Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio, teisėjų Stasio Valužio ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo O. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-21 nuosprendžio, kuriuo A. S. pagal BK 154 str. 1 d. ir BK 155 str. 1 d. išteisinta nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Nuosprendžiu O. V. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. buvo kaltinama tuo, jog ji paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį bei viešai žodžiu užgauliai pažemino, tai yra įžeidė žmogų: 2007 m. balandžio 18 d. 19 val. (duomenys neskelbtini) namo rūsyje vykusio daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Kalnupė“ visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu, DNSB „Kalnupė“ valdybos narei A. S. nepagrįstai įžeidus buvusį bendrijos valdytoją V. V., kad šis, neva pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais DNSB „Kalnupė“ turto atžvilgiu, 1996-2003 metais neteisėtai pasisavino bendrijos narių pinigines lėšas, bei liepus V. V. išeiti ir nedalyvauti susirinkime, o nukentėjusiajam O. V. nurodžius, jog ji neturinti teisės įžeidinėti nekalto asmens, A. S. plūsdamasi, įžeidinėdama ir šmeiždama visų bendrijos narių akivaizdoje, O. V. užsipuolė sakydama, kad jis taip pat yra vagis ir, neva būdamas neteisėtai paskirtu DNSB „Kalnupė“ valdytojo pavaduotoju, nuo 1999-12-20 iki 2000-03-17 nepagrįstai savinosi bendrijos lėšas, gaudamas bendrijos valdytojo pavaduotojo piniginį atlyginimą 1601,61 Lt sumoje.

Apylinkės teismas A. S. išteisino motyvuodamas tuo, jog įvertinus jos suvokimą ir įsitikinimą savo teiginių teisingumu bei aplinkybių vertinimą, A. S. veiksmuose, įvardijant O. V. neteisėtai gavus atlyginimą, nei objektyvių, nei subjektyvių šmeižimo, kaip nusikalstamos veikos, sudėties požymių nėra, o jos O. V. atžvilgiu išsakyti priekaištai nebuvo išreikšti kokia nors nepadoria ar nederama forma, kuri yra viena iš būtinų nusikalstamos įžeidimo sudėties požymių.

Bendrijos „Kalnupė“ visuotinio ataskaitinio susirinkimo metu valdybos narė A. S. nepagrįstai pradėjo įžeidinėti buvusį bendrijos valdytoją V. V., kad šis, neva pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais DNSB „Kalnupė“ turto atžvilgiu, 1996-2003 metais neteisėtai pasisavino bendrijos narių pinigines lėšas, todėl V. V. liepė išeiti ir nedalyvauti susirinkime. Jis, negalėdamas klausyti tokių įžeidinėjimų, papriekaištavo A. S., sakydamas, kad ji neturi teisės įžeidinėti nekalto žmogaus ir neturi teisės varyti V. V., kaip bendrijos nario, iš bendrijos narių susirinkimo. Tuomet A. S. užsipuolė jį, plūsdamasi, įžeidinėdama ir šmeiždama visų bendrijos narių akivaizdoje, sakė, kad jis taip pat yra vagis ir, neva būdamas neteisėtai paskirtu DNSB „Kalnupė“ valdytojo pavaduotoju nuo 1999-12-20 iki 2000-03-17, nepagrįstai savinosi bendrijos lėšas, gaudamas bendrijos valdytojo pavaduotojo piniginį atlyginimą 1601,61 Lt. sumoje.

