Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-356-1068/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-02
Bylos Nr.
1-356-1068/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Nukentėjusysis
R. D.
Kaltinamasis
A. D.
Advokatai
Marius Navickas, Dainius Motužis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-356-1068/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01122-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; (S) 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 1.2.5.4.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.7.9.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 2 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant R. Š. ir Vitai Jokšaitei,dalyvaujant prokurorams Raimundui Galdikui ir Gintui Pikčiūnui,nukentėjusiajai R. D. ir jos atstovui advokatui Mariui Navickui,kaltinamajam A. D., jo gynėjui advokatui Dainiui Motužiui,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, vidaus reikalų sistemos pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. grasino nužudyti ir smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui: 2019-01-07 apie 21:50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, sugriebė buvusiai sutuoktinei R. D. už žastų ir purtė, trenkė ją nugara į sieną, tuo pačiu metu grasino nužudyti, šaukdamas "kurva, užmušiu, baigsi tu čia karaliauti, tau baigsis vieną kartą", po ko tyčia griebė R. D. už šaliko abiejų kraštų ir tempdamas šaliką, ją smaugė. R. D. išsivadavus ir pastūmus A. D. į šoną, pastaroji bėgo į virtuvę, skambindama bendrojo pagalbos centro telefonu. A. D. ją pasivijo ir sugriebė už dešinės rankos riešo, laužė ranką, bandydamas atimti telefoną, tada griebė už žastų ir purtė ne mažiau tris kartus, trenkė R. D. nugara į sieną, tuo pačiu metu grasino ją nužudyti, šaukdamas: "kurva, aš tave užmušiu", po ko prirėmęs ją kampe, tyčia sugriebė už šaliko abiejų kraštų ir tempdamas šaliką, smaugė ją, tuo pačiu metu vėl grasindamas R. D. užmušti. Tokiu būdu A. D. sudarė nukentėjusiajai R. D. realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti bus įvykdytas bei smurtaudamas padarė nukentėjusiajai R. D. poodinę kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, nedideles grupines apvalias poodines kraujosruvas dešinio žasto ir dilbio srityje, ir taip padarė R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinimas jam suprantamas, kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad buvo fizinis kontaktas, bet nebuvo grasinimų, pirmiausiai ji užsipuolė. Nepripažįsta, kad smurtavo. 2019-01-07 jis miegojo ir išgirdo, kad beldžiasi į balkono stiklines duris. Atidarius duris, R. D. šaukė, kodėl jis neatidarė durų ir pradėjo kumščiais duoti jam į krūtinę, sudavė 4-5 kartus. Jis sugriebė jai už rankų, gal už žastų, buvo prieblanda. R. D. bandė išsisukti ir apsivyniojo šaliku. Šalikas buvo ilgas ir apsisuko, išsilaisvinusi pabėgo į virtuvę. Smaugimo nebuvo. R. D. nubėgo į virtuve, sakė, kad skambina į policiją, nes jis jos neįleidžia į namus. Už šaliko jis nebuvo paėmęs, viskas vyko sekundėmis. Buvo sugriebęs už riešų, o ji sukosi. Šalikas buvo ilgas, galai nutįsę, gal įtempė, kai sukosi. Prie sienos nebuvo prirėmęs, nes būtų užuolaida nutrūkusi. Nesakė, kad užmuš. Jis klausė D., ko ji puola ant jo. Veiksmas vyko miegamajame. Virtuvėje D. skambino 112 ir virtuvėje jai negrasino. Pareigūnai atvyko labai greitai. D. pati išprovokavo konfliktą ir viskas yra dėl pinigų, turto. Po dviejų dienų jis kreipėsi į šeimos daktarą, į ekspertus kreiptis neliepė tyrėja. Areštinėje nesiskundė sveikata.

Nukentėjusioji R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jai pastoviai grasina, bet ji kentėdavo ir niekur nesikreipdavo. Buvo pastovus daužymas, mušimas. Ji gyvena įtampoje ir baimėje. Tai turėjo vieną kartą įvykti, nes A. D. pastoviai šaukdavo. 2019-01-07 apie 22 val. grįžo iš sesers V. K. į namus. Rado užrakintas namo duris. Skambino į duris, bet niekas jų nedarė. Raktų ji neturėjo, skambino kaltinamajam į telefoną, bet jis buvo išjungtas. Pasidėjusi dėžes įlipo į balkoną. Pro langą pamatė, kad A. D. guli lovoje, prašė jo atidaryti duris, įleisti į vidų. Jis išėjo iš kambario ir sugrįžęs atidarė duris, šaukdamas „kurva, kur vadalojies“, „ko daužais, ko trankais“, „dabar tau viskas“ ir griebė ją už rankų bei kelis kartus trenkė į kampą, šaukdamas „kurva, tau vieną kartą baigsis“. Šalikas buvo ant jos striukės, prie pat kaklo, nenutįsęs, susiūtas kaip mova. Jis sugriebė už šaliko ir ją smaugė. Nežino, kaip jai pavyko išsilaisvinti, gal pastūmė ir pabėgo. Rankoje turėjo telefoną ir surinko 112, nežinojo, ar sujungė, nespėjo nieko pasakyti, nes A. D. pradėjo ją vytis. Virtuvėje laikė telefoną rankoje, o D. pripuolęs, norėjo jį atimti, laužė ranką. Ji įsikišo telefoną į kišenę. Jis ją vėl sugriebė, trenkė į sieną kelis kartus, šaukdamas „kurva, tau vieną kartą baigsis“. Suėmė už šaliko ir rankomis vėl smaugė. Virtuvėje buvo dar baisiau nei miegamajame. Smaugė stipriai, net oro pradėjo trūkti, šaukti nebegalėjo, į kelnes prišlapino. Galvojo, kad dabar jai viskas. Nežino kaip ištrūko. Bėgant laiptais į sklepą, pradėjo skambėti telefonas. Skambino iš 112 ir klausė, ar reikalinga pagalba. Ji pasakė, kad reikalinga. Policija atvyko labai greitai. Ji paskambino dukrai D., pasakė, kad nori ją pasmaugti. Sužalojimai liko ant rankų, buvo suspausti žastai, riešai, buvo mėlynės, kaklas buvo raudonas. Pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtų išgyvenimų, streso, įtampos, reikėjo psichologo pagalbos, bijojo į gatvę išeiti. Kreipėsi pagalbos į moterų krizių centrą, gėrė vaistus, nebegali be raminamųjų. Anksčiau nesikreipė į policiją, nes A. D. dirbo policijoje. Ji jam nesudavė nei karto.

Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. sausio pirmosiomis dienomis ji budėjo operatyvinėje grupėje ir buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo gautas iš bendro pagalbos centro, kad smurtas artimoje aplinkoje. Atvykusi į vietą, ji bendravo su nukentėjusiąja. Pastaroji buvo išsigandusi, pasimetusi, parodė kaip ir kur smurtavo ir visas aplinkybes. Ji darė garso ir vaizdo įrašą vietoje. Nukentėjusioji parodė, kur vyko konfliktas, rodė konkrečią vietą, kur ją užsipuolė. Nukentėjusioji buvo apsiverkusi, buvo raudonas jos kaklas. Ji aiškino, kad jos neįleido į namus, ji lipo per balkoną, sakė, kad ją smaugė šaliku. Ji pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo. Kaltinamasis buvo neblaivus, elgėsi ramiai. Ji su kolega išvežė kaltinamąjį į policiją, jis nesakė, kad prieš jį smurtavo.

Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Tai buvo šių metų pradžioje, vakare apie 10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis su kolege nuvyko į vietą. Kieme buvo moteris, pasakė, kad vyras ją puolė. Ant laiptų pasirodė A. D.. D. sakė, kad vyras ją puolė, smaugė, ant jos kaklo matėsi paraudimai. D. buvo susijaudinusi, verkė. D. nuėjo į virtuvę su kolege, o jis liko kitoje patalpoje. D. sakė, kad sutuoktinė meluoja, kad jis nesmurtavo, kad jį užsipuolė. Jis suprato, kad žodžiais užsipuolė. D. nesakė, kad jam D. sudavė. Sakė, kad žmona kerštauja dėl pinigų, turtų. D. buvo neblaivus. D. išvežė į policiją. Jis nieko neaiškino, nesiskundė dėl sveikatos, medicininės pagalbos neprašė. D. atsisakė pasirašyti dokumentus, kai perskaitė ir pamatė, kad yra grasinimai. Jis sakė, kad tyrėja prikurstė žmoną ir atsisakė pasirašyti.

Liudytoja D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019-01-07 apie 22 val. buvo Vilniuje, kai paskambino mama. Mama verkė, sakė, kad nebegali, kad nori ją nužudyti, kad ją smaugė. Tėvas kažką rėkė, mama verkė. Ji ją ramino ir jų pokalbis nutrūko, nes mama pasakė, kad atvyko policija. Ji paskambino K., pasakė, kas vyksta tėvų namuose, paprašė nuvažiuoti pas mamą. Ji paskambino sesei ir juos išvyko pas mamą. Vėliau sulaukė tėvo skambučio, kuris jos prašė, kad ji paprašytų mamos, jog ši nerašytų pareiškimo. Iš mamos pasakojimo sužinojo, kad namų durys buvo uždarytos, ji skambino į duris, bet niekas neatidarė, raktų neturėjo. Mama pasistatė dėžes ir per balkono duris matė tėvo kojas. Tėvas atidarė duris ir puolė mamą, šaukdamas „kurva, ko trankaisi , kad „tau viskas baigsis“, griebė ją, trenkė į sieną porą kartų. Mama buvo su šaliku ir juo ją smaugė, sakė „kurva, tau taip ir reikia“. Mama išsilaisvino ir surinko 112. Tėvas ją vijosi, bandė atimti telefoną, vėl smaugė. Mama bėgo nuo jo ir jai paskambino iš pagalbos centro, atvyko policija. Su tėvu apie įvykį nekalbėjo. Po savaitės su tėvu kalbėjosi, jis bandė teigti, kad mama agresyvi, norėjo, kad ji tai patvirtintų. Visas tėvų gyvenimas yra konfliktiškas. Tėvas nuolatos gerdavo, alkoholį vartojo ištisai, mamą mušdavo, keikdavo, jai grasindavo, yra agresyvus, sako, kad jo turtas ir kad jo pinigai. Neįmanoma, kad mama smurtautų prieš tėvą. Po įvykio ji gyvena su mama, nes mama geria raminamuosius, jai reikia pagalbos.

