- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-280-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06566-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- UAB „Kraujo donorystės centras“
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Kraujo donorystės centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-25 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 16785,89 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas; taip pat, 1912,73 Lt vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį už laikotarpį nuo ieškovės atleidimo iš darbo dienos 2012-04-06 iki išmokų, susijusių su darbo santykiais sumokėjimo dienos; 1145,30 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2011-11-07 iki 2012-05-31 bei priteisti 0,07 procento delspinigius už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą apmokėjimą nuo 2012-06-01 iki jų išmokėjimo dienos įskaitytinai ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareikštiems reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turtą areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-25 nutartimi prašymą tenkino: taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei UAB „Kraujo donorystės centras“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises. Nurodė, kad atsakovė laiku ir tinkamai neatsiskaitė su ieškove, skolos suma yra didelė, todėl manė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-25 nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad teismas taikydamas ieškinio užtirkinimo priemones turi įvertinti prašyme nurodytas aolinkybes ir spręsti, ar pateiktas prašymas atitinka jų tiklus. Teiogia, kad deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teisių. Paaiškina, kad ieškinio suma atsakovei nelaikytina didele, atsakovės pateikti duomenys paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymi, kad atsakovės valdomo turto vertė didelė, jį realizavus gautų lėšų būtų daugiau, nei prašoma priteisti ieškiniu. Apeliantės nuomone, yra svarbu, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina reikalavimams užtikrinti. Teigia, kad skundžiama nutartimi pažeidžiami ekonomiškumo ir proporcingumo principai.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (LR CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą, teismas turi įvertinti pareikšto reikalavimo dydį, atsakovo turtinę padėtį, elgesį ir kitas aplinkybės (LR CPK 177 str. 1, 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių laikinas pobūdis, jų svarba – užtikrinti būsimo galbūt palankaus šaliai teismo sprendimo įvykdymą, nulemia mažesnius įrodymų pakankamumo reikalavimus. Dėl šių priežasčių paprastai nemaža reikalavimo suma bei neturėjimas duomenų apie kitos šalies turtinę padėtį laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šios sąlygos objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai dėl darbo užmokesčio priteisimo. Šis suma yra pakankamai didelė, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, turėjo pagrindo atsakovės atžvilgiu imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Apeliantė teigia, kad jos turtinė padėtis gera, todėl nėra būtinybės taikyti ieškinio užtikrinimo priemonių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone atsakovės pateikti įrodymai dėl esamos turtinės padėties nepaneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo ieškinio tenkinimo atveju. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovės realią turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių aktų reikalavimus sudarytas ir patvirtintas įmonės finansinių dokumentų rinkinys – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, pastabos prie finansinių ataskaitų rinkinio, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, turto vertintojų ataskaitos, išrašai „su istorija“ iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašas ir pan.
Apeliantas teismui pateikė tik kai kuriuos dokumentus iš įmonės finansinių dokumentų rinkinio – 2012-09-30 balansą, 2012-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitą, ilgalaikio turto sąrašą ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė turi turto už 9 621 212 Lt, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia – 9 803 924 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 7 496 088 Lt. Iš pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonės turėjo nuostolių – 1 547 953 Lt. Atsakovės nurodomam nekilnojamajam turtui yra taikomi turto suvaržymai, t. y. turto areštai ar hipoteka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pateikti duomenys, esant sudėtingai ekonominei situacijai valstybėje ir rinkoje, nesudaro pagrindo spręsti apie įmonės šiuo metu esančią itin gerą turtinę padėtį. Pažymėtina, kad atsakovės nekilnojamojo turto likvidacinė vertė jo priverstinio pardavimo atveju gali būti žymiai mažesnė, nei nurodoma balanse ar esama rinkos vertė. Dėl šių priežasčių pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės gerą turtinę padėtį ir nustatyti įmonės finansines galimybes ateityje. Darytina išvada, kad atsakovės pateikti duomenys apie turtinę padėti negali būti pagrindas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Pažymėtina, kad ieškinio užtikrinimo priemonės taikytos neperžengiant ieškovės pareikštų piniginių reikalavimų sumos ribų. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesustabdo įmonės įprastinės veiklos ir netrikdo įmonės įsipareigojimų vykdymo bei atsiskaitymų su darbuotojais. Turto areštas nėra susijęs su draudimu naudotis ir valdyti areštuotą turtą – areštuoto turto savininko disponavimo teisė apribojama tiek, kiek reikia ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Ieškovės turto, kurio vertė viršija ieškovės prašomą priteisti sumą, disponavimo teisės apribojimo įstatymai nenumato.
Apeliacinės instancijos teismas apeliantei išaiškina įstatymo suteikiamas teises, t. y. teisę kreiptis į teismą su prašymu leisti atlikti tam tikras operacijas su areštuotomis pinigų sumomis (LR CPK 145 str. 6 d.), prašyti pirmosios instancijos teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą (LR CPK 146 str. 1 d.), įpareigoti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turimą turtą, pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (LR CPK 148 str.).
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-25 nutartį palikti nepakeistą.