- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- 1-60-1081/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37317-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- S. V.
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorei I. G., kaltinamajam A. V., nukentėjusiajai S. V.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
2017 m. gegužės 16 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) laisvės apribojimu 10 mėnesių; 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, 2018 m. kovo 23 d. paleistas atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 21.45 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto su savo šeimos nariu - sutuoktine S. V. metu, jai sėdinčiai virtuvėje griebė už plaukų ties viršugalviu ir stipriai traukdamas už plaukų, pešė jai plaukus bei laužė galvą atgal, po to sugriebęs už nosies, tempė nosį ir dėl visų šių veiksmų sukėlė jai fizinį skausmą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką A. V., sugriebęs S. V. tai už abiejų rankų žastų, tai už pečių, stumdė ją, po to nuplėšė nuo jos suknelę ir liemenėlę, po ko, sakė jai išeiti. S. V. siekiant išvengti išvarymo iš namų, esant nuogai, ši įsikibo į durų staktą, o A. V. sugriebęs už dešinės rankos dilbio stipriai traukė ją. S. V. priešinantis, grumtynių metu, jos ranka stipriai kontaktavo su durų stakta. Tuomet A. V. spyrė jai į kairės kojos blauzdą. Tokiais veiksmais, A. V. S. V. padarė dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas kairio peties priekiniame paviršiuje, dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakalinio paviršiaus vidinėje pusėje, vieną apvalios formos poodinę kraujosruvą kairio žasto apatinio trečdalio priekiniame – vidiniame paviršiuje, pertrauktą išilginės juostos formos smulkų paviršinį odos nubrozdinimą –nudrėskimą kairėje pažastyje, smulkų pusmėnulio formos paviršinį odos nubrozdinimą – nudrėskimą kairės alkūnės įlinkyje, netaisyklingos formos odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva aplinkui kairės blauzdos apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, cirkuliariai išsidėsčiusią masyvią poodinę kraujosruvą kairėje čiurnoje, tai yra nukentėjusiajai S. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
A. V. savo kaltę pripažino visiškai ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo neblaivus ir padarė nusikaltimą. Su žmona vartojo alkoholį, susibarė, prasidėjo priekaištai ir viskas išsirutuliojo. Prasidėjo stumdymaisi, ne viską atsimena, bet atsimena, kad tampė, išmetė lauk. Išstūmė žmoną į koridorių, o paskui pati išbėgo. Nuplėšė, numovė žemyn jos rūbus. Nukentėjusioji tik su „triusikais“ išėjo. Išvarė ją iš namų, tempė lauk, ištempė ir tada ji išbėgo pas kaimynę. Kai susivokė ėjo pas kaimynę parsivesti, bet nieko nebeišėjo. Jo veiksmais galėjo būti padaryti tie sužalojimai, žmonai tikrai skaudėjo. Alkoholis turėjo tam įtakos, savo elgesį vertina blogai. Žmonos atsiprašinėjo, bet nežino ar ji atleido. Gyvena vienuose namuose, svarsto galimybę gyventi atskirai, skirtis. Su civiliniu ieškiniu sutinka.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. V. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad prisipažįsta, jog 2019 m rugpjūčio 30 d. namuose, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo sutuoktinę S. V., sutinka, kad galėjo sukelti jai fizinį skausmą ir ją sužaloti. Kadangi įvykio metu buvo neblaivus, neprisimena visų įvykio aplinkybių, bet sutinka, kad galėjo taip elgtis, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, kad S. V. pešė plaukus, tempė už nosies, stumdė ją sugriebęs už žastų ir pečių, plėšė nuo jos drabužius, tempė už dešinės rankos ir spyrė į koją, norėdamas ją išvyti iš namų. Dėl to jis labai gailisi, nesupranta, kodėl taip baisiai pasielgė, nesugebėjo savęs sukontroliuoti. Jis yra atsiprašęs S. V. dėl tokio savo elgesio. Jam žinoma, jog yra pareikštas civilinis ieškinys, stengsis žalą atlyginti, kiek teismas priteis (b. l. 105);
