Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno teritorinės muitinės prašymą dėl šalies vykdymo procese pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-08-09 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas Kauno teritorinės muitinės prašymas 2018-08-06 Nr.(6.5)-1B-7681, kuriame prašoma inicijuoti vykdymo procese pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11-152-633/2008, šalies pakeitimą arba pavesti tai spręsti antstoliui.

Prašyme nurodoma, kad Kauno teritorinė muitinė 2018-07-12 iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gavo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11-152-633/2008 (administracinėn atsakomybėn traukiamas S. R.) ir antstolės A. K. 2018-03-28 išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-18-133-7519. Kauno teritorinė muitinė, įvertinusi, kad perduotas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą, priimtas 2008-12-11, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 309 str. (aktuali redakcija, galiojusi iki 2012-01-01) numatė, kad nutarimą skirti administracinę nuobaudą vykdymą inicijuoja nutarimą priėmęs organas, (šiuo atveju teismas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatomis, 2018-07-20 raštu Nr. (6.27)-1B-7175 persiuntė dokumentus pagal kompetenciją Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams. 2018-07-25 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai grąžino Kauno teritorinei muitinei dokumentus, nurodant, kad nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11-152-633/2008 priėmė teismas, o nutarimą vykdyti turi pateikti protokolą surašiusi institucija, t. y. Kauno teritorinė muitinė. Pareiškėjo nuomone šioje nagrinėjamoje situacijoje Kauno teritorinė muitinė negali savarankiškai perimti išieškotojo teisių dėl šių argumentų: Vilkaviškio rajono apylinkės teismas pats savo priimtą 2008-12-11 nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11-152-633/2008, pagal Kauno teritorinės muitinės pareigūno surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, vadovaudamasis ATPK 309 str. aktualia redakcija, galiojusia iki 2012-01-01, kad nutarimą skirti administracinę nuobaudą vykdymą inicijuoja nutarimą priėmęs organas, persiuntė priverstiniam vykdymui antstoliui. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 6 str. 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 str. nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Jis pateikia vykdomąjį dokumentą vykdyti ir yra laikomas išieškotoju Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 638 str. prasme. Todėl išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolis turi teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą bei išieškojimo negalimumo aktą būtent šiems apylinkės teismo rūmams. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 str.1 d. nuostatomis, antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso pakeitimo klausimą. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta. Taigi, Kauno teritorinei muitinei tapus išieškotoju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 638 str. prasme, bus galimybė naudotis visomis teisėmis, suteiktomis išieškotojui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau - ATPK). Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 5 str. 4 d. teisena turi vykti pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Teisena pagal ANK normos vyksta tik minėto Įstatymo 5 str. 2 ir 3 dalyse numatytais atvejais. Todėl nagrinėjant šį teikimą taikytina ATPK teisena.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojančios ATPK 308 str. redakcijos 1 d. yra nustatyta, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, išskyrus šio kodekso 314 str. numatytus atvejus, taip pat nustatytas bendras nutarimo skirti baudą vykdymo senaties terminas, kuriam suėjus, nutarimas skirti baudą negalėtų būti vykdomas, nepriklausomai nuo to, ar jis laiku buvo perduotas vykdyti. Bendras nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 str. 1 d. nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau, vadovaujantis 2013-11-19 įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka, tai yra kuomet konkretus nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas dar nebuvo nustatytas. Iki to laiko teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas nutartis ir nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010m. rugpjūčio 23d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1300/2010, 2011m. liepos 01d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3484/2011 ir kt.), ne kartą konstatavo, kad siekiant paisyti ATPK 7 str. numatytos nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reguliuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Todėl taikant nutarimo skirti baudą vykdymo senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35, 308 ir 313 str.str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 96 str. 1 d. 1 p. papunktyje „ a “ apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Žmogaus teisių apsaugos požiūriu nutarimas skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą negali būti vykdomas ilgiau, nei BK numatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis už baudžiamąjį nusižengimą. Kadangi BK 96 str. 1 d.1 p. papunktyje „a “ numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, dvejų metų senaties terminas turėtų būti taikomas ir vykdant nutarimą skirti baudą už administracinį teisės pažeidimą. BK 96 str. 3 d. numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. ATPK 8 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. To paties straipsnio 2 d. buvo numatyta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios.

S. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 2008-12-11. Teisminiame bylos nagrinėjime jis dalyvavo. Jam teismo nutarimas įsiteisėjo 2018-12-12. Paskirtą bausmę jis turėjo sumokėti per 40 dienų nuo priėmimo dienos, tačiau nesumokėjo, todėl 2009-02-02 nutarimas buvo perduotas priverstiniam vykdymui. Iš antstolės A. K. 2018-03-26 išieškojimo negalimumo akto Nr.S-18-133-7519 matyti, kad vykdomasis dokumentas išduotas 2008-12-11, turto ir pajamų nerasta, vykdomasis dokumentas gražintinas išieškotojui. Buvo išieškoma 3185,82 Eur skola, liko neišieškota 1144,74 Eur skola. Nutarimo priėmimo momentu galiojusi ATPK 308 str. redakcija numatė, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, išskyrus šio kodekso 314 straipsnyje numatytus atvejus. ATPK 314 str.1 d. buvo nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 str. nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, – protokolą surašęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti. Kadangi 2009-02-02 nutarimas buvo perduotas priverstiniam vykdymui, nepraėjus 3 mėn. nuo nustatyto 40 dienų baudos sumokėjimo termino, darytina išvada, kad nutarimas vykdymui buvo perduotas laiku. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes S. R. atžvilgiu taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo 2009-01-21. Nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, kad po baudos paskyrimo pažeidėjas vengė sumokėti teismo nutarimu jam skirtą baudą, antstolis didesnę dalį baudos išieškojo,, paskutinį kartą išieškota 2013-03-04. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad baudos išieškojimo senaties 2 m. terminas yra suėjęs 2011-01-09, net ir pagal dabar galiojančio ANK 672 str.3 d. nustatytas 5 metų senaties terminas yra suėjęs, todėl nutarimo vykdymas turėtų būti nutrauktas suėjus senaties terminui, dėl ko prašymas pakeisti išieškotoją netenkintinas.

ATPK 309 str. 1 d. nustato, jog klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, protokolą surašęs organas (pareigūnas). Atitinkamai ir nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui), o jeigu nutarimą priima teismai ar administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų, protokolą surašiusiam organui (pareigūnui). Šioje byloje nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, o protokolas buvo surašytas Kauno teritorinės muitinės, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju būtent ši institucija yra įgaliota priimti sprendimą dėl nutarimo vykdymo nutraukimo suėjus administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminui., dėl ko ir pagrįstas teismo sprendimas 2018-07-25 gražinti Kauno teritorinei muitinei dokumentus vykdymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš išdėstytu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 308, 309,314 straipsniais,

nutaria:

Kauno teritorinės muitinės prašymo netenkinti.

Pasiūlyti Kauno teritorinei muitinei priimti procesinį sprendimą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.A2.11-152-633/2008, S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalyje, paskirtos 11000 Lt ( 3185,82 Eur) nesumokėtos baudos dalies vykdymo nutraukimo, suėjus vykdymo senaties terminui.

Šios nutarties kopiją (nuorašą) išsiųsti Kauno teritorinei muitinei ir nubaustajam S. R. per tris darbo dienas nuo jo priėmimo.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.