Liudytoja L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viską sužinojo iš sesės. Dar Vilniuje paskambino sesė ir pasakė, kad tėtis nori pasmaugti mamą. Jos iš Vilniaus išvyko pas mamą ir Kretingoje buvo apie 3 val. nakties. Mama buvo namuose, jai buvo suleisti vaistai. Matėsi, kad mama negerai jaučiasi, kalbėjo apie įvykį. Mama papasakojo, kad grįžusi iš sesers neįėjo į namus. Skambino į duris, bet jų niekas neatidarė, lipo per balkoną, pasistačiusi dėžes. Matė, kad A. D. miega. Beldėsi į langą. A. D. atsikėlė ir įleido mamą. Pradėjo rėkti ant mamos su keiksmažodžiais, draskė mamą, smaugė šaliku. Mama sakė, kad išsigando, išsivadavo, išbėgo į prieškambarį ir surinko pagalbos numerį. Ji nežinojo, ar ją sujungė, o A. D. ją vijosi. Incidentas vyko virtuvėje, kai ją smaugė, A. D. šaukė “kurva, aš tave užmušiu“. Mama išsigandusi galvojo, kad jau viskas. Ištrūko ir bėgo link rūsio, A. D. ją vijosi. Kai išgirdo pagalbos skambutį, nebesivijo. Mama buvo išsekusi, rami, mėlynių ji nematė. Ji nuo mažens augo toje šeimoje. Tėvų santykiai buvo baisūs, muštynės, psichologinis smurtas. A. D. mušdavo mamą. Nėra buvę, kad mama smurtautų prieš patėvį. Iš sesers sužinojo apie smaugimą ir kad nori numesti nuo laiptų. Taip buvo pirmu skambučiu. Konfliktas buvo dviejuose vietose: smaugė miegamajame ir virtuvėje, grasino abiejuose vietose. Kitą dieną mama jautėsi blogai, vežė ją į priimamąjį, buvo mėlynės, skaudėjo petį.

Liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo pacientas. Jis buvau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nieko daugiau pridurti negali, prašo remtis jo pirminiais parodymais, nes nieko neprisimena. Negali pasakyti, ar visos kaltinamojo kraujosruvos yra konflikto su jo žmona pasekmė, nes tų duomenų jam pacientas neatskleidė. Kraujosruvų senumą nurodė ne mažiau kaip 3 dienų, tačiau negali tiksliai atsakyti, kada jos atsirado, nes nėra tos srities specialistas, įvardijo kraujosruvų senumą tik iš bendros patirties. Maksimalios jų senumo ribos nurodyti negali.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. Ž. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad Kretingos šeimos klinikoje jo pacientas yra A. D.. Santykiai su juo yra tik darbiniai, kaip gydytojo ir paciento. Pasižiūrėjęs į A. D. asmens sveikatos kortelę, A. D. 2019-01-10 kreipėsi į jį dėl to, kad skundėsi krūtinės ląstos skausmais, sustiprėjančiais įkvepiant. Pacientas paaiškino, kad nukentėjo buitinio konflikto metu, jį sumušė žmona ir paprašė, kad jį apžiūrėtų dėl skausmų ir dėl abdukcijos išsiėmimo. A. D. pasiteiravo, kodėl jis nesikreipia tiesiogiai į teismo medicinos ekspertus, tačiau iš A. D. negavo jokio tikslaus atsakymo, kažką panašiai paaiškino, kad norėjo kreiptis į savo gydytoją. Kokiomis aplinkybėmis A. D. buvo sumuštas, jam nieko daugiau neaiškino. A. D. krūtinės ląstos dešinėje pusėje po krūtimi buvo nežymi 4 cm ant 3 cm dydžio poodinė kraujosruva, bet labai labai neryški, šviesiai šviesiai melsva, gelsva, jau bebaigianti išnykti. Taip pat pastebėjo ties dešinės pusės klubakauliu dvi netoli viena kitos tokio paties ryškumo kaip ir ankstesnė kraujosruva, 2 cm ant 3 cm dydžio kraujosruvas. Kraujosruvos nebuvo padarytos šviežiai, t.y. nemažiau trijų dienų ar net dar senesnės. Paspaudus kraujosruvas tiek krūtinės ląstoje, tiek ties klubakauliu pacientas nekrūpčiojo iš skausmo, pasakė, kad nelabai skauda, kraujosruvos nebuvo kietos, audiniai minkšti. Daugiau jokių kraujosruvų nepastebėjo (3 t., b.l. 49-51).

Liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. sausio 7 d. pas ją buvo atvykusi sesuo R. D., vėliau ji išvyko į namus. Po 21 val. jai paskambino D. D. ir pasakė, kad tėtis smaugia ar muša mamytę. Ji nuvažiavome su vyru pas seserį ir kieme pamatė jau atvykusią policiją. Sesuo papasakojo, kad ją smaugė A. R. D. buvo labai sutrikusi, verkė, visa drebėjo. Jie nuvyko į policijos komisariatą, ji su R. nuėjome į vidų. R. parodė kaklą, kuris buvo raudonas, į rankas nežiūrėjo. Sesuo sakė, kad jai grįžus namo, kaltinamasis jos neįsileido. R. bandė lipti per balkoną, pamatė kaltinamąjį gulintį lovoje. Sakė, kad beldusi ir prašiusi jo atidaryti duris, o jis atsikėlęs ir atidaręs duris griebė ją už kaklo. Sesuo paskambino 112. Tada jis pakartotinai griebė jai už kaklo ir prispaudė prie lango. Sakė, kad jai kažkaip pavyko ištrūkti, tada laiptais bėgo žemyn į rūsį. Suskambo telefonas, skambino pagalba. D. šaukė, kad nebandytų skųstis. D. tada apsirengė ir atvykus policijai elgėsi taip, tarsi nieko nebūtų nutikę. Visą šią istoriją žino iš pokalbio su nukentėjusiąja, kai po įvykio abi sėdėjo policijos koridoriuje. Iš policijos važiavo su R. į ligoninę, kur R. buvo suleisti raminamieji vaistai, nes akivaizdžiai matėsi, kad ji šoko būsenoje. Kaltinamąjį tą vakarą matė tik policijoje. Jis buvo girtas, matėsi iš veido. Nukentėjusioji pati nuvažiavo į policiją savo automobiliu, o iš policijos į ligoninę ją vežė ji su vyru. Paskui parvežė nukentėjusiąją į namus. Iki įvykio sesers namuose lankydavosi dažnai, vakarais skambindavo ir klausdavo, ar A. girtas, nes jei jis girtas, tai R. būdavo rūsyje, ar atvažiuodavo pas ją, nes A. D. elgdavosi agresyviai. Konfliktai sesers namuose vyksta jau seniai, nuo jų santuokos pradžios. D. ne kartą yra grasinęs ir nušauti norėjo. Vaikai psichologiškai traumuoti. Jei kaltinamasis blaivas – tai viskas gerai, bet jei girtas, būna agresyvus. Sesuo skundėsi, kad A. D. nuolat geria.

Iš 2019-01-08 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškimas iš R. D. priimtas 22 val. 38 min., baigta 22 val. 41 min. R. D. parodė, kad 2019-01-07 apie 21 val. 55 min. buvęs sutuoktinis ją smaugė ir ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 1-4).

Iš 2019-01-07 – 2019-01-08 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu miegamojo kambaryje buvo praviros balkono durys, įėjus į balkoną matyti, kad po balkonu sukrautos dėžės, iš kurių padarytas palipimas. Fotolentelėje užfiksuota ir nukentėjusioji R. D., paraudusio jos kaklo ir riešų vaizdas (1 t., b.l. 19-20, 22-25).

Alkotesterio patikrinimo rezultatuose nurodyta, kad A. D. 2019-01-07 22.02 val. nustatytas 1,64 promilės neblaivumas, R. D. 22.04 val. buvo blaivi (1 t., b.l. 27).

2019-01-09 specialisto išvadoje Nr. G 60/2019(03) nurodyta, kad apžiūrėjus R. D. rasta: poodinė kraujiosruva kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, nedidelės grupinės apvalios poodinės kraujosruvos dešinio žasto ir dilbio srityje. R. D. padarytos poodinės rankų kraujosruvos yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto.(1 t., b.l. 38).

Iš liudytojos D. D. prie ikiteisminio tyrimo apklausos protokolo pridėto telefono vaizdo įrašo matyti, kad 2019-01-07 21 val. 57 min. jai skambino mamytė, 2019-01-07 22 val. 28 min. – tėtis (1 t., b.l. 54-55).

Iš liudytojos V. K. prie ikiteisminio tyrimo apklausos protokolo pridėto telefono vaizdo įrašo matyti, kad 2019-01-07 jai 22 val. 29 min. skambino D., 22 val. 31 min. Ruta, 23 val. 28 min. D. (1 t., b.l. 62).

Apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktus 2019-01-07 21 val. 54 min. ir 21 val. 55 min. R. D. pranešimus (1 t., b.l. 112) nustatyta, pirmas garso įrašas trunka 16 s., girdisi, jog atsiliepia bendrojo pagalbos centro operatorė, tačiau su ja niekas nekalba, girdisi triukšmas, šlamesys, ginčas tarp vyro ir moters, girdisi pavieniai moters žodžiai “paleisk man..”, “trenk”. Kitas skambutis prasideda skambinimo signalu, skambina bendrojo pagalbos centro operatorė atsiliepusios moters teiraujasi, ar reikalinga pagalba. Moteris atsako, kad reikalinga, kad vos jos nepasmaugė, nurodo adresą (duomenys neskelbtini). Moteris kalba susijaudinusi, sako, kad nebegali gyventi, nes jis ją muša, daužo. Moteris aiškina, kad įlipo per balkoną, vos jos nepasmaugė, įrėmęs į sieną. Moteris prisistato R. D. (1 t., b.l. 113-114).

2019-02-13 specialisto išvadoje Nr. G 268/2019(03) nurodyta, kad A. D. buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstos dešinėje pusėje bei liemens dešinėje. Sužalojimai galimai patirti iki 2019-01-10 (nurodyta kreipimosi į medikus data). Tiksliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės, nes pateiktuose med. dokumentuose nenurodyta poodinių kraujosruvų spalva, kiti morfologiniai požymiai. A. D. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (1 t., b.l. 125).