nukentėjusiosios S. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 21.45 val. namuose, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, sėdint virtuvėje prie stalo, sutuoktinis A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, griebė rankomis jai už plaukų viršugalvyje ir stipriai pešdamas plaukus, traukė galvą atgal, lauždamas sprandą. Jai labai skaudėjo. Tada griebė pirštais už nosies ir stipriai tempė. Jai skaudėjo. Ji prašė, kad paleistų, jis liepė jai lipti per langą. Nosį paleido, nebetempė. Ji atsistojo, jis toliau pyko, griebė jai už suknelės, kartu užgriebdamas ir apatines kelnaites, stipriai tempė į viršų, dėl ko suplėšė kelnaites. Ji vilkėjo tuo metu trumpą trikotažinę suknutę, kaip tuniką. Jis norėjo ją išmesti lauk pliką, šaukė, kad eitų lauk iš namų, buvo stipriai sugriebęs jai už abiejų rankų žastų, pečių, stumdė ją, dėl ko liko mėlynės ant rankų. Kai suplėšė kelnaites, ji nuėjo apsivilkti kitas ir grįžusi į virtuvę, apsimovė tą pačią numestą suknelę. Tada A. vėl griebė jai už suknelės ir nutempė ją per viršų. Ji tuo metu jam nesipriešino. Nutempdamas suknelę tuo pačiu sugriebė ir už liemenėlės, ir ją numovė per viršų, pasakydamas: „Nu dabar gali eiti plika“. Ji pabijojo išeiti plika, todėl įsikibo kaire ranka į prieškambario durų staktą tarpdury, o A. laikydamas ją už dešinės rankos, panašiai ties dilbiu, stipriai traukė, norėdamas ją išmesti iš namų, bet ji toliau stipriai laikėsi įsikibusi. Šių grumtynių metu kairė ranka stipriai trynėsi į durų staktą, dėl ko rankoje liko sužalojimai tiek ties kairės pusės pažastimi, tiek ties kairės rankos alkūnės vidiniu įlenkimu. Tada A. jai spyrė į kairės kojos blauzdą, dėl ko pajuto stiprų skausmą, liko mėlynė, nubrozdinimas. Po spyrio jai atsipalaidavo kairės rankos pirštai, dėl ko paleido durų staktą ir nebesipriešino. Jis ją už rankos ištempė lauk iš namų. Tada ji nubėgo pas kaimynę G. G., gyv. (duomenys neskelbtini), ir iš jos išsikvietė pagalbą. Šio įvykio metu ji patyrė ir fizinį skausmą, ir buvo sužalota. Taip pat po įvykio pajuto, kad yra patempta kairės kojos čiurna, bet kaip tiksliai ją susižalojo, negali paaiškinti, gal įvykio metu, kai A. tempė ją už rankos, norėdamas išvyti lauk, ji tuo momentu stipriai laikėsi įsikibusi į staktą, ir taip pat buvo įsirėmusi kojomis į grindis, tai gal tuo momentu kryptelėjo koją, bet tiksliai nepamena. Nuvirtusi tikrai niekur nebuvo. Įvykio metu ji irgi buvo neblaivi, per dieną išgėrė du butelius alaus. Išgėręs sutuoktinis būna labai agresyvus, psichiškai nestabilus, nesupranta, ką daro (b. l. 28-29, 32-33, 36-37);
liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. rugsėjo mėn., vėlai vakare, gal iki 23 val. ar vėliau į jos namus atbėgo kaimynė S. V.. Kai pabeldė į duris, pamatė, kad S. V. nuoga, be liemenėles. Ji atrodė labai išsigandusi, apsiverkusi, drebanti. Ji paprašė, kad ją įleistų ir leistų paskambinti policijai. S. pasakė, kad „susipliekė su A.“, suprato, kad įvyko konfliktas su sutuoktiniu. Taip pat ji pasakė, kad A. ją mušė, draskė, nuplėšė jai drabužius, sakė, kad spardė ją, kad daužė per galvą ir visur kitur. Matė, kad ties S. veidu, kažkur ties nosimi buvo kraujo, dar liepė eiti jai atsiprausti. Taip pat matė, kad buvo paraudimas ties krūtine ir ant kažkurios rankos matė mėlynę, tokią tik pradėjusią mėlynuoti, aplink paraudusi, jai pasirodė, kad tai „šviežia“ mėlynė. Davė S. apsivilkti savo megztinį. Ji sakė, kad jai skauda šoną, skauda galvą, nes stipriai daužė per galvą. Kai S. atbėgo, už kelių minučių atbėgo jos sutuoktinis A., jis atrodė labai piktas ir neblaivus, pradėjo šaukti ant S., kad eitų namo, paėmęs S. už rankos bandė tempti ją lauk, bet S. niekur nėjo. Pamačiusi, kad A. užsimojo ranka prieš S., stojo tarp jų, bijodama, kad A. netrenktų S. ir liepė eiti jam namo. A. dar pagrasino S. ir išėjo lauk (b. l. 54-55);
2019 m. rugsėjo 19 d. akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, jog S. V. akistatos metu patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, A. V. iš dalies su nukentėjusiosios parodymais sutiko (b. l.96-97);