Išteisinamajame teismo nuosprendyje nurodoma, kad nėra neabejotinų ir neginčytinų duomenų, liudijančių A. S. jį pavadinus vagimi. Priešingai, net ir teismo posėdžių metu, nė kiek neabejodama savo teisumu, teismo posėdžiuose A. S. ir toliau nedviprasmiškai tvirtino, kad jis neva neteisėtai savinosi bendrijos „Kalnupė“ pinigines lėšas. Toks A. S. šmeižtas ir įžeidinėjimai jo atžvilgiu yra nepagrįsti ir neteisėti. Tai jis įrodė, teismui pateikdamas dokumentinius įrodymus (2006-11-09 Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros nutarimas Nr. 30-1-2478-03, O. V. socialinio draudimo pažymėjimo SD Nr. 1236975 nuorašas). Nuo 1999-12-20 iki 2000-03-17 buvęs bendrijos valdytojas V. V. sunkiai sirgo, gulėjo ligoninėje, todėl jis pagal darbo sutartį jo ligos laikotarpiu dirbo bendrijos valdytojo pavaduotoju. Savo pareigas atliko sąžiningai ir tinkamai, už tai gavo darbo sutartyje sutartą piniginį atlyginimą. Jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir bendrijos lėšų nepasisavino. Tai nesunku įrodyti patikrinus DNSB „Kalnupė“ buhalterijos dokumentus. Teisme liudytojai V. V., S. T. bei F. T. parodė girdėję, kaip A. S. jį pavadino vagimi ir „gaidžiu“, tačiau šiuos įžeidimus teismas įvertino, kaip padoria forma išsakytus A. S. priekaištus jam. Tokie žodžiai, kaip vagis ar „gaidys“ yra akivaizdžiai nepadori, nederama įžeidimo forma, atitinkanti nusikalstamos įžeidimo sudėties požymius (BK 155 str. 1 d.). Taigi byloje visiškai pakanka įrodymų A. S. kaltei pagrįsti ir jos kaltė yra įrodyta, todėl turėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Netikėtai ir nepagrįstai A. S. apšmeižtas, įžeistas ir apvagintas, jis jaučia didelį dvasinį skausmą, buvo pažeminta jo garbė ir orumas kitų bendrijos narių akivaizdoje. Per visą savo gyvenimą, jis niekada nesisavino svetimo turto ir niekas nebuvo jo apvaginęs. Apvagintas ir išplūstas įžeidžiamais žodžiais, jis ir šiandien jaučiasi labai blogai. Naktimis negali užmigti, kankina nerimas ir depresija. Pašlijo santykiai šeimoje, sutriko normalūs bendravimo santykiai su žmonėmis. Akivaizdžiai pastebėjo, kad susitikus kitus bendrijos „Kalnupė“ gyventojus, jie vengia su juo bendrauti, kadangi A. S. nuolat jį šmeiždama, skleidžia melą apie jį šios bendrijos gyventojams. Yra patyręs insultą, dėl patirtos ligos yra neįgalus, todėl jo jaučiama nervinė įtampa nuolat slegia širdį. A. S. įvykdyta nusikalstama veika jam padaryta didelė moralinė žala, todėl visiškai pagrįstas jo reikalavimas atlyginti 150 litų žalą. Taip pat A. S. turi jo viešai atsiprašyti.

Teismo posėdyje išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. S. nepadarė jai inkriminuotų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia teisę į saviraiškos laisvę bei žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori.

Byloje patikimai nustatyta, jog 2007-04-18 DNSB „Kalnupė“ narių ataskaitiniame susirinkime pirmiausia konfliktas kilo tarp DNSB „Kalnupė“ valdybos narės A. S. ir buvusio DNSB „Kalnupė“ pirmininko V. V.. Iš nukentėjusiojo O. V. pateikto 2006-11-09 prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog šio konflikto priežastis – DNSB „Kalnupė“ revizijos komisijos atliktos bendrijos ūkinės komercinės veiklos patikrinimo (2003-07-11 aktas) metu nustatyti įvairūs V. V. padaryti pažeidimai jo pirmininkavimo metu. Šio patikrinimo akto pagrindu V. V. atžvilgiu 2003-10-27 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl keleto svetimo turto pasisavinimo ir iššvaistymo epizodų. Po trejų metų tyrimo dėl dalies nusikaltimų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius V. V. veikose nusikaltimų požymių, dėl kitų – suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, t. y. dėl dalies nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo įtariamas V. V., jo kaltės klausimas dėl senaties iš esmės net nebuvo sprendžiamas. A. S., kaip ji pati nurodo, puikiai žinojo šią situaciją, nes dalyvavo ir revizuojant bendriją, ir buvo įsitikinusi, jog V. V. tik vilkindamas bylą išvengė baudžiamosios atsakomybės, kadangi DNSB „Kalnupė“ narių įmokas naudojo ne pagal paskirtį, neturėdamas tam bendrijos narių visuotinio susirinkimo pritarimo. Pamačiusi po 4 metų pertraukos į susirinkimą atėjusį V. V., A. S. jam ir išsakė savo griežtą asmeninę nuomonę apie galimai padarytus pažeidimus. Iš V. V. parodymų matyti, jog jis A. S. priekaištus įvertino pakankamai ramiai, ir konfliktas, matomai, tuo būtų ir pasibaigęs, jeigu nebūtų įsikišęs O. V., V. V. pirmininkavimo laikotarpiu buvęs DNSB „Kalnupė“ valdybos nariu. Minėtame prokurorės nutarime viename iš epizodų taip pat minimas ir O. V., kuris kartu su kitais tuomečiais DNSB „Kalnupė“ valdybos nariais be visuotinio susirinkimo pritarimo padidino valytojos atlyginimą. Apie šį bei kitus O. V. veiksmus, kuriais jis, kaip valdybos narys, A. S. manymu neužkirto kelio V. V. daromiems pažeidimams, A. S. taip pat pasakė V. V. užstojusiam O. V.. Be to, A. S. išsakė O. V. priekaištus ir dėl, jos įsitikinimu, neteisėto 1600 litų atlyginimo gavimo V. V. pavadavimo laikotarpiu. Būtent šiuos A. S. priekaištus O. V. prilygino žodžiams „tu taip pat esi vagis“, nors pats teisme parodė, jog A. S. nepasakė jam, kad kai jis buvo paskirtas laikinai vietoj pirmininko, savinosi lėšas, bet tai turėjo omenyje (b. l. 69). Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti dokumentai, iš kurių matosi, jog V. V. ligos laikotarpiu, kuriuo jį pavadavo O. V., V. V. 1999-12-22 ir 2000-01-27 pasirašė DNSB „Kalnupė“ buhalterinius dokumentus, t. y. pats ėjo DNSB „Kalnupė“ pirmininko pareigas. Tokiu būdu esant išdėstytoms aplinkybėms, daryti išvadą, jog A. S., atsižvelgdama į DNSB „Kalnupė“ atliktos ūkinės komercinės veiklos patikrinimo rezultatus ir kitus buhalterinius dokumentus, 2007-04-18 susirinkimo metu išsakiusi O. V. savo asmeninę nuomonę, apie jo, kaip valdybos nario, galimai netinkamą pareigų vykdymą bei galimai neteisėtą 1600 litų atlyginimo gavimą, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nėra pagrindo.