Iš medicininių dokumentų matyti, kad R. D. į Kretingos rajono savivaldybės viešąją įstaigą Kretingos ligoninę dėl nerimo, drebulio ir galvos skausmų po patirto streso šeimoje kreipėsi 2019-01-08 00 val. 25 min. ir 11 val. 10 min. Paskirti medikamentai ir stebėjimas pas šeimos gydytoją (1 t., b.l. 132-139).

Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro rašte nurodyta, kad R. D. lankėsi pas psichologą nuo 2019-01-11 iki 2019-01-25. Jai suteiktos dvi konsultacijos. Dėl ilagalaikių įtemptų santykių su buvusiu sutuoktiniu, R. D. išgyvena stresinę būseną, nesaugumo jausmą. Jaučia nuolatinę įtampą, nerimą, baimę (1 t., b.l. 148).

2019-02-28 specialisto išvadoje Nr. 95TPK-66 nurodyta, kad 2019-01-08 R. D. kreipėsi į Kretingos ligoninę ir jai diagnozuotas panikos sutrikimas (1 t., b.l.152).

Iš 2019-04-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas 2019-01-07 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų vaizdo registratoriumi. Įraše matosi kaip R. D. virtuvėje verkia, pasakoja apie įvykį, rodo, kaip buvo užsidėjusi šaliką ir kiap už juo paėmęs smaugė. Įraše pareigūnė patvirtina, kad R. D. kaklas raudonas. R. D. į pareigūnės klausimą, ar smaugdamas ką sakė, nurodo “kurva, aš tave užmušiu” (3 t., b.l. 9-10). Prie protokolo pridėtos ir fotonuotraukos, padarytos iš vaizdo įrašo (3 t., b.l.12-14).

Iš nukentėjusiosios telefono įvykių išklotinės matyti, kad iš R. D. telefono 2019-01-07 21 val. 50 min. buvo skambinta A. D. į telefoną 4 kartus, taip pat skambinta ir bendrauta su bendruoju pagalbos centru 2 kartus (3 t., b.l. 19).

Iš liudytojos L. K. pateiktų telefoninių susirašinėjimų gruodžio 26 d. su G. M. matyti, kad kalba apie A. D. girtavimą ir baimę dėl mamos (3 t., b.l. 31-35).

Iš liudytojos D. D. pateikto telefoninio susirašinėjimo gruodžio 27 d. matyti, kad L. praneša, jog mamytė visa naktį be miego dėl kurvinimosi ir durų trankymo, bijojo net praustis iš kambario išeiti, buvo užsistūmusi komodą už durų (3 t., b.l. 40).

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. D. įvykio vietoje parodė ir papasakojo aplinkybes, kaip buvo mušama ir smaugiama A. D. (3 t., b.l. 57-74).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. D. įvykio vietoje parodė ir papasakojo apie konflikto su R. D. aplinkybes (3 t., b.l. 90-116).

Klaipėdos apskrities vyriausiasis komisariatas pateikė išrašą iš areštinės, kad 2019-01-08 02 val. 09 min. buvo apžiūrėtas A. D.: sumušimų sužalojimų nėra, nusiskundimų dėl sveikatos neturi, tas pats pakartota ir 2019-01-08 07 val. 59 min. medicininės apžiūros metu (4 t., b.l.51).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikacija

Išanalizavęs ir įvertinęs teisme ištirtų įrodymų visumą, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis A. D. nežymiai sužalojo buvusią sutuoktinę R. D., sužalojimus jis jai padarė grasindamas nužudyti ir smurtaudamas prieš ją t.y.: 2019-01-07 apie 21:50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,64 prom. Girtumas (1 t., b.l. 27)), nukentėjusiajai įlipus pro balkoną, pabeldus į langą ir prašant įleisti ją į vidų, jis, atidaręs duris, sugriebė buvusiai sutuoktinei R. D. už žastų, ją purtė, trenkė nugara į sieną, tuo pačiu metu grasino nužudyti, šaukdamas "kurva, užmušiu, baigsi tu čia karaliauti, tau baigsis vieną kartą", po ko griebė už šaliko, kurį mūvėjo nukentėjusioji ir jį tempdamas, ją smaugė. R. D. išsivadavus ir nubėgus į virtuvę, skambinant pagalbos centrui, jis ją pasivijo, sugriebė už dešinės rankos riešo, laužė ranką, bandydamas atimti telefoną. Neradęs telefono rankoje, griebė už žastų, vėl purtė ne mažiau tris kartus, trenkė nugara į sieną ir tuo pačiu metu grasino nužudyti, šaukdamas: "kurva, aš tave užmušiu", po ko prirėmęs kampe, sugriebė rankomis už šaliko ir jį tempdamas, smaugė, tuo pačiu metu vėl grasindamas R. D. užmušti. A. D. veiksmai sudarė nukentėjusiajai R. D. realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti bus įvykdytas bei A. D. smurtaudamas padarė nukentėjusiajai R. D. poodinę kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje, nedideles grupines apvalias poodines kraujosruvas dešinio žasto ir dilbio srityje, kas sukėlė R. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nors A. D. neigia savo kaltę, jo kaltė pilnai įrodyta aukščiau nurodytų įrodymų visuma. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, tik pastarojo įvykių seką kaltinamasis nurodo skirtingai nei nukentėjusioji. Kaltinamasis teigia, kad nukentėjusioji jį užsipuolė, sudavė į krūtinę, dėl ko jam liko mėlynės krūtinėje, ką įrodo specialisto išvada (1 t., b.l. 125) ir jis gindamasis suėmė nukentėjusiajai už rankų, o jų grumtynių metu šalikas apsivyniojo ir galimai užsiveržė nukentėjusiajai aplink kaklą. Tokie kaltinamojo parodymai yra tik jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios sankcijos už padarytas nusikalstamas veikas. Nors įvykio metu ir vietoje buvo tik kaltinamasis ir nukentėjusioji, nukentėjusiosios nuoseklius parodymus patvirtina net tik liudytojų, apklaustų teisiamajame posėdyje parodymai, vaizdinė medžiaga (3 t., b.l. 9-10), parodymų patikrinimas vietoje (3 t., b.l. 57-74), bet ir specialisto išvada dėl jos patirtų sužalojimų (1 t., b.l. 38) bei kiti netiesioginiai įrodymai: kaip ne vienkartinis skambinimas į kaltinamojo telefoną, siekiant įeiti į namus (3 t., b.l. 19), skambinimas į pagalbos centrą ir pastarojo perskambinimas nukentėjusiajai po jos nepavykusio susisiekimo dėl pagalbos (3 t., b.l. 19, 1 t., b.l. 113-114), kaltinamojo skambutis dukrai ir prašymas, kad nukentėjusioji nerašytų pareiškimo dėl įvykio (1 t., b.l. 54-55), nukentėjusiąją mačiusių iš karto po įvykio pareigūnų, sesers ir dukrų parodymai apie nukentėjusiosios būklę ir žymes ant kūno, taip pat tų pačių liudytojų artimųjų parodymai apie kaltinamojo ilgalaikį ir sistemingą smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Tuo tarpu paties kaltinamojo versijos apie nukentėjusiosios smurtavimą prieš jį, be specialisto išvados, kuri atlikta iš medicininių dokumentų ir tik po paties kaltinamojo apsilankymo tik pas šeimos gydytoją, jokie kiti įrodymai nepatvirtina. Tiek į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, tiek uždarant jį į areštinę, sveikatos nusiskundimų kaltinamasis neturėjo (4 t., b.l.51). Pas teismo medicinos ekspertą kaltinamasis taip pat nesikreipė, teigdamas, kad tyrėja jam to nenurodė, nors tai jam siūlė ir jį apžiūrėjęs šeimos gydytojas (3 t., b.l. 49-51). Atsižvelgiant į kaltinamojo išsilavinimą ir eitas pareigas policijos tarnyboje, šie reikalavimai jam buvo žinomi ir suprantami ir teismo nuomone, kaltinamasis tyčia nesinaudojo teismo medicinos specialisto pagalba, kuris būtų galėjęs tinkamai identifikuoti kaltinamojo kūne esančių sužalojimų tikslų senumą ir padarymo mechanizmą. Šiuo metu specialisto išvadoje nurodyta tiksliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės, nes pateiktuose med. dokumentuose nenurodyta poodinių kraujosrūvų spalva, kiti morfologiniai požymiai (1 t., b.l. 125). Iš byloje esančių liudytojų D. D. ir L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų protokolų (3 t., b.l.27-28, 36-37) ir pateiktų telefoninių susirašinėjimų (3 t., b.l. 31-35, 40) matyti, kad kaltinamasis dar iki įvykio galėjo būti susižalojęs (nugriuvęs nuo laiptų), dėl ko galėjo atsirasti mėlynės net tik krūtinėje, bet ir dubens srityje, kas užfiksuota ir specialisto išvadoje dėl kaltinamojo sužalojimų. Žinodamas minėtus duomenis (liudytojų parodymus) kaltinamasis parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b.l. 90-116) pats pripažino, kad slydo laiptais, bet teigia, kad susižalojo tik klubo sritį, kad jo parodymai neprieštarautų prieš tai duotiems parodymams dėl nukentėjusiosios smurto jo atžvilgiu, o užfiksuoti sužalojimai jo kūne turėtų paaiškinimus.

Kaltinamojo A. D. veika dėl R. D. sužalojimo kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes A. D. tyčia, smurtiniais veiksmais, nežymiai sužalojo nukentėjusiąją, suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiąją gali jai sukelti sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti. Nors nukentėjusioji yra buvusi kaltinamojo sutuoktinė (jie išsituokė 2018-09-18), tačiau jie ir toliau gyveno viename būste ir jų gyvenimas ne ką pasikeitė po skyrybų, todėl pagrįstai laikytina, kad kaltinamasis smurtavo šeimos nario atžvilgiu ir jo padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip kvalifikuoto nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios bylos atveju, BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – veika, pasireiškia grasinimu nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo supranta, jog grasina nužudyti žmogų ir nori taip elgtis.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis A. D. 2019 m. sausio 7 d., apie 21.50 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti savo buvusią sutuoktinę R. D., dėl ko R. D. buvo realus pagrindas manyti, kad A. D. grasinimus gali įvykdyti.