2019 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, jog 2019 m. rugpjūčio 30 d., apie 21:45 val. namuose, (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, sutuoktinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinę jėgą smurtavo prieš sutuoktinę S. V., gim. (duomenys neskelbtini), rankomis pešdamas plaukus, tampydamas už nosies, lauždamas galvą atgal, paėmęs virtuvinį peilį grasino nužudyti, peiliu baksnodamas į pilvo sritį. Nuplėšė nuo kūno drabužius ir išvarė iš namų, dėvinčią vien tik apatinėmis kelnaitėmis. Nukentėjusiajai bandant pasišalinti, A. V. suėmęs už kairės rankos ją laužė. Apžiūrėjus sužalotą vietą buvo matomas patinimas, mėlynė ir įdrėskimas (b. l. 1);
2019 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, jog atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), lauko durys buvo praviros, įėjus į virtuvę, patalpoje buvo netvarka, buvo jaučiamas stiprus alkoholio kvapas, mėtėsi tuščios alkoholio taros. Patikrinus patalpas, jose nieko nerasta. Susisiekus su pranešėja, ji paaiškino, kad šiuo metu yra pas kaimynę ir baiminasi grįžti į namus, vengdama smurtaujančio sutuoktinio. Į namus S. V. grįžo basa, vilkėdama apatinėmis kelnaitėmis ir baltos spalvos megztiniu. Ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas 1,91 promilių girtumas. S. V. paaiškino, kad sutuoktinis A. V. jau ryte praėjo vartoti alkoholinius gėrimus, provokavo konfliktą, kibdamas ir reikšdamas pretenzijas dėl įvairių smulkmenų. Ji pripažino, kad pati vartojo alkoholį. Vakare apie 21.45 val. A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pradėjo pranešėją tąsyti už plaukų, sugriebęs pirštais tampė nosį, panaudodamas fizinę jėgą laužė galvą atgal nugaros link. Taip pat pirštais žnaibė rankas, paėmęs virtuvinį peilį nestipriai baksnojo į pilvo sritį. Apsigynus nuo sutuoktinio smurto, bandė pasprukti, tačiau A. V. nuplėšė S. V. rūbus ir varė iš namų nuogą, vilkinčią tik apatinėmis kelnaitėmis. Gavus galimybę pabėgti, ją einančią iš virtuvės pro duris, sutuoktinis rankomis ją sugriebė ir ranką spausdamas į kampą sužalojo kairės rankos žastą. Apžiūrėjus ranką buvo matoma ryški kraujosruva ir įdrėskimas. Išsilaisvinusi iš vyro S. V. nuoga nubėgo pas kaimynę G. G. kviestis pagalbos (b. l. 5-8);
2019 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuose užfiksuota įvykio vieta - vieno aukšto su mansarda gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpa. Virtuvės patalpa yra netvarkinga, išmėtyti daiktai, jaučiasi alkoholio kvapas, išmėtytos nuorūkos, virtuvės praustuvėje matomi sudėti nešvarūs indai, po praustuve esančioje šiukšlinėje matomi sudėti tušti stikliniai degtinės buteliai (b. l. 16-21);
2019 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1614/2019(03), kurioje konstatuota, jog S. V. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kairio peties priekiniame paviršiuje, dvi smulkios apvalios formos poodines kraujosruvas dešinio dilbio viršutinio trečdalio užpakalinio paviršiaus vidinėje pusėje, viena apvalios formos poodinė kraujosruva kairio žasto apatinio trečdalio priekiniame – vidiniame paviršiuje, pertrauktos išilginės juostos formos smulkus paviršinis odos nubrozdinimas, nudrėskimas kairėje pažastyje, smulkus pusmėnulio formos paviršinis odos nubrozdinimas - nudrėskimas kairės alkūnės įlinkyje, netaisyklingos formos odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva aplinkui kairės blauzdos apatinio trečdalio priekiniame paviršiuje, cirkuliariai išsidėsčiusi masyvi poodinė kraujosruva kairėje čiurnoje. Apvalios formos poodinės kraujosruvos gavosi nuo tiesioginių trauminių spaudžiamųjų poveikių su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai spaudžiant rankų pirštais, smulkus pertrauktos juostos formos paviršinis odos nubrozdinimas – nudrėskimas kairėje pažastyje ir smulkus pusmėnulio formos paviršinis odos nubrozdinimas – kairė alkūnės įlinkyje gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų kietais smulkiais bukais ar bukabriausniais ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai rankų pirštų nagais; netaisyklingos formos odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva aplinkui kairėje blauzdoje gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku ar bukabriauniu ribotą paviršių turinčiu daiktu, cirkuliariai išsidėsčiusi masyvi poodinė kraujosruva kairėje čiurnoje galėjo gautis netiesiogiai nuo stipraus pėdos pakrypimo į šoną. Visi nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 59-60).
BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
Byloje ištirtų ir anksčiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad A. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę S. V., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Skiriant bausmę A. V. atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 67-71), administracine tvarka nebaustas (b. l. 66), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 63-65), iš dalies darbingas (b. l. 141).
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nustatant maksimalų šios bausmės terminą. Prokurorės pasiūlyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą, teismo vertinimu yra pernelyg griežta. Be to, atidėjus bausmės vykdymą prokurorės pasiūlytos skirti baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, 10 mėnesių dalyvauti elgesio pataisos programoje bei vienerius metus gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens, teismo vertinimu, negalės būti tinkamai įgyvendinamos ir nepadės pasiekti bausmės tikslų, nes kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena jiems abiem nuosavybės teise priklausančiame bute ir įpareigojimas kaltinamajam gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios vienerius metus nepagrįstai ribotų kaltinamojo teisę tinkamai naudotis savo nuosavybe ir gyventi jam priklausančiame būste. O nepaskyrus įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, kitų įpareigojimų – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, taikymas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena kartu ir nusikalstama veika buvo padaryta jų namuose, nepasiektų šioms baudžiamojo poveikio priemonėms keliamų tikslų.
Kaltinamajam pripažinus kaltę ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad A. V. smurtavo prieš savo šeimos narį ne pirmą kartą, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, vadovaujantis BK 72² jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis).
A. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 108-113) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji S. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog dėl šio įvykio buvo sužalota ir patyrė didelį fizinį skausmą, taip pat patyrė išgąstį, stresą ir baimę dėl savo sveikatos, labai bijojo A. V.. Taip pat įvykio metu patyrė didžiulį pažeminimą, kadangi A. V. nuplėšė nuo jos rūbus ir ją nuogą išvijo lauk iš namų, o ji būdama nuoga nubėgo pagalbos kviestis pas kaimynę, dėl to jautė neapsakomą gėdą. Įvykio metu A. V. keikė ją necenzūriniais ir žeminančiais žodžiais, dėl ko jai buvo labai skaudu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad dėl A. V. veiksmų patyrė didžiulį pažeminimą. Paaiškino, jog jos kūnas yra nudegęs, ir sutuoktinis ją nurenginėja, plėšia rūbus, žemina, buvo labai pažeminta ir paniekinta. Sutuoktinio bijo, nes jis daro ką nori, nesimoko iš savo klaidų. Jam neatleido.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, ir vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai S. V. dėl nuteistojo nusikalstamų veikų buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismo vertinimu, kilusi situacija neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai išgyvenimų, baimę, neigiamų emocijų, skausmą, nepatogumų ir pažeminimą. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog įvykis paliko ir kitas pasekmes, dėl kurių nukentėjusiajai reikėjo ir (ar) reikia gydymo, psichologo ar kitų specialistų pagalbos.
Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes, kaltinamojo amžių, dalinį darbingumą ir gaunamas pajamas, ir sprendžia, jog S. V. prašoma 5000 Eur neturtinė žala yra aiškiai per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina ir nukentėjusiosios naudai priteistina 700 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu A. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos.
A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios S. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. V. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Išaiškinti A. V., jog jis per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės.
Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.