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog patikimų duomenų, liudijančių A. S. nukentėjusįjį O. V. pavadinus vagimi, ir būtent tokia netinkama forma jį apšmeižus ar įžeidus, byloje nėra. A. S. neprisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nurodė, jog O. V. vagimi ji nevadinusi, taigi jo neapšmeižusi ir neįžeidusi. Ji O. V. tik pasakiusi, jog pastarasis neteisėtai gavęs apie 1600 litų bendrijos lėšų, kadangi teisėto pagrindo – bendrijos narių susirinkimo ir jo priimto sprendimo O. V. mokėti atlyginimą nebuvo. Šiuos A. S. žodžius patvirtino liudytojos V. U., A. T. ir I. T.. Liudytojos V. U. ir A. T. vienodai parodė, jog 2007-04-18 bendrijos narių susirinkimo metu tarp A. S. ir O. V. kilo konfliktas, jie tarpusavyje susižodžiavo, ko pasekoje A. S. O. V. pasakė, jog pastarasis, eidamas tam tikras pareigas bendrijoje, už tai neteisėtai gavo atlyginimą, tačiau O. V. vagimi nevadino. Liudytoja I. T. paliudijo, jog tai, kad per bendrijos narių susirinkimą A. S. nukentėjusįjį O. V. būtų pavadinusi vagimi, ji taip pat negirdėjusi. Nors minėtos liudytojos yra, pasak nukentėjusiojo, DNSB „Kalnupė“ valdybos narės kaip ir A. S., netikėti jų parodymais kolegija neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl šių liudytojų parodymų patikimumo, todėl kolegija ties šiuo klausimu detaliau neapsistoja. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino liudytojų V. V., S. T. ir J. T. parodymus. Nors liudytojas V. V. parodė, jog O. V. jį užstojus, A. S. O. V. pavadino vagimi, tačiau jo aiškinimas, jog jis, betarpiškai dalyvaudamas konflikte nuo pat pradžių, neprisiminė, dėl ko A. S. taip pavadino O. V., kelia pagrįstų abejonių dėl jo parodymų patikimumo ir nuoširdumo. Liudytojas S. T. parodė, jog į susirinkimą atėjo jau kilus konfliktui tarp A. S. ir O. V., kurio metu A. S. kalbėjusi agresyviai ir O. V. pavadinusi „gaidžiu“. Taigi šis liudytojas nepatvirtino nukentėjusiojo ir liudytojo V. V. parodymų neva A. S. O. V. pavadino vagimi, priešingai, nurodė tokias įvykio aplinkybes, kurių nenurodė netgi pats nukentėjusysis. Liudytoja J. T. iš pradžių parodė, jog „A. S. įžeidinėjo V. V., o O. V. užstojo jį, tada A. S. pradėjo įžeidinėti O. V. ir pasakė, kad tu irgi vagis, tu tylėjai, kai V. V. mokėjo pinigus“, tačiau iš tolimesnių jos parodymų, jog „ji (A. S.) V. V. vadino vagimi, o kai O. V. užstojo, priskyrė prie tų pačių“, matyti, kad J. T. parodė ne apie A. S. realiai ištartus žodžius O. V., jog jis yra vagis, o išdėstė savo subjektyvų situacijos, kai vienas asmuo pavadinamas vagimi, o kitas tokiu pačiu, vertinimą. Nors A. S. toną išsakant priekaištus O. V. nukentėjusysis, liudytojai V. V., S. T. ir J. T. įvertino kaip pakeltą, žeminantį ir įžeidžiantį, tačiau liudytojos V. U., A. T. ir I. T. tai paneigė parodydamos, jog A. S. tonas susirinkimo metu buvęs kaip visuomet – šiek tiek pakeltas, garsus, kadangi pastaroji blogai girdinti. Beje, apsunkintu A. S. girdimumu bei to sąlygota kalbėjimo pakeltu balsu maniera įsitikino ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teismo posėdžio metu.

