Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo prašymą dėl galutinės bausmės K. A. (K. A.) patikslinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu K. A. pripažinta kalta: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (epizodas dėl D. B.) ir jai paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (epizodas dėl G. M.) ir jai paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (epizodas dėl J. Z.) ir jai paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu K. A. pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (epizodas dėl D. B.) ir pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (epizodas dėl J. Z.) išteisinta neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartimi K. A. kasacinis skundas atmestas.

4. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. balandžio 17 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo prašymas dėl galutinės bausmės K. A. patikslinimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir– BPK) 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. To paties straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta, kad teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo, o vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 4 dalis numato, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

7. Kaip matoma, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu K. A. buvo pripažinta kalta dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo – pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (epizodas dėl D. B.), BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (epizodas dėl G. M.) ir BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) (epizodas dėl J. Z.). Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu dėl dvejų nusikalstamų veikų, t. y. pagal BK 147 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (epizodas dėl D. B.) ir pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) (epizodas dėl J. Z.) K. A. buvo išteisinta neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas K. A. kasacinį skundą 2012 m. spalio 16 d. nutartimi atmetė. Taigi dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (epizodas dėl G. M.), padarymo K. A. pripažinta kalta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, nustatant jai 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

8. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai nuteistajam yra skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, teismo paskirta bausmė, įskaičius laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, faktiškai sutrumpėja. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. A. buvo laikinai sulaikyta nuo 2007 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d., todėl, pagal nurodytą reglamentavimą, šis laikas turi būti įskaitytas į nustatytą galutinę, t. y. 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo, bausmę.

9. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės normas, teismas pašalina Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, vykdymo metu kilusią abejonę išaiškindamas, kad K. A. yra nustatyta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo prašymą.

Pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, vykdymo metu kilusią abejonę ir išaiškinti, kad K. A. (K. A.) nustatyta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. lapkričio 16 d.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.