslinimo, šiame posėdyje buvo nutarta paskirti kitą parengiamąjį teismo posėdį bei pasiūlyta šalims ginčą išspręsti taikiai. 2008-11-25 vykęs teismo posėdis atidėtas pripažinus ieškovės R. R. ir atsakovės O. T. dalyvavimą būtinu. 2009-01-08 posėdyje ieškovė įpareigota iki kito paskirto posėdžio pateikti duomenis apie sklypo tinkamą įregistravimą Registrų Centro žemės sklypų duomenų bazėje, atsakant į klausimą ar šio sklypo ribos nekoreguotinos. 2009-03-05 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovė pateikė prašymą 1 mėnesiui atidėti bylos nagrinėjimą. 2009-04-07 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovė taip pat paprašė 1 mėnesiui atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi, tik ketvirtas ir penktas parengiamieji posėdžiai buvo atidėtas dėl būtinybės tikslinti žemės sklypo ribas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad visi parengiamieji posėdžiai buvo atidėti dėl ieškovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė žinodama, kad dalintinas sklypas neatitinka registruoto ir Pasiūlymų schemoje nurodyto ploto piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pateikdama ieškinį teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėjus, kad ieškinys yra su trūkumais, vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 11 p., nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2009 04 07 nutartimi įpareigojo ieškovę patikslinti žemės sklypo ribas, nustatyti tikslų dalintinos žemės plotą ir įregistruoti patikslintus duomenis Nekilnojamojo turto registre (b.l. 107, 108). Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 296 straipsnis numato ir pasekmes, kokias patiria ieškovas, nustatytu terminu neįvykdęs teismo įpareigojimo – ieškinys yra paliekamas nenagrinėtas. Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog tai, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį su trūkumais ir per nustatytą terminą trūkumų nepašalino sudaro pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtu, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą CPK 95 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu teismo argumentą, jog ieškovė kreipdamasi į teismą pažeidė LR CK 4.80 str. ir 4.126 str. reikalavimus, kadangi dėl žemės sklypo padalinimo ir kelio servituto nustatymo nesitarė su atsakove A.O. T., tai yra ignoravo įstatymo nustatytą prievolę išnaudoti visus galimus būdus taikiai išspręsti ginčą. Pažymėtina, kad nei CK 4.80 str. nei 4.126 str. nenumato privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, neįpareigoja ieškovo kreipiantis į teismą pateikti įrodymus, kad tarpusavio susitarimo būdu nepavyko išspręsti ginčo. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šioje įstatymo nuostatoje išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti, vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Taigi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas šalių susitarimu; bendraturčiai gali sulygti dėl bendrosios nuosavybės nutraukimo įvairiais būdais: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant už daiktą gautus pinigus, prašančiam atidalyti sutikus, gauti iš kitų bendraturčių kompensaciją už jam tenkančią dalį ir kt. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Vadinasi, bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad atidalijimo siekiantis bendraturtis gali reikalauti atskirti jo dalį natūra. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus. Išdėstytų motyvų pagrindu teismo argumentas, kad ieškovė, paduodama ieškinį teismui dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis pripažintinas nepagrįstu.

Nenustačius nei vienos iš sąlygų pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikus prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, kuria atsisakyta ieškovei panaikinti baudą, panaikintina ir klausimas išspręsti iš esmės – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 gegužės 14 d. nutartimi paskirta 2000 Lt bauda panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, kolegija,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės R. R. prašymą dėl baudos panaikinimo patenkinti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 gegužės 14 d. nutartimi R. R. paskirtą 2000 Lt baudą panaikinti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Dalė BurdulienėRamūnas Mitkus