Kolegija laiko, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino paminėtas aplinkybes ir padarė atitinkančią faktines bylos aplinkybes išvadą, kad A. S. neturėjo tikslo įžeisti ar apšmeižti O. V., išsakiusi jam savo asmeninę nuomonę, apie jo, kaip valdybos nario, galimai netinkamą pareigų vykdymą bei galimai neteisėtą 1600 litų atlyginimo gavimą, nes išreiškė šią savo nuomonę, atsižvelgdama į DNSB „Kalnupė“ atliktos ūkinės komercinės veiklos patikrinimo rezultatus ir kitus buhalterinius dokumentus. Apylinkės teismo išvados šiuo klausimu yra pakankamai argumentuotos nuosprendyje, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo A. S. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Pagrįstai išteisinęs A. S., apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. BPK 115 str. 3 d. nustato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Išteisindamas A. S. pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. tuo pagrindu, jog ji nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, ir po to atmesdamas O. V. civilinį ieškinį, apylinkės teismas pažeidė BPK 115 str. 3 d. 2 p. nuostatas, tuo nepagrįstai užkirsdamas kelią civiliniam ieškovui kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 4 d.). Todėl nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo keistina, ieškinį paliekant nenagrinėtu.

Išteisintoji A. S. prašo priteisti iš privataus kaltintojo O. V. 700 litų proceso išlaidų, kurias ji turėjo, sumokėdama advokatei už jos gynybą pirmosios instancijos teisme bei atsikirtimo į apeliacinį skundą surašymo, taip pat 2000 litų, kuriuos ji sumokėjo advokatui už gynybą apeliacinės instancijos teisme. BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d. numato, kad išlaidos, kurių turėjo proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti byloje gynėją, gali būti pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotos jo naudai. BPK 105 str. 6 d. įtvirtinta nuostata, jog kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, jog visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. A. S. iškelti kaltinimai pripažinti nepagrįstais, dėl šių kaltinimų ji išteisinta, todėl jos išlaidos, susijusios su gynėjų darbo apmokėjimu, pripažįstamos proceso išlaidomis. Išteisintosios turėtos išlaidos sumokant advokatei už gynybą pirmosios instancijos teisme yra pakankamai pagrįstos ir priteistinos iš O. V.. Tuo tarpu išteisintosios išlaidos advokato paslaugoms apmokėti už gynybą apeliacinės instancijos teisme yra neadekvačios gynėjo darbo sąnaudoms bei nepamatuotai didelės. Byla yra nedidelės apimties, jos sudėtingumas, atsižvelgiant į privataus kaltinimo proceso specifiką, nėra didelis, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje truko pusę valandos, gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje apsiribojo dokumentų pateikimu ir baigiamosios kalbos pasakymu, kas leidžia daryti išvadą, jog pasiruošimui bylai bei dalyvavimui procese gynėjui neprireikė didesnių darbo laiko sąnaudų. Tuo būdu išteisintosios turėtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme dalyvavusio gynėjo pagalbai apmokėti nėra pakankamai pagrįstos. Priimant dėmesin sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei paminėtas aplinkybes, išieškotinų išlaidų dydis šioje dalyje mažinamas iki 300 litų, viso išieškant iš O. V. A. S. naudai 1000 litų proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti: O. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš O. V. 1000 litų proceso išlaidų A. S. naudai.

Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.