Apklausiamas teisme kaltinamasis A. D. savo kaltę dėl šios veikos neigė ir teigė, kad konfliktą iniciavo nukentėjusioji, jis jos atžvilgiu nesmurtavo, nesmaugė ir negrasino. Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamojo grasinimas nužudyti kaip ir viso įvykio bei smurto aplinkybes patvirtina aukščiau nurodyti ir išanalizuoti įrodymai bei nelieka abejonių, jog A. D. grasino nužudyti R. D..

Faktą, kad R. D. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, įrodo ne tik jos parodymai, bet ir kiti įrodymai. Ant nukentėjusiosios kūno (kaklo) liko raudonos žymės po kaltinamojo atliktų veiksmų – smaugimo šaliku. Tiek šalių dukros, tiek nukentėjusiosios sesuo parodė, kad A. D. neblaivus yra agresyvus, o tą vakarą jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau ne kartą buvo smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, bet ji nesikreipdavo pagalbos. Kad nukentėjusioji paniškai bijo kaltinamojo rodo ir dukterų susirašinėjimo žinutės po Kalėdų, Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro raštas.

Įvertinus aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, nelieka abejonių, kad R. D. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog A. D. grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas, nes žodinius grasinimus A. D. išsakė atlikdamas smurtinius veiksmus – smaugdamas nukentėjusiąją, t.y. pačiais veiksmais parodydamas grasinimo realumą.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ta, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui, nes kaip parodė nukentėjusioji ir artimi kaltinamajam asmeniui (dukros, nukentėjusiosios sesuo), būtent būdamas neblaivus kaltinamasis yra agresyvus ir nukentėjusioji jo bijo būtent tokios būsenos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. D. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, kaltės dėl jų padarymo jis nepripažįsta, nukentėjusiosios neatsiprašė, žalos neatlygino, anksčiau buvo teistas už neatsargų nusikaltimą (2 t., b.l. 7), bet 2018-09-06 sumokėjus paskirtą baudą 9415,00 Eur, laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas (2 t., b.l. 6), Kredito unijų narių asociacijos pirmininkas E. P. A. D. charaketrizuoja teigiamai (4 t., b.l. 3). Šios charakteristikos teismas neima domėn, atsižvelgiant į tai, kad A. D. buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, padarytos kredito unijoje ir šis faktas akivaizdžiai prasilenkia su charakteristikos turiniu. A. D. išsituokęs, dukra suaugusi, jis nedirba, yra vidaus reikalų sistemos pensininkas. Šis faktas rodo, kad A. D. kaip buvusiam pareigūnui keltini aukštesni elgesio standartai nei eiliniam visuomenės nariui, bet tai neatsispindėjo kaltinamojo veiksmuose.

Sprendžiant dėl bausmės rūšies A. D. parinkimo, atsižvelgtina į aukščiau nurodytas aplinkybes. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti kaltinamajam A. D. už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus inkriminuojamų straipsnių sankcijose nurodytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant jos vidurkį, numatytą BK 48 straipsnio 2 dalyje. Siekiant padėti kaltinamajam A. D. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį ir nukentėjusį nuo jų asmenį, kaltinamojo gyvenimo būdą, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, dalyje bausmės laikotarpio jam skirtinas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas teismo nuomone kaip visuomenei naudinga veikla drausmins kaltinamąjį ir padės koreguoti jo elgesį socialiai silpnesnių ir pažeidžiamų asmenų atžvilgiu. Skiriamas laikotarpis ir darbo valandų skaičius yra optimalus ir proporcingas padarytos veikoms.

Skiriant subendrintą bausmę kaltinamajam A. D. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 d., taikytinas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, nes šie du nusikaltimai padaryti tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tais pačiais veiksmais ir tai yra ideali nusikaltimų sutaptis.

Be bausmės, kuria skirtini įpareigojimai nėra nei dideli, nei griežti, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų padarymo aplinką, kaltinamajam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės tam, kad padėtų įgyventini bausmės paskirtį: BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu bei BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pažymėtina, kad BK 72¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina apsaugoti nukentėjusiojo interesus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kur būna nukentėjęs asmuo.

Kaltinamajam A. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 55-56), kuria jam skirtas įpareigojimas nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ir kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Vadinasi po nuosprendžio įsiteisėjimo, A. D. galėtų grįžti į namus, kuriuose gyvena nukentėjusioji ir kurių dalis priklauso ir jam. Kadangi minėtame name nėra galimybės atskirti dviejų atskirų erdvių, kaltinamojo ir nukentėjusiosios susidūrimas juose neišvengiamas, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų aplinkybes ir likusį poveikį nukentėjusiajai, siekiant apsaugoti nukentėjusiąją kuo ilgesnį laiką nuo galimo kaltinamojo smurto, ko teisme prašė ir nukentėjusioji, toks įpareigojimo skyrimas kurį laiką tikslingas ir nuosprendžiui įsiteisėjus. Teismo nuomone, šis įpareigojimas nors ir varžo kaltinamojo teisę į nuosavybę, bet laiko jį proporcinga priemone tam, kad būtų pasiektas nukentėjusiai nuo nusikaltimo apsaugoti tikslas ir ja nėra varžomos kaltinamojo teisės daugiau, negu reikia šiam tikslui pasiekti bei jį nubausti už padarytas veikas. Pastarąjį laikotarpį tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji galėtų išnaudoti sprendimui dėl jų gyvenamųjų vietų objektyvaus atskyrimo ir tokiu būdu sąlygų saugiam gyvenimui sudarymui.

Kaltinamasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2019-01-07 22 val. 15 min. (2 t., b.l. 50), paleistas 2019-01-08 16 val. 34 min. (2 t., b.l. 52). Šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji R. D. kaltinamajam pareiškė 1500,00 Eur civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo ( 4 t., b.l.4-6). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusioji nurodė, kad dėl A. D. nusikalstamų veikų ji patyrė patyrė didžiulius emocinius ir psichologinius išgyvenimus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 140 straipsnio 2 dalis, 145 straipsnio 1 dalis), tai yra pažeista ir kėsintasi į pačią aukščiausią žmogaus vertybę – sveikatą ir gyvybę. Nukentėjusiajai R. D. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata bei grasinta nužudyti, esant pakankam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vertina aplinkybes, susijusias su asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytais nusikaltimais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia sukeliamas skausmas ir padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas bei grasinama nužudyti, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai R. D. dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismui nekyla abejonių, jog kilusi situacija sukėlė nukentėjusiajai išgyvenimus, baimę, neigiamas emocijas, skausmą ir nepatogumus. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog įvykis paliko ir kitas pasekmes, dėl ko reikėjo ir/ar reikia tęsti gydymą. Dėl medicininės pagalbos suteikimo nukentėjusioji kreipėsi tik po įvykio vieną dieną dėl nerimo, baimės ir galvos skausmų. Dėl patirto streso nukentėjusioji lankėsi ir pas psichologą Kretingos moterų informacijos ir mokymo centre, tačiau tik nusikaltimų padarymo mėnesį 2019 m. sausio mėn. Medikų nukentėjusiajai taip pat buvo konstatuotas ir panikos sutrikimas. Nors po įvykio su nukentėjusiąja gyvena kuri nors iš dukrų dėl pastarosios saugumo, vis gi teismo vertinimu nukentėjusiosios nesaugumo jausmas įtakotas ne tik dėl nagrinėjimų padarytų nusikaltimų, bet ir nenusisekusio ilgo santuokinio gyvenimo su kaltinamuoju, pastarojo elgesio su nukentėjusiąja, kas šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šių konkrečių nusikalimų padarymo atveju, neimamas domėn. Tokiu būdu laikytina, kad nukentėjusiajai prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka formuojamą teismų praktiką bei proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškinys neturtinei žalai mažintinas.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 15,26 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos, susijusios su nukentėjusiosios R. D. gydymo išlaidomis, atlyginimo (1 t., b. l. 81-82,83). Nukentėjusiosios R. D. gydymo išlaidas, kurias patyrė teritorinė ligonių kasa, patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b.l. 83), iš kurio matosi, kad Kretingos rajono savivaldybės viešojoje įstaigoje Kretingos ligoninė 2019-01-08 R. D. teiktos vidaus ligų gydytojo paslaugos, kurių vertė 15,26 Eur. Už šią žalą atsakingas A. D., nes R. D. į medikus kreipėsi po A. D. jos atžvilgiu padarytų smurtinių veiksmų, todėl A. D. privalo ją atlyginti visa apimtimi (CK 6.263, 6. 283 straipsniai).

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis inter alia numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą.

Byloje nukentėjusiąją atstovavo advokatas Marius Navickas (4 t., b.l. 9), kuris ją atstovavo ir ikiteisminio tyrimo metu beveik nuo jo pradžios – 2019-01-17 (1 t., b.l. 28). Nukentėjusiosios atstovas aktyviai dalyvavo procese, domėjosi bylos medžiaga ir eiga, teikė prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, veiksmų atlikimo, rinko ir teikė įrodymus. R. D. pareiškė 1500,00 Eur dydžio civilinį ieškinį advokato išlaidoms apmokėti (4 t., b.l. 4-6) bei pateikė sumokėjimą patvirtinančius kvitus (4 t., b.l. 7-8). Dėl nurodytų aplinkybių, byloje pareikštas nukentėjusiosios reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant R. D. iš kaltinamojo A. D. 1500,00 Eur.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šešios skaitmeninės laikmenos, kuriuose saugomi garso ir/ar vaizdo įrašai su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei nukentėjusiosios telefono išklotine, pridėti ir saugomi byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti :

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirti 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalimi paskirti 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę - 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 ir 6 dalimis, 72¹ ir 72² straipsniais, su bausme A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu bei dalyvavimą 6 (šešis) mėnesius smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-01-07 iki 2019-01-08 (vieną parą), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad A. D. turi atlikti 11 mėnesių ir 28 dienas laisvės apribojimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

R. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš A. D. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti R. D. naudai.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš A. D. 15,26 Eur (penkiolika eurų 26 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš A. D. R. D. naudai jos patirtas atstovavimo išlaidas – 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šešias skaitmenines laikmenas su garso, vaizdo įrašais bei išklotine, saugomas byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė